Žemės ūkio naujienos: 2023-06-06

-kurie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre užregistruoti kaip valdos valdytojai arba partneriai ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 31 d.;
-jei vidutinė 2023 m. vasario–kovo mėnesių natūralaus žalio pieno supirkimo kaina buvo ne didesnė kaip 35 ct už kilogramą;
-kurių vardu Ūkinių gyvūnų registre 2023 m. kovo 1 d. buvo registruotų pieninių karvių;
-kurie ir kurių sutuoktiniai nėra ir nebuvo patvirtinti paramos gavėjai pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš priekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“;
-kurie pateikė paraiškas nacionalinei pagalbai gauti.

Pagalba pieno gamintojams mokama už Ūkinių gyvūnų registre 2023 m. kovo 1 d. registruotas pienines karves.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-06-05

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas neslepia – baimė dėl ateities yra didelė kalbant apie augalų praretėjimą ir finansinį nestabilumą po tokių gamtos reiškinių.

Tiesa, jis pabrėžė, kad Suvalkijos regione situacija nėra tokia prasta, gal šiek tiek geriau lyginant su Šiaurės Lietuva, kur nušalo pasėliai, kukurūzai. Vis dėlto, sakė S. Jundulas, pastebima problemų ir Marijampolės regione.

„Pas mus jau dirvose bėda, jau augalai sustojo augti, o kai jie nustoja augti, jie atmeta lapus apatinius, fotosintezė nevyksta, augalai toliau neauga. <…> Jeigu dar 10 dienų nelis, tai tada bėda“, – pasakojo LŪS Marijampolės skyriaus pirmininkas.

Ūkininkai jau dabar skaičiuoja nuostolius

Anot S. Jundulo, Suvalkijos regione šalnos galbūt pakenkė kiek mažiau, kadangi jos pietų Lietuvą šiek tiek aplenkė, tačiau sausra „grasina rimtai“.

„Dabar derlingumas dėl šito poveikio tona ar pusantros tonos yra prognozuojamas mažesnis. Jau dabar galima prognozuoti sumažėjimą dėl to, kad tikrai [ūkininkai] nebespės užauginti“, – sakė jis.

Paklaustas, kiek tai ekonomiškai nuostolinga, S. Jundulas pateikė kviečių pavyzdį. Anot jo, kokybiškų kviečių nuostolis svyruotų apie 350–400 eurų nuo vieno hektaro.

„Daržovių augintojų nuostoliai dar didesni, kadangi ten yra hektarų vertė visai kitokia – 4 kartus didesnė, lyginant su javais. Pievose, kur karvės laikomos, irgi bėda – žolės perpus mažiau nei pernai“, – nuogąstavo ūkininkas.

Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė neslėpė – situacija labai liūdna ir nerami, nes yra seniūnijų, kur neiškrito nė lašas lietaus. Jos teigimu, kai kurie pieno sektoriaus ūkininkai dar bandė laikytis po pastarųjų patirčių dėl pieno kainų, o dabar sausra tik dar labiau prisidėjo prie problemų.

„Dar ir sausra pridėjo, kaip aš sakau, ir dangus nemylėjo mūsų“, – sakė ji.

Anot jos, nuo sausros džiūva obelys, pievos, o ūkininkai susiduria su dilema – kai kurie iš jų nori palaukti ir nešienauti, tačiau žolė jau nebeauga, džiūva savaime. Pasak jos, situacija dėl grūdų kol kas dar nežinoma, tačiau pievų klausimu situacija yra bloga – šiemet šieno ritinių gali būti trečdaliu mažiau.

„Neįsivaizduojame, kas bus, nes kol kas to lietaus mes nematome ir mes jo negauname. Liūdna“, – nusivylimo neslėpė Z. Dargienė.

Ji pasakojo, kad kai kurių ūkininkų laukuose žolė ir kukurūzai dar neišdygę, o sėklos pasėtos seniai – žemė buvo per sausa. Jeigu nebus derliaus, teigė Z. Dargienė, tai ir nebus kuo šerti gyvulius.

„Mes suprantame, nei Žemės ūkio ministerija, nei kas kitas to debesėlio mums neatsiųs, bet šį kartą, kaip sakau, <…> nei pašarų turime, nei kur ganyti, nei iš ko ruoštis žiemai. Tai čia didžiausia problema. Baisu, kai kaitra prasidės, gyvuliams bus per karšta. Žmogus neištveria karščio, gyvulys dar labiau neištveria karščio“, – kalbėjo Z. Dargienė.

Klimatologas Valiukas: sausros nėra įprastas reiškinys Lietuvoje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimato ir tyrimų skyriaus vedėjo Donato Valiuko teigimu, tokios sausros nėra įprastas reiškinys Lietuvoje. Anot jo, dažnėjantys tokie reiškiniai kaip sausros yra klimato kaitos ženklas ir svarbiau ne tai, ar sausra pavasarį, ar vasarą, o kad jos dažnėja.

„Čia gal svarbiau, kad yra pats tas dažnėjimo faktas ir tas pats laikotarpis, kada ta sausra yra svarbi. Žemės ūkiui jis (sausros laikotarpis – LRT.lt) yra ilgėjantis“, – LRT.lt teigė klimatologas.

D. Valiuko tvirtinimu, prieš keliasdešimt metų kovo pabaiga ir balandžio mėnesiai dar būdavo pakankamai vėsūs, o dabar augalų vegetacija prasideda kur kas anksčiau. Prisideda ir tai, kad pastaraisiais balandžio ir gegužės mėnesiais vyrauja kritulių trūkumas.

„Vykstant klimato kaitai, sausros yra dažnėjantis reiškinys, net jei tuo laikotarpiu, sakykime, kritulių kiekio mažėjimo nepastebime, bet tas pasiskirstymas tampa netolygus. Vienais metais kritulių per daug, kitais per mažai ir tas bendras vidurkis tarsi to nerodo, bet toks disbalansas ir šokinėjimas tarp sauso ir drėgno. Vykstant klimato kaitai jis yra pastebimas“, – dalijosi pašnekovas.

Kalbėdamas apie šalnas, D. Valiukas teigė, kad šalnos gegužės mėnesiais yra įprastos Lietuvoje, bet šiemet išsiskiria tai, kad šalnų buvo daug ir jos nebėra lokalios, t. y. išplito šalnų apimtis.

„Nors šalnų ir anksčiau pasitaikydavo, bet, imant šiuos metus, yra išplitimas, gana vėlyvas laikotarpis, didelis šalnų skaičius ir jos tikrai buvo gana stiprios“, – kalbėjo klimatologas.

Paklaustas, ar dabartinės sausros ir šalnos yra susijusios tarpusavyje, pašnekovas atsakė neigiamai. Pasak jo, čia daugiau sutapimas.

„Jeigu mes kalbėtume apie tokias klasikines sausras vasaros laikotarpiu, tai dažniausiai tokių sausrų metu kaip tik būna laba karšta, tai temperatūra aukštesnė negu būdinga tokiam laikotarpiui. Dabar temperatūra buvo vidutinė, tik tas šokinėjimas buvo – dienos karštos, naktys šaltos. Tai atskiri reiškiniai, tarpusavyje nesusiję“, – sakė jis.

Gamtininkas Paltanavičius ragina dar nesibaiminti: miško dirvožemyje drėgmės dar yra pakankamai

LRT.lt kalbintas gamtininkas Selemonas Paltanavičius tvirtino, kad sausra miškų taip smarkiai nepalietė ir didelių rizikų jis esą nemato.

„Prieš porą minučių grįžau iš miškų <…>, labai žalia, labai gyva, labai vešli augalija. Man atrodo, kad dirvožemyje yra pakankamai dar drėgmės, ypač jeigu imsime miškus. Jeigu laukuose kas per daug aktyviai žemę pureno, ją kultivavo, tai, žinoma, atvėrė žemę garinti ir ji tiesiog toje vietoje išdžiūvo“, – teigė gamtininkas.

Šalnos, teigė jis, yra įprastas reiškinys ir kartais žmonės tą užmiršta. S. Paltanavičius pripažino, kad kai kuriems augalams 3–4 laipsnių šaltis iš tikrųjų gali pakenkti, tačiau gamtoje šalnos, anot jos, nepadarė jokios žalos.

„Paprastas dalykas – imkime mišką, imkime pievą, imkime bet kurį krūmą ar ką nors panašaus, tai iš vakaro nuo dienos yra sukaupta tiek šilumos ir ji yra lyg savotiškai uždaryta. Ta šiluma saugoma, tad jei šalna ir būtų, tai ji yra ten, kur kažkas pažeidė, sakykim, jeigu nušienauta pieva, tai žinokite, ten sidabruos pirmiausia nušienautą atvirą pievą, nes ten lengviausiai šyla ir lengviausiai atvėsta. Jeigu tai yra vešli pieva, kokia šiuo metu jau galėtų ir būti, tai tiesiog joje bent sprindį nuo žemės yra savotiškas mikroklimatas.

Žinoma, miške yra savas mikroklimatas ir galbūt miškas nėra taip įšilęs, nes lapuočiai medžiai užstoja saulę ir to atviro kaitinimo <…> nėra, bet lygiai taip pat šalna neįveikia nuo žemės, nuo medžių kamienų kylančios šilumos. Tai yra natūralūs procesai, tai gamta“, – tikino S. Paltanavičius.

Pateikus ūkininkų nuogąstavimus ir problemas, su kuriomis jie susiduria, S. Paltanavičius išsakė poziciją, kad „gamtininkai apie žemės ūkio plotus paprastai nekalba, nes tai yra išplėšta iš gamtos“, ir tvirtino, kad tokiuose žemės plotuose gamtos dėsniai neveikia.

Jis taip pat pridūrė, kad Europoje dalis ūkininkų tokias problemas bent jau iš dalies išsprendė apsauginėmis juostomis. Anot S. Paltanavičiaus, tokios juostos yra sudarytos iš sumedėjusių augalų, jie susodinti tuose laukuose ir po jais po žiemos yra išlaikoma drėgna dirva.

„Jeigu ūkininkai darytų taip, kaip jau Europa yra atradusi prieš 200 metų ir daro, tai mūsų dirvose tiesiog nesiaustų vėjai, nebūtų tokio didelio džiovinimo ir jos taip nesausėtų. Kitas dalykas – būtų labai daug vabzdžių, biologinių kovos priemonių, nereikėtų tokio intensyvaus purškimo ir t. t.“, – kalbėjo pašnekovas.

Šaltinis: Vilius Narkūnas, LRT.lt, 2023-06-05

Laukas nebuvo artas, o skustas. Ūkininkas sako taikantis pažangias technologijas. Siekdamas gauti didesnes išmokas, ūkyje taikys aukštesnius nei minimalius geros aplinkos agrarinės būklės reikalavimus. Tačiau susigaudyti naujovėse sudėtinga, pagal juos darbai laukuose nusitęs iki spalio pabaigos.

„Dar reikės, manau, padaryti tam tikrų korekcijų. Nes norint du metus atsėliuoti tuos pačius augalus, tarkim, kviečius, reikės panaudoti posėlius, nukūlus kviečius kažkokias įsėti kultūras ir išlaikyti jas 6 ar 8 savaites“, – aiškina Prienų rajono ūkininkas E. Gylys.

Ūkininkams Žemės ūkio ministerija numačiusi 10 ekoschemų

„Nėra žalinimo, atsiranda ekologinės sistemos. Veiklos ariamoje žemėje, durpžemių keitimas pievomis, daugiamečių žolių įsėjimas, eroduotos žemės išsaugojimas, daugiamečių pievų išsaugojimas, čia ir yra tas iššūkis, ką pasirinkti“, – teigia Alytaus rajono žemės ūkio skyriaus vedėja Irma Stenionienė.

Ūkininkai pripažįsta, kad dėl naujovių vyko ir vyksta nuotolinės konsultacijos, informacijos taip pat netrūksta, bet susigaudyti vis tiek sudėtinga. Nes dalyvauti konsultacijose nelieka laiko. Ūkininkas Arūnas Nenortas, auginantis grūdines kultūras ir laikantis per 150 karvių, sako, kad, pasirinkus, pavyzdžiui, žaliąjį pūdymą, įvykdyti reikalavimų dėl sausros nėra galimybės. Sako, kad deklaraciją taisė jau dukart, teks perbraižyti žemės plotus.

„Gyvulių ganymas 140 dienų. Paskutines pievas nušienausim pirmą žolę ir pradedam karves šerti žiemos pašaru. Neatauga jokia žolė, neatauga atolai, buvo lyg gražu, pradėjom anksčiau šienauti, norėjom gauti geresnės kokybės pašarus…“, – pasakoja Alytaus rajono ūkininkas A. Nenortas.

Ūkininkai, pildydami deklaracijas, daugiau kliaujasi žemės ūkio specialistų išaiškinimais ir patarimais. Pavyzdžiui, Vilkaviškio rajone deklaruota apie 60 procentų pasėlių plotų, Prienų rajone, Veiverių seniūnijoje, žemės ūkio naudmenų deklaracijas užpildė apie pusę ūkininkų, Alytaus rajone – tiek pat.

„Ūkininkai pasėlius pasisėjo iš rudens, visus laukus apsisėjo, o dabar, pasirodo, reikia 5 procentų negamybinės veiklos. Ūkininkai ir galvoja, ką daryti, <…> naikina esamus pasėlius, kad pakeistų į kitas kultūras“, – sako Prienų rajono Veiverių seniūnijos specialistas Dalius Lapinskas.

„Žmonės pikti, dauguma taiko tik ant grynos deklaracijos be priedų, tai išmoka tikrai mažės, kiti planuoja visai nedeklaruoti. Viščiukus skaičiuosim rudenį, bet tikriausiai žemės ūkis patirs nuostolių“, – tikina Prienų rajono ūkininkų sąjungos vadovas Martynas Butkevičius.

Žemės ūkio naudmenis deklaruoti reikia iki birželio 20 dienos. Paraiškos dar bus priimamos 10 dienų, bet už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų suma už plotą mažinama vienu procentu.

Šaltinis: Rūta Ribačiauskienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt 2023-06-05

2022 metų gegužę ES sustabdė importo muitų taikymą Ukrainos žemės ūkio produktams, taip išreikšdama solidarumą su karo draskoma kaimyne.

Tačiau ukrainietiškų grūdų importo srautas Rytų Europos šalyse darė spaudimą kainoms ir sukėlė susirūpinimą dėl vietos rinkų prisotinimo, o balandžio mėnesį Bulgarija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija vienašališkai uždraudė jų importą.

Vėliau tą patį mėnesį Briuselis pasiekė susitarimą su penkiomis valstybėmis narėmis, kuris nustojo galioti pirmadienį ir pagal kurį joms buvo leista blokuoti keturių produktų komercializavimą, jei nebus trukdoma juos gabenti į kitas šalis.

Iki rugsėjo 15 dienos blokas palaipsniui panaikins apribojimus Ukrainos kviečiams, kukurūzams, rapsų ir saulėgrąžų sėkloms, kurie buvo priimti dėl logistinių kliūčių Bulgarijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, sakoma Komisijos pareiškime.

„Šios priemonės tebėra būtinos ribotą laiką, atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, susijusias su didelėmis logistikos kliūtimis ir ribotais grūdų sandėliavimo pajėgumais prieš derliaus nuėmimo sezoną“ penkiose šalyse, priduriama jame.

Komisija teigė, kad šiomis „išimtinėmis ir laikinomis priemonėmis visiškai atsižvelgiama į tvirtą ES įsipareigojimą remti Ukrainą ir išsaugoti jos galimybes eksportuoti grūdus, kurie yra labai svarbūs siekiant išmaitinti pasaulį ir sumažinti maisto kainas“.

Naujuoju grafiku taip pat bus bandoma spręsti problemas, su kuriomis Ukraina susiduria eksportuodama šių metų derlių.

Komisija, penkios valstybės narės ir Ukraina sukūrė bendrą koordinavimo platformą, kad pagerintų prekybos srautus ir žemės ūkio produktų tranzitą koridoriais.

Kyjivas paragino bloką nepratęsti apribojimų po birželio 5 dienos. Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solskis juos palygino su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui suteikiamais papildomais ginklais prieš Europos vienybę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šias priemones pavadino protekcionistinėmis ir žiauriomis.

Kitos ES narės, įskaitant ekonomikos galiūnes Prancūziją ir Vokietiją, taip pat išreiškė nepritarimą tam, ką jos apibūdino kaip skirtingą požiūrį bloko vidaus rinkoje.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-06-06

Šį padidėjimą iš dalies turėtų sumažinti laukiamas mažesnis kviečių derlius Australijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Kazachstane. Didžiausias kviečių derliaus padidėjimas laukiamas Argentinoje, kur tikimasi, kad derlius turėtų atsigauti po didelės sausros.

Rekordinį kviečių derlių prognozuoja Kanadoje, o ES šalyse dėl laukiamo didesnio nei vidutinio kritulių kiekio daugumoje ES šalių (išskyrus Ispaniją ir Portugaliją) kviečių derlius prognozuojamas gausesnis. Rusijoje, palyginti su praėjusių metų rekordu dėl mažesnio kviečių pasėlių ploto ir derlingumo, derlius turėtų būti mažesnis. Ukrainoje dėl karo su Rusija, kviečių derlius gali būti mažesnis 21 proc. Po trijų iš eilės rekordinių kviečių derlių Australijoje prognozuojama, kad jis gali labai sumažėti ir sugrįžti į vidutinį lygį.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 9 (423) / 2023 m.

Pradžioje Jums reikės įrengi gamybinį lauką. Dirvos paruošimas kainuos apie 50 Eur/ha. Sodinimas su sodinukais- 700 EUR/ha.

Pirmasis derlius apytikriai po 5 metų. Per tą laiką priežiūra nedidelė, tačiau lauku rūpintis teks. Tai atsieis apie 30 EUR/ha. Derliaus ėmimui prireiks smulkintuvo, dviejų traktorių su priekabomis ir krautuvo. Šis komplektas atsieis apie 900 EUR/ha. Iš vieno ha nuimsite apie 1,5-2 skiedrovežius produkcijos. Priklausomai nuo ploto reikės pasamdyti bent porą skiedrovežių, už kurių paslaugas sumokėsite dar apie 300 EUR/ha.

Viso išlaidų: 1980 EUR/ha. Jei skiedras pavyks parduoti po 13 EUR/m3 gausite nepilnus 2106 EUR ha pajamų (1.8 skiedrovežio/ha derlius). Taip pat už šį plotą bus mokama 80 EUR/ha bazinė išmoka ir 20 EUR/ha nepalankių vietovių išmoka. Viso per 5 metus 500 EUR/ha. Taigi viso verslo pajamos per 5 metus bus 2606 EUR/ha.

Pelnas per 5 metus 2606-1980=626 EUR/ha. Palyginimui ar tai daug turime įvertinti alternatyvas. PVZ. Ūkininkas tame pačiame lauke gali įrengti medingų augalų juostas (liucerna ar panašus augalas). Pasėlio įrengimas atsieis apie 50 EUR/ha. Pasėlio mulčiavimas kasmet atsieis apie 50 EUR/ha. Per 5 metus patirsite 300 EUR/ha išlaidų.

Pagal naująjį puikųjį žemės ūkio strateginį planą už medingų augalų juostą gausite 180 EUR/ha išmoką, dar 80 EUR/ha bazinė ir 20 EUR/ha nepalankių žemių išmoka. Viso per 5 metus 1400 EUR/ha. Tokio verslo pelnas per 5 metus sudarys 1400-300= 1100 EUR/ha. Palyginame verslus. 5 metai žilvičių auginimo atneš 626 EUR/ha o tuo tarpu 5 metai pievos mulčiavimo sugeneruos 1100 EUR/ha.

Taigi, prisisamdote sodinamųjų, smulkintuvų, traktorių su priekabom, krautuvų, vilkikų, organizuojat logistiką. Taip pat rizikuojate, kad sodinukai nudžius, juos nuės laukiniai gyvūnai, įsimes ligos, prisiimate kainos svyravimo, atsiskaitymo rizikas ir tikitės gauti 626 EUR/ha pelno.

Tuo tarpu vieną kartą pavažinėjat per lauką su nesvarbu kokos kokybės sėjalka, kartą per metus pavažinėjat mulčiuotuvu per lauką ir gaunate 1100 EUR/ha. Be jokių pardavimo, gamybos ir kitų rizikų. Kažkaip ima nuojauta, kad einam ne tuo keliu… Biokuras keliaus iš Baltarusijos, Lietuviai– iš kaimų.

Šaltinis: Ignas Jankauskas, delfi.lt, 2023-06-05