Žemės ūkio naujienos: 2023-04-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Lietuva ir Latvija darsyk kreipėsi dėl ES paramos pieno gamintojams – supirkimo kainos krenta ir Estijoje
Besitęsianti pieno sektoriaus krizė ir Ukrainos grūdų tranzito klausimai buvo vieni svarbiausių Lietuvai Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje, vykusioje Liuksemburge. Taryboje Lietuvos žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas ir Latvijos žemės ūkio ministras Didzis Šmits dar kartą kreipėsi į Europos žemės ūkio komisarą Janusz Wojciechowski, akcentuodami negerėjančią situaciją pieno sektoriuje ir primindami prašymą dėl ES finansinės paramos šalių pieno gamintojams.
„Pieno supirkimo kainos mūsų šalyse tebėra itin žemame lygyje, jos yra pačios žemiausios visoje ES. Gamybos kaštai ir toliau išlieka dideli. Daugeliui ūkių pieno supirkimo kaina nepadengia gamybos sąnaudų. Ypač sudėtinga smulkių, šeimos ūkių situacija. Atsigavimo ženklų nematome ir eksporto rinkose. O tai Lietuvai, eksportuojančiai didžiąją dalį pagaminto pieno, yra tikrai svarbus veiksnys“, – sudėtingą padėtį pieno sektoriuje pristatė viceministras V. Abukauskas.
Lietuva deda visas galimas pastangas, kad padėtų sektoriui šiuo itin sunkiu metu ir jį sustiprintų. Tačiau viceministras pabrėžė, kad tokių priemonių, kaip kooperacijos skatinimas, ūkininkų derybinių galių maisto grandinėje stiprinimas, taip pat geresnis rizikos valdymas, poveikio reikės palaukti, o ES finansinės paramos mūsų pieno gamintojams reikia jau dabar. Estijos atstovas atkreipė dėmesį, kad šalyje taip pat stebimas pieno supirkimo kainų kritimas.
Tarybos posėdyje kitų šalių ministrai minėjo jų ūkininkų patiriamas problemas, daugiausia susijusias su importo iš Ukrainos ir bendru infliacijos poveikiu, o kai kuriose pietinėse šalyse sunkumų kelia sausra. Europos Komisija (EK) pranešė išsamiai įvertinsianti situaciją įvairiuose sektoriuose visose valstybėse narėse.
Ukrainos grūdų tranzitas turi būti užtikrintas
Ministrai aptarė padėtį rinkose, ypač žemės ūkio produktų importo iš Ukrainos poveikį kaimyninėse valstybėse narėse, ir galimus veiksmus jam sušvelninti.
Valstybės narės ir EK dar kartą patvirtino solidarumą su Ukraina, daugelis akcentavo ES vienybės išlaikymą ir būtinybę vengti vienašališkų sprendimų, taip pat kalbėjo apie Solidarumo koridorių veikimo tobulinimą.
Žemės ūkio viceministras V. Abukauskas ragino realiais veiksmais rodyti tvirtą paramą Ukrainai ir jos žmonėms, išlaikant ES vienybę, ir pabrėžė, kad turi būti užtikrintas Ukrainos grūdų ir kitų produktų tranzitas, o prekybos su Ukraina liberalizavimas pratęstas be apribojimų žemės ūkio ir maisto produktų importui.
„Reikia didinti ES-Ukrainos Solidarumo koridorių efektyvumą ir pralaidumą, užtikrinti tranzitą į trečiąsias šalis. Nuo pat pradžių esame pasirengę prisidėti per Klaipėdos uostą. Ieškodami sprendimų, palengvinančių tranzito organizavimą ir užtikrinančių „žaliąjį koridorių“ Ukrainos maisto produktams, keliaujantiems tranzitu į Klaipėdos uostą, bendradarbiaujame su Lenkijos kolegomis. Tuo pačiu siekiame gerinti infrastruktūrą, kad tai galėtų vykti kuo sklandžiau. Tačiau tam reikalingi sprendimai, kurie leistų ES instrumentais finansuoti infrastruktūros pritaikymą siekiant kuo didesnio Ukrainos grūdų pralaidumo“, – kalbėjo viceministras.
Šalys narės susiduria su Strateginių planų įgyvendinimo iššūkiais
Ministrai taip pat pasidalijo BŽŪP strateginių planų įgyvendinimo patirtimi, kuri atskleidė, kad su panašiais sunkumais ir iššūkiais – sudėtingomis taisyklėmis, laiko stoka, ekologinių sistemų patrauklumo trūkumu, poreikiu keisti strateginius planus – susiduria daugelis ES šalių.
Komisaras J. Wojciechowski pabrėžė, kad strateginiuose planuose atsispindi kiekvienos valstybės narės specifiniams poreikiams spręsti pasirinktų BŽŪP priemonių įvairovė, todėl kvietė atsargiai lyginti konkrečių nacionaliniu lygiu nustatytų taisyklių ambicingumą.
„Pasirengimas Strateginio plano įgyvendinimui parodė, kad, deja, nepriartėjome prie BŽŪP reformos metu žadėto supaprastinimo. Lietuvoje prieš savaitę jau prasidėjo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Šįkart šis procesas – didelis iššūkis tiek nacionalinėms institucijoms, tiek ūkininkams. Daug pastangų skiriame reikalavimų viešinimui, ūkininkų konsultavimui“, – kalbėjo viceministras, pabrėžęs, kad šie metai patikrins mūsų pasirinkimų tinkamumą ir patrauklumą ūkininkams. Susirūpinimą kelia ir iššūkiai ekologinių sistemų srityje. „Jų įgyvendinimo ir kontrolės sistema valstybėse narėse turi būti taikoma vadovaujantis vienodais principais, aiškiai ir skaidriai“.
Pasirengimas Strateginio plano įgyvendinimui jau atskleidė keitimų poreikį, siekiant sklandesnio žaliųjų tikslų įgyvendinimo ir paprastesnio administravimo. Lietuva atitinkamus pakeitimus artimiausiu metu teiks Europos Komisijai. „Kelia nerimą nelanksti strateginių planų keitimo procedūra, ilgi keitimo terminai. Labai reikalingas lankstus EK požiūris, bendradarbiavimas ir operatyvumas“, – pabrėžė Lietuvos atstovas.
Pagrindiniai siūlomi keitimai susiję su BŽŪP klimato ir aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimu. Kiti planuojami keitimai susiję su sklandesniu Lietuvos Strateginio plano administravimu ir administracinės naštos mažinimu (pvz., platesniu supaprastintų išlaidų apmokėjimo būdo taikymu). Atsižvelgiant į būsimus pakeitimus, bus tikslinama plano intervencijos strategija, finansinis planas, lėšų pasiskirstymas tarp priemonių bei atliekami kiti patikslinimai.
Tarybos posėdyje taip pat buvo aptarti reglamento pasiūlymo dėl anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo žemės ūkio ir miškininkystės aspektai, patvirtintos Tarybos išvados dėl bioekonomikos, išklausytas valstybių narių susirūpinimas dėl siūlomo augalų apsaugos produktų naudojimo mažinimo.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-04-26
Pasėlių deklaravimo išvados: ūkiai gali stambėti iki 10 kartų, jaunimas į kaimą neina
Prasidėjęs žemės ūkio pasėlių deklaravimas, panašu, dar labiau išryškins mūsų žemės ūkio sektoriaus problemas – smulkūs ūkiai sparčiai nyksta, vidutinis tokių ūkių savininkų ūkininkų amžius pakankamai didelis, o jaunimas šiuo verslu užsiima labai vangiai. Tendencijas jau parodė 2022 m. pasėlių deklaravimas, kurio duomenys baigiami analizuoti.
Pagal juos, 8,5 proc. ūkininkų valdo apie 70 procentų naudmenų ir stambėjimas nesustoja. Apie tai ir kokios prognozės laidoje Delfi tema kalbėjomės su žemės ūkio viceministru Pauliumi Astrausku. Nors kalbame apie vidutinius ir šeimos ūkius, mažus inovatyvius ūkius, tačiau realiai žemė kuo toliau, tuo labiau koncentruojasi vienose rankose.
„Jei žiūrėtume į mūsų ministerijos ataskaitą, kuri gilesnė nei anksčiau, matome kaip ūkininkai pasiskirstę pagal dydį ir amžių. Tuo labiau, kad problemų vis daugėja. Pavyzdžiui, dar nesibaigė pieno krizė ir matome, kad ateityje bėdų gali būti ir augalininkystėje“, – dėsto viceministras. Virš 500 hektarų valdo 229 ūkiai. Tačiau, pasak P. Astrausko ne ūkių skaičių, o jų dydis lemia, kiek ūkiai valdo žemės ir gauna išmokų.
970 juridinių asmenų deklaruoja 13,7 proc. žemės ir jų valdomi plotai kiekvienais metais po truputį didėja. Kitas pjūvis ūkiai iki 100 hektarų ir ūkiai virš 100 ha. Atsiskleidė įdomus vaizdas, kad pirmoje kategorijoje 112 tūkst. ūkininkų, o antroje 6 tūkst. ūkininkų, kurie valdo virš 100 ha. Pagal plotą, 5 proc. pareiškėjų deklaruoja 56 proc. žemės.
„Pamėginau dar sumažinti kartelę ir paėmiau dar žemesnę ribą – virš 50 ha. Matome, kad 8,5 proc. ūkininkų deklaruoja virš 70 proc. visų naudmenų. Šiuos skaičius reikia įvardinti. Vidutinis bendras ūkio dydis 24 hektarai“, – aiškina viceministras. P. Astrauskas kaip pramoninius ūkius įvardina valdančius virš 500 ha ir tokių 529. Tai nėra daug, tačiau jie valdo 56 proc. visų naudmenų. Tai ne nuosava žemės, o deklaruota. Ji gali būti nuosava, nuomojama, valstybinė. Maži ūkiai nyksta ne tik dėl to, kad jie netenka žemės. Viena iš esminių problemų demografija – amžius.
Daugiau nei 28 tūkstančiai moterų ir 25 tūkstančiai vyrų, kurie valdo ūkius, virš 65 metų amžiaus. Tai reiškia, kad jie gana greitai trauksis iš šios veiklos. Tačiau jaunimo įsitraukimas į žemės ūkio sektorių menkas. Iki 29 metų yra tik 6 tūkst. ūkininkų. „Jei imsime visą mastą, tai tikrai mažas jaunų žmonių įsitraukimas. Nėra kaitos. Sveika piramidė kai apatinė piramidės dalis – jaunimas – didesnė už vyresnių žmonių. Dabar ji apversta ir tai lemia ūkininkų pasitraukimą bei ateities problemas.
Žemės ūkio ministerija Strateginiame plane numatė skatinti jaunuosius ūkininkus ir vidutinius bei šeimos ūkius. Šis planas pradėtas įgyvendinti tik šiais metais“, – aiškina P. Astrauskas. Viceministras sako, kad prognozės nedėkingos. Iki 2031 m., nors Strateginiame plane numatytos skatinimo priemonės, pačio sektoriaus pakeisti nepavyks. Ūkininkų skaičius staiga nepradės didėti. Visame pasaulyje ūkiai stambėja ir tampa profesionaliais. Lietuva ne išimtis. Taikomos priemonės skirtos šią tendenciją sulėtinti.
„Reikia atskirti tuos, kurie eina į masinę gamybą, tokią kaip grūdinės kultūros, ir tuos, kurie augina retesnius gyvūnus ar užsiima sodininkyste ir daržininkyste. Kalbant apie javus, tai iš 100-250 hektarų galima pragyventi ir išlaikyti šeimą bei investuoti, kad išliktų rinkoje konkurencingas. Deja, stambėjimas šiame sektoriuje gali būti iki 10 kartų“, – sako P. Astrauskas. Patys ūkininkai mato šiuos pokyčius ir toli gražu ne visi siūlo skubėti išsaugoti ekonomiškai negyvybingus ūkius. „Lietuvoje tiek mūsų asociacija, tiek kitos siūlo atskirti ūkininkų ūkius, kurie gamina produktus ir yra PVM mokėtojai ir tiesiog valdos turėtojus, kurie taip pat gali pretenduoti į tiesiogines išmokas. Imant Lietuvos statistiką, iš 130 tūkst. deklaruojančių, apie 100 tūkst. turi iki 20 ha ploto ir dauguma jų nėra realūs ūkininkai.
Iš jų tik koks 1000 sodininkai ar daržovių augintojai. Kiti pusiau natūriniai ūkiai, kurie laiko po vieną karvę, deklaruoja pievas ir patys išgeria primelžtą pieną. Jie vis tiek turės pasitraukti. Tačiau galima sutvarkyti registrą ir matytume kokia reali padėtis žemės ūkyje“, – dėlioja Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas, pats ūkininkas.
Jis sako, kad bando teikti ir kitą reikšmingą pasiūlymą – ūkis neturi būti dalomas, kaip yra daugumoje Skandinavijos šalių. Jis gali būti tik paveldimas ar parduodamas kaip visuma. Pas mus dažnai vaikai, kai miršta tėvai, ūkius išdalina gabaliukais po kelis hektarus. Danijoje, pavyzdžiui, jei yra tėvo ūkis ir jį paveldi 10 vaikų, vienas iš jų ima paskolą ir nuperka šį objektą bei padalina ne žemę, o pinigus.
„Kai atskirsime valdos turėtojus ir realius ūkininkus, Lietuvoje matysime visai kitą statistiką ir sukuriamą vertę prekiniuose ūkiuose. Tačiau šių skaičių niekas nenori matyti ir pripažinti, kad hektare sukuriama vertė yra milžiniška. Dabar, kai statistika bendra, lengva deklaruoti, kad žemės ūkis vargsta, nes vidurkis skaičiuojamas su tais, kurie tiesiog deklaruoja pievas. Įdomu tai, kad būtent šių smulkiųjų pelningumas milžiniškas, nes pajamas jie gauna, o išlaidų jokių ir statistiką iškreipia“, – piktinasi S. Daniulis ir pripažįsta, kad vyksta globalizacija ir nori nenori stambėja net korporacijos. Augalininkystės ūkis, kuris augina kviečius ir valdo 20 hektarų išgyventi negali. Nes jo savininko darbo laikas realiai 4 dienos pavasarį ir 4 rudenį ir iš šios veiklos jis nori gyventi ištisus metus.
„Jie nori iš to gyventi, gauti paramas, čiulpti pinigus už nieką ir nieko negaminti. Laikas tai baigti“, – piktinasi S. Daniulis ir sako, kad nereikia nurašyti smulkiųjų. 5 hektarų daržovių ūkis išlaikys šeimą. Tačiau jei tokiam plote laikai tris karves, tai neprašyk paramų. Tiesiog tai hobis, kaip kitiems žmonėms laikyti kates ar šunis. „Niekas nedraudžia turėti tokius ūkius, tačiau reikia suprasti, kad iš to nepragyvensi.
Tai gali būti tik papildomas pajamų šaltinis šalia kito, samdomo, darbo. Nereikia mums išradinėti dviračio. Tokie žmonės nėra ūkininkai, nes iš to nepragyvena, o mes verkiame, kad ūkiai sparčiai nyksta. Kai buvo virš 200 tūkst. ūkių, tiesiog buvom pridarę nesąmonių – trihektarininkus pavadinom ūkininkais. Kai lietuviškos žemdirbiškos organizacijos trimituoja, kad Vokietijoje žmogus iš 30 ha ūkio pragyvena, jie sako netiesą. Jie visi turi papildomus darbus ir iš tokio ploto vokietis, olandas, ar švedas nepragyvena“, – dėsto S. Daniulis.
Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2023-04-25
Navickas: ukrainietiški grūdai Lietuvoje problemų nepridarys
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikina, kad ukrainietiški grūdai keliaujantys į Lietuvą savo žema kaina rinkos neiškraipys ir problemų nepridarys. Pasak jo, produkcija keliauja tranzitu – ne į Lietuvą – o tiesiai į Klaipėdos uostą ir yra suderinti mechanizmai bei saugikliai, kad grūdai pasiektų uostą. „Nepridarys (problemų ukrainietiški grūdai Lietuvoje – ELTA) dėl kelių priežasčių. Viena pagrindinė priežastis ką mes kalbame ir visas pagalbos paketas yra apie tai, kad tai tranzitas yra ne į Lietuvą, o tranzitas per Lietuvą į Klaipėdos uostą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė K. Navickas.
Politikas taip pat akcentavo, kad Lietuvoje yra liūdna situacija dėl geležinkelių infrastruktūros, tad didelių kiekų grūdų šalyje pervežti nėra įmanoma.
„Dalykas dėl kurio yra tikrai liūdna yra mūsų vargana geležinkelių infrastruktūra. Ir prie geriausių norų, mes šiandien didelių kiekių pervežti negalime“, – sakė ministras.
ELTA primena, kad Europos šalyse šiuo metu saugomi dideli kiekiai ukrainietiškų grūdų, kurie yra pigesni nei užauginti Europos Sąjungoje (ES). Dėl logistinių problemų jų nepavyksta nugabenti į šalis, kurios juos nupirktų. Dėl to sumažėjo superkamos vietinės produkcijos kaina bei vietos ūkininkų galimybės parduoti savo produkciją.
Dėl to keliose Europos šalyse ūkininkai prieš tai pareikalavo įvesti muitus. Tačiau ES bemuitį ukrainietiškų grūdų įvežimą pratęsė iki 2024 m. birželio.
Ukrainietiškų grūdų importą yra sustabdžiusi Slovakija, Vengrija ir Bulgarija, tą buvo padariusi ir Lenkija, tačiau galiausiai Ukrainai ir Lenkijai pavyko rasti susitarimą dėl atnaujinto grūdų tranzito.
Galiausiai, pasigirdus nusiskundimų dėl grūdų importo iš Ukrainos, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pasiūlė skirti papildomą 100 mln. eurų paramos sumą Europos Sąjungos (ES) ūkininkams.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-04-27
Augalininkystės veiklą vykdantys ūkininkai gali kreiptis dėl pasėlių draudimo įmokų kompensavimo
Nacionalinė mokėjimo agentūra primena, kad iki birželio 30 d. renkamos paraiškos iš pareiškėjų, kurie nori, kad būtų kompensuota pasėlių ir augalų draudimo įmokų dalis. Tai pirmasis š. m. paraiškų surinkimo etapas, kuriam skirta 235 461 Eur. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ (Priemonė), ji susijusi su pasėlių ir augalų, auginamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimu nuo sausros.
Galimi pareiškėjai
-Fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą.
-Juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę valdą.
Remiama veikla
Pagal priemonės veiklos sritį kompensuojama šių sektorių draudimo nuo sausros išlaidų dalis:
-pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius ir (arba) augalus nuo sausros, kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 20 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos sumos;
-kompensuojama suma negali viršyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal pasėlių ir (arba) augalų rūšis.
Pagrindinės sąlygos ir reikalavimai pareiškėjui
-Draudimo sutartis / draudimo paraiška su draudimo bendrove turi būti pasirašyta iki pateikiant paramos paraišką savivaldybei.
-Visa mokėtina draudimo įmoka turi būti sumokėta tik kitą dieną nuo paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos.
Pareiškėjas savo produkciją nuo sausros rizikų turi būti apdraudęs šiomis sąlygomis:
-pagal draudimo sutartį numatomi padengti nuostoliai, kai dėl sausros sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų kalendorinių metų laikotarpio produkcijos;
-draudimo liudijimas / draudimo paraiška pasirašomas (-a) ne ilgesniam kaip vienam augalų vegetacijos laikotarpiui ir jame / joje turi būti nurodyta:
-duomenys apie draudimo įmonę ir subjektą, kuriam nuosavybės teise priklauso draudžiama produkcija;
-kiekvienos apdrausto augalo ar pasėlio rūšies plotas, ha;
-kiekvienos augalų rūšies draudimo įmokos suma;
-kiekvienos augalų rūšies draudimo suma, draudimo laikotarpis, apdraustų augalų plotai pagal augalų rūšis ir rizikos, nuo kurių draudžiamasi, bei 20 proc. kiekvienos apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija;
-subjekto įsipareigojimas imtis būtinų rizikos prevencijos priemonių.
Aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto kiekvienos apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija apskaičiuojama pagal tos savivaldybės, kurioje yra registruotas aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto ūkis, vidutinį metinį praėjusių trejų metų produkcijos rūšies derlingumą tonomis iš hektaro. Ši informacija skelbiama Lietuvos statistikos departamento svetainėje.
Žinotina, kad draudimo liudijime nereikalaujama nurodyti pareiškėjo būsimos gamybos tipo ar apimties ir nesiekiama to nustatyti.
Pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų įsipareigojimai
-Draudimo liudijime nurodytas augalo rūšies bendras apdraustas plotas negali būti didesnis nei nurodytas bendras tos pačios augalo rūšies plotas, deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravimo dokumentuose.
-Tais atvejais, kai toje pačioje vietoje per augalų vegetaciją sodinami augalai ar sėjami pasėliai daugiau nei vieną kartą ir apie tai yra nurodyta draudimo dokumentuose, vienu vegetacijos laikotarpiu augančių pasėlių ir (arba) augalų rūšies plotas negali būti didesnis negu deklaruotas bendras šių pasėlių ir (arba) augalų plotas.
-Nustačius, kad augalo rūšies apdraustas plotas yra didesnis negu deklaruotas plotas, kompensacijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į deklaruotą plotą.
Paraiškų teikimo tvarka
-Paramos paraiškos priimamos ir registruojamos savivaldybėje, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, asmeniškai, per įgaliotą asmenį arba elektroniniu paštu.
-Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas.
-Pareiškėjas teikia vieną paramos paraišką daliai draudimo įmokų kompensuoti pagal vieną draudimo sutartį vienam vegetacijos laikotarpiui. Teikiamų paramos paraiškų skaičius neribojamas.
-Turi būti pateikiamas vienas originalus paramos paraiškos egzempliorius ir susijusių dokumentų originalai arba kopijos. Kiekvienas paramos paraiškos ir susijusių dokumentų lapas turi būti patvirtintas pareiškėjo parašu, siunčiant elektroniniu paštu – pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.
Paramos išmokėjimo tvarka
Taikomas išlaidų kompensavimo būdas, kai finansuojama iki 70 proc. draudimo įmokos sumos. Tokiu atveju, gavęs pranešimą apie sprendimą skirti paramą ir sumokėjęs draudimo įmonei visas draudimo sutartyje nurodytas draudimo įmokas bei einamaisiais metais deklaravęs žemės ūkio naudmenas pagal Tiesioginių išmokų taisykles, nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. savivaldybei pateikia:
-draudimo sutartį bei visų jos pakeitimų (tuo atveju, jei draudimo sutartis per jos galiojimo laikotarpį buvo tikslinama ar buvo nutraukta) kopijas;
-visų įvykusių draudiminių įvykių (jei jų buvo) žalų pranešimų originalus arba kopijas, paaiškinimus dėl augalų atsėjimo ar atsodinimo, jeigu drausti plotai yra didesni negu deklaruoti;
-visų draudimo sutartyje nurodytų draudimo įmokų sumokėjimo patvirtinimo dokumentų kopijas;
-dokumentai pateikiami savivaldybei asmeniškai, per įgaliotą asmenį arba elektroniniu paštu. Kiekvienas mokėjimo dokumento lapas turi būti -patvirtintas paramos gavėjo parašu, siunčiant elektroniniu paštu – saugiu elektroniniu parašu.
Šaltinis: nma.lt, 2023-04-26
Paukščiams svarbių teritorijų sluoksnyje lieka tik daugiametės pievos ir šlapynės
Prasidėjus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, peržiūrėtas ir atnaujintas pareiškėjams nemažai klausimų sukėlęs paukščiams svarbių teritorijų sluoksnis. Siekiant išvengti netikslumų, Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba nusprendė sumažinti sluoksnio apimtį ir jame palikti tik daugiametes pievas ir šlapynes. Atnaujintas sluoksnis Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) turėtų būti matomas jau kitą savaitę.
Pievos negali būti suartos
Valdymo reikalavimai (VR3) dėl laukinių paukščių apsaugos taikomi jau nuo 2023 m., o tai reiškia, kad nuo šių metų pievos, patenkančios į paukščiams svarbių teritorijų sluoksnį, negali būti suartos. Jei pievos bus suartos, jas reikės atkurti, nes kitaip tai bus laikoma pakartotiniu VR3 pažeidimu, už kurį pritaikomos kasmetinės sankcijos. Sankcijos už šio reikalavimo nesilaikymą nebus taikomos tik plotams, kurie buvo suarti ir (ar) apsėti pasėliais iki 2023 m. sausio 1 d.
Jei pievos buvo suartos iki 2023 m., tačiau kontrolinių žemės sklypų erdvinio duomenų rinkinio žemėnaudų sluoksnyje pakeitimai neatlikti, t. y. ten vis dar nustatytos pievos, pareiškėjai turi aprašyti žemėnaudų sluoksnio pasikeitimus. Tai reiškia, kad jie turi prisijungti prie PPIS kontrolinių žemės sklypų ribų aprašymo modulio ir nurodyti vietą bei pridėti vietovės nuotrauką.
Atsižvelgiant į tai, kad pievoms, patenkančioms į paukščiams svarbių teritorijų sluoksnį, taikomi ūkinės veiklos apribojimai ir pareiškėjai gali patirti finansinių nuostolių, jiems siūloma dalyvauti kaimo plėtros intervencinėse priemonėse „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, taip pat ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklose „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ ir „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“.
Siekiama pagerinti biologinės įvairovės būklę
Paukščiams svarbių teritorijų sluoksnis ir ūkinės veiklos apribojimai jame atsirado atsižvelgiant į Europos Komisijos audito pastabą, kad valdymo reikalavimai neužtikrina tinkamos laukinių paukščių apsaugos už „Natura 2000“ teritorijos ribų. Labai svarbu ir tai, kad palyginti su 2000 m., Lietuvoje 2022 m. net 54,76 proc. punktų pablogėjo kaimiškojo kraštovaizdžio paukščių populiacijų būklė. Šių populiacijų indeksas yra įprastas rodiklis, rodantis bendrą žemės ūkio ekosistemų ir biologinės įvairovės būklę šalyje.
Žemės ūkio ministerija tikisi, kad atnaujintas VR3 leis pagerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio ekosistemose, tuo pačiu didinant apsirūpinimo maistu saugumą ir švelninant klimato kaitą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-04-26
Žemės ūkio studijas pasirinkę jaunuoliai stipendijas gaus visą studijų laikotarpį
Jau nuo naujų mokslo metų tikslinės skatinamosios stipendijos studijuojantiems žemės ūkio krypties programas bus mokamos visą studijų laikotarpį, o ne tik pirmaisiais studijų metais, kaip yra dabar. Studijuojantys aukštosiose mokyklose valstybės finansuojamose vietose studijų programas, susijusias su žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sektoriais, turės galimybę tikslines skatinamąsias stipendijas gauti 3–6 metus, tiek, kiek trunka studijos (šešerius metus trunka veterinarinės medicinos programos studijos).
Šios Žemės ūkio ministerijos skiriamos stipendijos dydis pirmaisiais ir antraisiais studijų metais bus 150 Eur, trečiaisiais – 200 Eur, paskutiniaisiais – 250 Eur per mėnesį.