Žemės ūkio naujienos: 2023-04-28

Ūkininko teigimu, problemą eurokomisaras pažadėjo pradėti spręsti jau kitą savaitę.

„Jo buvo tiesioginis įsipareigojimas, sakė, tikrai stengsimės į šitą įdėti, kitą savaitę turėtų būti techninio lygio pasitarimas ir ten jau apie tai bus kalbama“, – sakė M. Maciulevičius.

Anot Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovo, pieno ūkiai paramos gali tikėtis jau su kitu paramos paketu.

„Jis pasakė, kad tai yra sekantis etapas, o mes žinom, kad tas sekantis etapas yra, kur dabar net Urzula fon der Lejen (EK pirmininkė – BNS) yra užsiminus apie dedikuotą 100 mln. eurų paramą lenkams ir kitiems, kas paribyje su Ukraina, tai kad su tuo paketu bus kažkas ir mums“, – BNS pasakojo M. Maciulevičius.

Kovo pradžioje į K. Navicko prašymą padėti ūkininkams J. Wojciechowskis atsakė, kad pieno supirkimo kainos augo dvejus metus, jos ES, taip pat ir Lietuvoje buvo pakilusios iki rekordinio lygio, o dabartiniai pokyčiai nėra „rimtas rinkos disbalansas“.

Lietuva sunkumų patiriantiems šalies pieno gamintojams EK prašė skirti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį, kol kainos normalizuosis. K. Navickas anksčiau teigė, kad pagalba Lietuvai galėtų būti numatyta kitame Europos Komisijos pakete.

Siekiant stabilizuoti krizinę situaciją sektoriuje, Žemės ūkio ministerija gamintojams iš valstybės biudžeto skyrė 8 mln. eurų paramos už laikomas karves, tuo metu ūkininkai prašo bent 40 mln. eurų.

Šaltinis: lrt.lt, Goda Vileikytė, BNS, 2023-04-27

PPIS naujovės

VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) specialistai informavo, kad įdiegtas nesureguliuotų vandens telkinių pakrančių erdvinių duomenų sluoksnis, kuriame pagal geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus (4 GAAB) yra nustatyta 5 m pakrančių apsaugos juosta. Sistemoje pakeistas maksimalus plotas (nuo 2023 m. jis yra 70 ha), už kurį skiriama parama dalyvaujant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloje „Ražienų laukai per žiemą“. Taip pat įdiegtos patikros dėl geros agrarinės būklės reikalavimų (1 GAAB, 2 GAAB, 4 GAAB, 5 GAAB, 8 GAAB, 9 GAAB) ir valdymo reikalavimų (VR3 ir VR4).

Artimiausiu metu į sistemą jau bus įdiegta ir kompleksinei ekologinei sistemai „Veiklos ariamojoje žemėje“ reikalinga automatinė veiksmingumo ir efektyvumo metodikos skaičiuoklė.

PPIS leis atspausdinti ir deklaravimo paraiškos formą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Šiandien vykusiose konsultacijose Žemės ūkio ministerijos specialistai pristatė dažniausiai užduodamus klausimus, dėl kurių kyla daugiausia neaiškumų.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis atkreipė dėmesį, kad mėlynai žymima 5 m vandens telkinių pakrančių apsaugos juosta yra privaloma visur, o žalios spalvos 3 m juosta prie sureguliuotų upelių bei melioracijos griovių šiemet dar nėra privaloma ir sankcijų nebus. Tačiau rudenį sėjant labai svarbu į tas pakrančių apsaugos juostas nesėti žieminių javų, nes tai jau būtų pažeidimas.

Ūkininkai domėjosi ir kraštovaizdžio elementų įbraižymu, vis dar kilo klausimų dėl naujojo paukščių apsaugos sluoksnio (valdymo reikalavimų įgyvendinimas) ir rizikos vandens telkinių teritorijų sluoksnio. Jie taip pat tarėsi su specialistais, kokias veiklas galėtų pasirinkti.

Ką reikia žinoti deklaruojant žaliąjį pūdymą

Dalyvaujantiems konsultacijose ūkininkams labai daug klausimų kyla dėl žaliojo pūdymo. Žaliasis pūdymas – tai ariamosios žemės plotas, kuriame, siekiant pagerinti dirvos struktūrą, einamaisiais metais pasėti žemės ūkio augalai įterpiami į dirvą ar kitaip sutvarkomi (voluojami, smulkinami, skutami).

Pareiškėjai, deklaruodami pūdymo plotus, turi užtikrinti, kad nuo einamųjų metų sausio 1 iki rugpjūčio 1 d. žaliajame pūdyme nebūtų vykdoma žemės ūkio gamyba (t. y. ganomi ūkiniai gyvūnai, šienaujama žolė, išskyrus žaliosios masės įterpimą į dirvą ir sutvarkymą) einamųjų metų produkcijai gauti. Žaliajame pūdyme turi būti auginamas bent dviejų žemės ūkio augalų mišinys iš vasarinių rapsų, rapsukų, garstyčių (baltųjų ir rudųjų, juodųjų), ridikų (aliejinių ir baltųjų, juodųjų), avižų, svidrių, facelijų, grikių, saulėgrąžų ir visų Klasifikatoriaus II bei III grupės augalų. Šis mišinys ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. turi būti įterpiamas į dirvą ar kitaip sutvarkomas. Prieš sutvarkant žaliąjį pūdymą, nuimti augalų derlių draudžiama.

Konsultacijose dėmesys atkreiptas į tai, kad žaliąjį pūdymą galima išlaikyti trumpiau nei nurodyta, jei pareiškėjas prieš žaliosios masės įterpimą į dirvą ar jos sutvarkymą mobiliąja programėle „NMA agro“ pateikia auginamo mišinio nuotraukas.

Žaliojo pūdymo plotas tinkamas 8 GAAB užskaitai – nuo 2024 m. pareiškėjai privalės ne mažiau kaip 4 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės skirti kraštovaizdžio elementams ir (arba) žaliajam pūdymui. Tačiau šiemet šis GAAB reikalavimas nėra privalomas.

Siekiantys dalyvauti kompleksinėje ekologinėje sistemoje „Veiklos ariamojoje žemėje“ turi žinoti, kad žaliojo pūdymo plotas įskaitomas į 5 proc. negamybinei veiklai skiriamo ploto. Šis pūdymas taip pat dalyvauja minėtosios ekologinės sistemos veikloje „Augalų kaitoje“ kaip vienas iš augalų kaitos narių.

Pasėlių deklaravimas įsibėgėja

ŽŪDC duomenimis, per 10 pasėlių deklaravimo dienų sukurtos 10 839 paraiškos ir įbraižyta laukų 658 407,2 tūkst. ha plote, o tai sudaro net 22,7 proc. viso kasmet deklaruojamo ploto.

Nuotolinės konsultacijos vyks kiekvieną ketvirtadienį nuo 8 iki 10 val.

Kilus bet kokiems su deklaravimu susijusiems neaiškumams ar klausimams, galima kreiptis specialiu el. paštu tiesiogines@zum.lt.

Daug atsakymų į pačius įvairiausius klausimus, susijusius su pasėlių deklaravimu, galima rasti ir nuolat pildomoje ŽŪM interneto svetainės rubrikoje „Dažniausiai užduodami klausimai“. Kviečiame aktyvuoti šią nuorodą: https://zum.lrv.lt/lt/dazniausiai-uzduodami-klausimai-3

Informacija teikiama ir ŽŪDC bendruoju telefonu (8 5) 266 0620 arba e. paštu pagalba@zudc.lt. Dėl klausimų, susijusių su PPIS veikimu, galima kreiptis e. paštu e-ibraizymas@zudc.lt.

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyksta nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 30 d.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-04-27

„Praėjusiais metais pasiektais verslo rezultatais pranokome savo lūkesčius. Uždirbome rekordinį pelną, prie mūsų prisijungė pusšimtis naujų narių, apie 15 proc. išaugo pieno perdirbimo apimtys, išplėsta pardavimų geografija Afrikoje, – sako „Pienas LT“ generalinis direktorius Mantas Rudaitis. – Augant superkamo pieno kiekiui, kooperatyvas taip pat didino pienovežių parką, įdiegė rizikų valdymo modelį, pradėjo įgyvendinti sauso maišymo projektą, kuris šiais metais išplės gaminamų produktų asortimentą.“

ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininko Tomo Raudoniaus teigimu, gegužės mėnesį kooperatyvo nariams numatyta išmokėti 2,2 mln. Eur. dividendų. „Per 2022-uosius metus Kooperatyvas uždirbo gryno pelno 4 ct patiektam nario baziniam pieno kilogramui. Eilinio visuotinio susirinkimo metu priimtas sprendimas dalį uždirbto pelno išdalinti kooperatyvo nariams, 5 proc. atidėti į rezervą, likusia pelno dalimi padidinti kaupiančių narių pajinį kapitalą, – teigia T. Raudonius.

Pasak „Pienas LT“ vadovų, verta paminėti, kad 2022 m. „Pienas LT“ pirmasis iš pieno produktų gamintojų Lietuvoje 2022 m. gavo Japonijos žemės ūkio standartų sertifikatą (Japanese Agricultural Standarts), atveriantį kelius realizuoti ekologiškus produktus Japonijos rinkoje. Be to, per praėjusius metus įgyvendinti septyni energetikos taupymo projektai, leis kooperatyvui kasmet sutaupyti apie 1 mln. Eur.

Šiais metais įmonė tęsia pradėtus investicinius projektus gamybinių įrengimų našumo didinimui, funkcinių mišinių gamybai bei aktyviai ieško galimybių veiklos plėtrai.

„Pienas LT“ yra didžiausias Baltijos šalių regione pieno gamintojų kooperatyvas, šiuo metu vienijantis 275 Lietuvos pieno gamintojus. Nuo 2017 m. Kauno LEZ įsikūrusioje gamykloje pagal pažangiausias technologijas gaminama grietinėlė ir sausi aukštos pridėtinės vertės pieno produktai eksportuojami į daugiau kaip 40 pasaulio šalių.

Šaltinis: ŽŪK „Pienas LT“, Komunikacijos projektų vadovė, Ernesta Razbadauskė

Pareiškėjams, 2023 m. pirmą kartą teikiantiems paraiškas pagal Priemonės veiklas „Dirvožemio apsauga“, „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ ir „Ražienų laukai per žiemą“, įsipareigojimų laikotarpio trukmė – 3 metai.

Veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ didžiausias neapartas ražienų plotas, už kurį skiriama parama dalyvaujant veikloje, – ne didesnis kaip 70 ha (anksčiau buvo ne didesnis kaip 50 ha).

Taisyklėse pailgintas duomenų suvedimo į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą apie panaudotus tręšiamuosius produktus terminas – duomenys turi būti suvesti per 20 darbo dienų nuo tręšiamųjų ir kalkinamųjų produktų panaudojimo (anksčiau per 5 darbo dienas).

Nemuno deltos užliejamų pievų teritorijoje, kuri priskiriama prie vietovių, kuriose esama specifinių kliūčių, nupjautos žolės ritiniai turi būti išvežti iš laukų iki spalio 30 d. (anksčiau iki spalio 1 d.).

Pareiškėjai, nuo 2022 m. prisiėmę įsipareigojimus pagal veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, gali nušienauti pievas po birželio 20 d., po to ganyti gyvulius deklaruotuose pagal veiklą plotuose visą prisiimtų įsipareigojimų laikotarpį, t. y. 2022–2024 m.

Reikalavimas informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą per „NMA agro“ mobiliąją programėlę atlikus šlapynės sutvarkymo darbus pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ yra taikomas visiems pareiškėjams, deklaruojantiems nuo 1 ha kodu 5PT-3 ne mažesnius kaip 0,1 ha laukus.

Pareiškėjai, vykdydami veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, nuo 2023 m. naujai deklaruotuose melioracijos griovių šlaituose ir 3 metrų apsauginėje juostoje (anksčiau buvo 1 m) įsipareigoja nenaudoti organinių ir mineralinių trąšų, augalų apsaugos produktų.

Deklaruojamos medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje pagal veiklą „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, deklaruojami ankštiniai augalai, jų mišiniai ar įsėjamas daugiamečių žolių įsėlis pagal veiklą „Dirvožemio apsauga“ ir deklaruojami melioracijos griovių šlaitai su 3 metrų apsaugine juosta pagal veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ yra tinkami užskaitai pagal Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų, taikomų nuo 2023 metų, 8 GAAB standartą: „Mažiausia ariamos žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dalis, o visame žemės ūkio paskirties žemės plote – kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu“.

Pareiškėjai, vykdantys veiklą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“, įsipareigoja sudaryti laukų, deklaruojamų pagal šią veiklą, tręšimo planą, jei tręšiama mėšlu ar srutomis daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, ir jį vykdyti.

Vykdantiems veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ reikalavimas įterpti tarpinius augalus į dirvą prieš pagrindinės kultūros sėją nėra taikomas, jei jie naudoja bearimes technologijas.
Taip pat į taisyklių 3 priedą „Skirtingų rūšių gyvūnų vieneto atitikties sutartiniam gyvuliui lentelė“ įtraukti šie sutartiniai gyvuliai: taurieji elniai, Dovydo elniai, danieliai, dėmėtieji elniai, bizonai, stumbrai, kumeliukai, paršavedės, paršeliai ir kiaulės.

Šaltinis: nma.lt, 2023-04-27

„Gal ta procentų dalis yra ydinga kainodaros prasme, bet aš manau, kad yra svarbu išlaikyti tą principą“, – tvirtino jis.

Visgi žemės ūkio ministro teigimu, KT pastabos yra svarbios ir bus aptartos kitos savaitės susitikimo su pastabas pateikusiomis grupėmis metu.

„Mes pateikėme projektą. Pirmos pastabos gautos. Kitą savaitę yra dar daromas visų pastabas pateikusių grupių susitikimas aptarti tai, į ką atsižvelgiama, į ką ne. Konkurencijos tarybos pastaba yra svarbi“, – tikino jis.

ELTA primena, kad Konkurencijos taryba yra pateikusi išvadą Žemės ūkio ministerijai dėl pieno įstatymo projekto. Pasak KT, jame numatomas pieno supirkimo kainų reguliavimas bei kainodaros viešinimą, gali riboti konkurenciją pieno sektoriuje ir prieštarauti Europos Sąjungos bei nacionalinių teisės aktų reikalavimams.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-04-27

Tarybos posėdžiuose daug diskutuota apie Žaliąjį kursą, Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, energetinę krizę, naująsias deklaravimo taisykles, įsitraukta į diskusijas dėl šių metų valstybės biudžeto ir jame skiriamų lėšų žemės ūkiui, spręsti aktualūs melioracijos klausimai, o metų pabaigoje teko suremti pečius dėl įsisiūbuojančios pieno krizės. Taip pat vyko daug susitikimų ne tik su asociacijų atstovais, žemdirbiais, kaimo gyventojais, bet ir teko atstovauti šalies žemės ūkio interesus tarptautinėse konferencijose.

„Peržvelgus tai, ką nuveikėme pernai, labai sunku viską sutalpinti į vieną valandą. Sulig kiekvienais metais agrosektorius susiduria su vis daugiau iššūkių. Tiek tarptautiniu, tiek ir nacionaliniu lygiu girdime vis daugiau apie žemės ūkio atsparumo didinimą. Dirbame ir toliau dirbsime tam, kad geriausiai atstovautume žemdirbių ir kaimo gyventojų interesus“, – kalbėjo A.Svitojus.

Atsižvelgė į siūlymus

Į XXII suvažiavimą atvykę žemdirbių atstovai diskutavo ir apie šiandien rūpimus klausimus. Bene karščiausias klausimas – prasidėjęs pasėlių deklaravimas.

„Daug dirbome su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teikdami savo pasiūlymus dėl įvairių įstatymų, teisės aktų leidybos. Kartais mums ŽŪM prikaišioja, kad jei ne mūsų pasiūlymai, jie sprendimus priimtų greičiau. Bet greitis ne visada lemia sėkmę. Kalbant apie pasėlių deklaravimą, jeigu mūsų siūlymai nebūtų buvę priimti, šiandieną turėtume košmarišką situaciją. Kartu su Mindaugu Petkevičiumi, Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininku, kartu surašėme 12 puslapių apimties pasiūlymų raštą. Ministerija kelias savaites svarstė, tačiau galiausiai atsižvelgė į visas mūsų pastabas. Šiandieną matome, kad pasėlių deklaravimas jau pradeda įsivažiuoti“, – nuveiktais darbais, kurie jau šiandien rodo teigiamus rezultatus, pasidžiaugė ŽŪR pirmininkas.

Kelti klausimus

Į XXII Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) suvažiavimą pasikalbėti apie nuveiktus darbus susirinko daugiau kaip 30 žemdirbiškų ir kaimo bendruomenių atstovų. Pasak ŽŪR pirmininko Arūno Svitojaus, praėję metai buvo itin darbingi, gausūs įvykių ir susivienijus pavyko nuveikti daug svarbių darbų kaimo plėtrai, nors kartais labai įkyriai reikėjo belstis ir į valdininkų duris.

Intensyvūs metai

Praėjusieji metai buvo gausūs įvykių ne tik ūkininkams, bet ir jų savivaldos atstovams. 2022 m. veiklos ataskaitą pristatęs ŽŪR pirmininkas neslėpė, kad metai išties buvo intensyvūs. Tarybos posėdžiuose daug diskutuota apie Žaliąjį kursą, Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, energetinę krizę, naująsias deklaravimo taisykles, įsitraukta į diskusijas dėl šių metų valstybės biudžeto ir jame skiriamų lėšų žemės ūkiui, spręsti aktualūs melioracijos klausimai, o metų pabaigoje teko suremti pečius dėl įsisiūbuojančios pieno krizės. Taip pat vyko daug susitikimų ne tik su asociacijų atstovais, žemdirbiais, kaimo gyventojais, bet ir teko atstovauti šalies žemės ūkio interesus tarptautinėse konferencijose.

„Peržvelgus tai, ką nuveikėme pernai, labai sunku viską sutalpinti į vieną valandą. Sulig kiekvienais metais agrosektorius susiduria su vis daugiau iššūkių. Tiek tarptautiniu, tiek ir nacionaliniu lygiu girdime vis daugiau apie žemės ūkio atsparumo didinimą. Dirbame ir toliau dirbsime tam, kad geriausiai atstovautume žemdirbių ir kaimo gyventojų interesus“, – kalbėjo A.Svitojus.

Atsižvelgė į siūlymus

Į XXII suvažiavimą atvykę žemdirbių atstovai diskutavo ir apie šiandien rūpimus klausimus. Bene karščiausias klausimas – prasidėjęs pasėlių deklaravimas.

„Daug dirbome su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teikdami savo pasiūlymus dėl įvairių įstatymų, teisės aktų leidybos. Kartais mums ŽŪM prikaišioja, kad jei ne mūsų pasiūlymai, jie sprendimus priimtų greičiau. Bet greitis ne visada lemia sėkmę. Kalbant apie pasėlių deklaravimą, jeigu mūsų siūlymai nebūtų buvę priimti, šiandieną turėtume košmarišką situaciją. Kartu su Mindaugu Petkevičiumi, Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininku, kartu surašėme 12 puslapių apimties pasiūlymų raštą. Ministerija kelias savaites svarstė, tačiau galiausiai atsižvelgė į visas mūsų pastabas. Šiandieną matome, kad pasėlių deklaravimas jau pradeda įsivažiuoti“, – nuveiktais darbais, kurie jau šiandien rodo teigiamus rezultatus, pasidžiaugė ŽŪR pirmininkas.

Sigitas Dimaitis, ŽŪR direktorius, priminė, kad tarybos posėdžiuose gali dalyvauti ne tik tarybos nariai, bet ir visi to pageidaujantys ŽŪR nariai. „Mes negalime aprėpti visų problemų ar išmanyti kiekvieno sektoriaus plonybių, todėl norime, kad visi klausimai būtų keliami atvirai. Visus klausimus svarstysime ir ieškosime išeičių“, – pridūrė jis.

Jis taip pat pažymėjo, kad darbuotojų darbo krūvis tikrai yra ne menkas: nuo įvairių pasiūlymų rengiamiems ar tobulinamiems teisės aktų projektams, ŽŪR narių veiklos koordinavimo ir atgalinio ryšio, šviečiamųjų renginių, konsultavimo, kompetencijų vertinimo, mokymų ir konsultavimo iki projektų šalies ir tarptautiniu mastu vykdymo: 2022 m. ŽŪR darbuotojai parengė 12 projektų, kurių įgyvendinimui buvo skirtas finansavimas. „Tokie rezultatai liudija apie aukštą darbuotojų kvalifikaciją, gebėjimą atsižvelgti į ŽŪR narių iniciatyvas, inovatyvų požiūrį bei nuolatinį kompetencijų tobulinimą“, – sakė S.Dimaitis.

Koordinuota bendra pozicija

Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas ir ŽŪR pirmininko pavaduotojas, taip pat pastebėjo, kad sprendžiant sektorinius klausimus labai svarbu veikti koordinuotai. Pavyzdžiui, daugiamečių pievų atkūrimo ar mėšlo tvarkymo klausimai pirmiausia buvo išanalizuoti kiekvieno sektoriaus atskirai, o ŽŪR susitikimuose aptarta bendra pozicija, kuri vėliau pristatyta ŽŪM. „Ne kartą organizuodami nuotolinius pasitarimus iš ministro girdėjome, kad prisijungusių ūkininkų labai daug. Tai rodo, kad gebame girdėti visų nuomones ir jas vienyti. Ir toliau išlaikysime šią kryptį. Kiekvienas asociacijos lyderis turi ir toliau mums duoti visą informaciją, kas jiems kelia nerimą. Bendromis pastangomis kelsime klausimus ir juos viešinsime“, – užtikrino A.Baravykas.

Platesnis požiūris

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius diskusijoje priminė, kad svarbu atstovauti ne tik gamintojų, bet ir perdirbėjų interesus, nes jie yra reikšminga maisto tiekimo grandinės dalis. Šiandieną jis pasigedo platesnio požiūrio skatinant gyvulininkystės plėtrą. Esą kiaulienos iki šiol neužauginame tiek, kiek reikėtų vidaus rinkai aprūpinti, o jautienos turime tiek, kad galime sėkmingai eksportuoti. Tačiau šiandieną eksporto rinkose – permainų vėjai, kurie kelia nerimą perdirbėjams. Pagalius į ratus kiša ne tik geopolitinės krizės, bet ir nepastovi užsienio politika: konfliktas su Kinija užkirto kelius mėsos eksportui į šią milžinišką rinką, užsivėrė patraukli Azerbaidžano rinka po ginkluoto konflikto su Armėnija. Šiuo metu galima pasidžiaugti tik bendradarbiavimu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

„Šiandieną turime nemažai jautienos, kurią eksportuojame. Jeigu dabar netektume didelės rinkos, turėtume dvigubą jautienos perteklių. Galime įsivaizduoti, kas atsitiktų su jautienos kainomis mūsų rinkoje. Džiaugiuosi, kad ŽŪR jau kompleksiškai žiūri į gyvulininkystės sektorių, tačiau šioje srityje dar turime daug darbo“, – bendradarbiauti nusiteikęs E.Mackevičius.

Kova su išmokų „medžiotojais“

Dr. A.Svitojus pristatė ir naujai išrinktus ŽŪR narių vadovus. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko pareigas pradėjo eiti M.Petkevičius, kooperatyvo „Eko tikslas“ direktorius. Už Kauno bitininkų draugijos vairo stojo jaunasis bičiulis Paulius Bernadišius. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktore šiemet tapo Indrė Lukoševičienė. Ilgametė LDAA vadovė Zofija Cironkienė ir iš daržovių sektoriaus nepasitraukė, ir toliau talkins daržininkams kaip šios rinkos ekspertė.

I.Lukoševičienė ŽŪR suvažiavime pasidžiaugė, kad šiemet daržininkams pavyko pasiekti simbolinę pergalę prieš vadinamuosius „išmokų medžiotojus“. Jei anksčiau susietoji išmoka pritraukdavo fiktyvius krapų augintojus, šiandieną šiuos žalumynus pakeitė moliūgai. LDAA po diskusijų su nariais pateikė ŽŪM siūlymą nebemokėti susietosios išmokos moliūgų augintojams.

„Praėjusiais metais moliūgų plotai aplenkė burokėlių, kopūstų plotus ir jau vejasi bulves, tačiau prekinės moliūgų produkcijos Lietuvoje iki šiol trūksta. Mes teikėme ne vieną siūlymą ŽŪM ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kaip būtų galima kontroliuoti moliūgų plotus, vertinant, ar šias daržoves augina tikrieji augintojai, ar išmokų „medžiotojai“. Buvo išbandyta daug priemonių, tačiau praktikoje viskas kiek sudėtingiau. Dėl to LDAA apsvarstė šį klausimą, pasitarė su augintojais ir priėmė sprendimą teikti ŽŪM siūlymą išbraukti moliūgus iš susietosios paramos. ŽŪM patenkino mūsų prašymą motyvuodama tuo, kad ši parama skirta augintojams padėti, o vien tai, kad moliūgų plotai augo labai sparčiai, rodo, kad ši daržovė yra pelninga. Dėl moliūgų 2022 metais susietoji išmoka daržininkams buvo pati mažiausia per penkerius metus“, – apie daržininkų susivienijimą prieš nesąžiningus moliūgų augintojus pasakojo I.Lukoševičienė.

Vis tik šis sprendimas neapsiėjo be atgarsio. Greitai po ŽŪM sprendimo atsirado nepatenkintųjų, prašiusių neatimti susietosios paramos iš moliūgų augintojų. Nors diskusijos dar tęsiasi, tačiau LDAA nežada trauktis ir ketina laikytis savo pozicijos – išmoka už moliūgų auginimą neturėtų būti mokama.

Daugiau aiškumo dėl SAZ

Nemaža dalis praėjusiais metais pradėtų spręsti problemų persikėlė į šiuos metus. Prieš pat Naujuosius metus Seimo Aplinkos apsaugos komitetas inicijavo pataisas, leidžiančias netaikyti sanitarinės apsaugos zonų (SAZ) ribojimų joje esantiems komercinės, visuomeninės ar gyvenamosios paskirties sklypams. Toks siūlymas neliko nepastebėtas gyvulininkystės ūkių savininkų, kurie iškart pareiškė prieštaraujantys tam. Esą SAZ buvo sukurtos siekiant išvengti konfliktų tarp vietos gyventojų ir ūkininkų ar kitų gamybos, pramonės objektų. Šis klausimas buvo svarstomas iki šių dienų, ir, regis, pavyko pasiekti kompromisą. A.Baravykas paaiškino, kad sudaryta darbo grupė nutarė, jog atsisakyti SAZ netikslinga.

„Didžioji dalis kiaulių augintojų turi tvarkingai įregistruotas SAZ. Šiandieną tai daugiausia aktualu stambesnėms žemės ūkio bendrovėms, kurios paprasčiausiai pražiopsojo anksčiau buvusią progą jas įsiregistruoti. Sutarta, kad tai bus galima padaryti per dvejus metus. Manau, visiškai realu per šį laikotarpį susitvarkyti visas šias procedūras. Girdžiu kalbas, kad esą poveikio visuomenės sveikatai vertinimas brangiai kainuos. Jis turėtų kainuoti nuo 2 iki 5 tūkst. eurų. Stambioms bendrovėms tai tikrai nėra didelės lėšos“, – dėstė kiaulių augintojų asociacijos vadovas.

A.Svitojus akcentavo, kad ŽŪR šerdis – jos nariai, todėl svarbu bendradarbiauti ir veikti kaip vienas kumštis. „ŽŪR yra ne pirmininkas ar direktorius, mūsų jėga yra tai, kad mes susijungę atstovaujame skirtingus bendruomenių interesus, operatyviai reaguojame į keliamus klausimus, teisės aktų pokyčius. Juk ne be priežasties sakoma, kad vienas lauke – ne karys. Kiek įmanoma greičiau reaguojame į jūsų keliamus klausimus, svarstome ir teikiame siūlymus atsakingoms institucijoms. Ne be reikalo ŽŪR vadina žemdirbių parlamentu. Mes esame tam, kad demokratiškai spręstume kylančias problemas. Svarbu, kad pačios organizacijos būtų aktyvios, kad keltų klausimus“, – kalbėjo A.Svitojus.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2023-04-28

Pasak agronomų, Lietuvos ūkininkai į sėjomainą vis dar žiūri atsainiai – augina tik pagrindines, populiariausias kultūras ir neįsiveda kitų. Ilgainiui tai atsiliepia tiek jų išgaunamo derliaus kiekiui, kokybei, tiek žemei, kadangi kasmet reikia vis brangesnių sprendimų, rašoma pranešime spaudai.

„Žieminėms kultūroms prastai peržiemojus, protingiausias sprendimas yra jų plotus keisti vasarinėmis, iš to galima ir uždirbti. Ką pasirinkti – ar tai bus žirniai, pupos, vasariniai kviečiai, miežiai – dažniausiai lemia supirkimo kainos. Vis tik atkreipčiau dėmesį būtent į vasarinius miežius: juos auginti žymiai paprasčiau ir pigiau nei, pavyzdžiui, žieminius rapsus. Be to, vasarinių miežių supirkimo kainos per pastarąjį dešimtmetį sąlyginai pasivijo kitų grūdinių kultūrų kainas. Kitas didelis pliusas – juos galima nesunkiai realizuoti čia, Lietuvos rinkoje“, – privalumus vardija agroverslo bendrovės „Scandagra“ sėklų produktų vadybininkas Simonas Adamkevičius.

Reiklumu nepasižymi

Pasak S. Adamkevičiaus, vasarinius miežius auginti ir prižiūrėti išties paprasta, o ir jų azotinių trąšų poreikiai gerokai kuklesni nei kviečių – užtenka vos poros tręšimų. Ši kultūra – puikus priešsėlis žieminiams rapsams. Vasarinių miežių ir žieminių kviečių ligos yra skirtingos, todėl dirvožemyje palikti patogenai nekels rūpesčių žieminiams kviečiams. Palankus ir jų javapjūtės laikas: vasariniai miežiai neretai yra kuliami anksčiau nei vėlyvųjų veislių kviečiai. „Lietuviai miežius moka ir mokėjo auginti, tik ilgainiui pasikeitė auginimo tikslas. S

eniau didžioji dalis miežių būdavo auginami gyvuliams, o dabar – eksportui, salyklo gamybai. Todėl šiandien kaip niekada siekiama kelti derlingumą iš to paties ploto vieneto“, – atkreipia dėmesį vadybininkas. Svarstantiems auginti vasarinius miežius agronomas pataria parinkti neužmirkstančias dirvas. Ypatingą dėmesį reikia skirti sėjos normai, kurią lietuviai vis dar linkę viršyti: jei sėjimo agrotechnika yra kokybiška, salyklinių miežių sėjama iki 3,3 mln./ha, o pašarinio tipo miežių – iki 3,5 mln./ha.

Salyklinių miežių trūksta 2022 m. duomenimis, Lietuvoje buvo apie 103 tūkst. ha vasarinių miežių ploto, kurio tik apie 40-45 tūkst. ha buvo salyklinio tipo veislių. Atsižvelgiant į pastarųjų metų tendencijas, prognozuojama, kad šiemet jų plotas gali siekti ir 120 tūkst. ha, o gal net dar daugiau. „Tai daugiausiai lemia augančios vasarinių miežių supirkimo kainos. Jei prieš 5–7 metus buvo mokama apie 150 eurų už toną, tai šių metų sausį jau matėme ir 250, net 280 eurų už toną. Tokį kainų augimą lemia rinkos paklausa, geopolitika ir kitos priežastys“, – teigia S. Adamkevičius.

Ūkininkams naudinga ir tai, kad vasarinius miežius galima parduoti čia pat, Lietuvoje. Daugiau jų norėtų supirkti salyklo gamintojai. Didžiausia salyklo gamintoja Baltijos ir Šiaurės Europos regione „Viking Malt“, turinti gamyklą ir Panevėžyje, kasmet Lietuvoje superka 100–120 tūkst. tonų miežių. „Šis kiekis patenkina mūsų gamybinius poreikius.

Vis tik Lietuvos rinkoje retai būna salyklinių miežių perteklius, dažniau susiduriame su jų trūkumu. Prastesnio derliaus metais vietinėje rinkoje pavyksta įsigyti tik 70–80 procentų reikiamo kiekio, tokiu atveju likusią dalį importuojame“, – komentuoja „Viking Malt“ pirkimų vadovė Sigita Danilevičienė.

Potencialas – ir kaimyninėse rinkose

Kokių miežių supirkimo kainų tikėtis šį sezoną S. Danilevičienė prognozuoti nesiryžta, kadangi jos priklauso nuo įvairių aspektų: derliaus kiekio, rinkos pasiūlos ir paklausos santykio, pačių miežių kokybės, net konkurencijos salyklinių ir pašarinių miežių rinkose. Pastaraisiais metais faktorių sąrašą, kaip ir kitų žaliavų atžvilgiu, papildė geopolitiniai veiksniai.

„Pirmenybę visada teikiame lietuviškiems miežiams. Taigi, jei Lietuvoje sezonas buvo geras, mes 100 procentų perkame ir gamyboje naudojame vietoje užaugintus miežius. Jei Lietuvoje turime salyklinių miežių trūkumą, jie dažniausiai mus pasiekia iš Danijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos ar Prancūzijos“, – vardija S. Danilevičienė.

Ji priduria, kad salyklinių miežių rinkos potencialas Lietuvoje tikrai neišnaudotas, o ir kaimyninėse rinkose, tokiose kaip Lenkija, jaučiamas jų deficitas. Nors Lenkija yra penkta didžiausia miežių augintoja Europos Sąjungoje, šalis importuoja apie 200 tūkst. tonų salyklinių miežių per metus. Taigi Lietuvos miežių ūkininkams atvira tiek vietinė, tiek eksporto rinka.

„Lietuvoje turime tikrai neblogas sąlygas užauginti kokybiškus salyklinius miežius, kurie atitinka tarptautinį standartą ir iš kurių galima pagaminti kokybišką salyklą. Be to, aludariai atsižvelgia ne tik į salyklo kokybę, bet ir kitus aspektus, tokius kaip tvarumas, socialinė atsakomybė. Kadangi Lietuva yra ES narė, mūsų žemės ūkio sektorius laikosi aplinkosauginių normatyvų“, – pastebi „Viking Malt“ atstovė.

Produkcija iš Panevėžio pasiekia tiek mūsų ir kaimyninių šalių aludarius, tiek ir tokias egzotiškas rinkas, kaip Gvatemala, Kosta Rika, Kamerūnas, Hondūras. Europos Sąjunga yra didžiausia miežių augintoja visame pasaulyje ir užaugina net 34 proc. visos pasaulio produkcijos, arba apie 51,8 mln. tonų per metus.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-04-27