Žemės ūkio naujienos: 2023-12-08. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Lietuvos žemės ūkio produkcijai veriasi naujos rinkos
Mūsų šalis nuo seno garsėja savo žemės ūkio bei maisto pramonės produkcijos kokybe, kuri žinoma bei vertinama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Sutirštintas pienas, sūriai, mėsos gaminiai, grūdai – tai tik dalis žaliavų ar gaminių, randančių kelią pas užsienio pirkėjus. Apie žemės ūkio ir maisto produktų keliones į užsienio rinkas žurnalistai kalbino žemės ūkio viceministrą Vytenį Tomkų.
– Paskutiniųjų kelerių metų Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto tendencijos iš tiesų rodo teigiamus rezultatus. Džiugu, kad nepaisant visų ekonominių ir politinių sukrėtimų tarptautinėje sistemoje, mūsų įmonės rodo atsparumą ir konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Be abejo, daugiausia nuopelnų čia reikia priskirti pačioms įmonėms, galinčioms tiekti paklausius ir kokybiškus produktus, tačiau ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skiria itin didelį dėmesį nuolatiniam mūsų eksporto stiprinimui, naujų rinkų atvėrimui ar gilesniam įsitvirtinimui jau esamose rinkose.
Šiuo metu lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų galima rasti daugiau nei 150 pasaulio valstybių, į kurias vežame įvairiausius produktus, nesame priklausomi nuo riboto rinkų kiekio. Tai mūsų verslui suteikia papildomų galimybių realizuoti savo produkciją tose šalyse, kur paklausa ir kaina yra didžiausia. Itin daug dirbame, kad mūsų įmonės sėkmingai dalyvautų tarptautinėse maisto pramonės parodose visame pasaulyje, kur ne tik garsina Lietuvos, kaip maisto pramonės šalies, vardą, bet ir randa be galo svarbių naujų kontaktų, kurie ilgainiui virsta sėkmingais verslo sandoriais. Todėl nenuostabu, kad viso to bendro ir intensyvaus Lietuvos įmonių ir ŽŪM bei atsakingų agentūrų bei institucijų darbo pasekmė yra nuolat augantis ir konkurencingas Lietuvos eksportas.
Tikimės, kad ateityje tie augimo tempai mažėti neturėtų, nors šalys ir labai intensyviai kovoja dėl pasaulinių rinkų. Tačiau mes turime ir turėsime ką joms pasiūlyti – tą kiekvieną dieną įrodinėjame bendromis pastangomis.
– Didžiąją dalį – net 72 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto – šiemet sudarė lietuviškos kilmės produktai. Palyginti su 2019 m. ši eksporto dalis padidėjo beveik 42 proc. Kas galėjo lemti tokį augimą?
– Jau kurį laiką itin daug dėmesio skiriame lietuviškos kilmės ir kuo aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimui. Be abejo, maisto ir gėrimų reeksportas dar užims tam tikrą dalį mūsų eksporto struktūroje, tačiau didžiuojamės, kad savo šalį vis labiau garsiname lietuviškos kilmės produkcija, kuri ne tik perdirbama, bet ir užauginama Lietuvoje. Tai suteikia galimybę išsaugoti ir kurti naujas darbo vietas žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriuose, išlaikyti efektyvią pirminę gamybą Lietuvoje. Ir toliau tos tendencijos didės, nes tai suteikia nepalyginti didesnę vertę ir naudą mūsų šalies ekonomikai.
– Kokios produkcijos išvežame daugiausiai? O kokie produktai dar turi neišnaudoto potencialo?
– Duomenys rodo, kad daugiausia eksportuojama javų. Šis produktas užtikrintai neužleidžia savo pozicijų eksporto apimčių statistikoje. Po jų seka pienas ir jo produktai, mėsa ir jos gaminiai, konditerijos produktai, žuvies gaminiai, gėrimai, kiti paruošti maisto produktai. Lietuva yra unikali tuo, kad užauginame kur kas daugiau maisto pramonės žaliavų nei dauguma pasaulio šalių, todėl esame priklausomi nuo produktų eksporto. Mūsų maisto pramonės pajėgumų augimas tiesiogiai susijęs su eksporto potencialo didinimu. Visi minėti sektoriai turi neišnaudoto potencialo, todėl aktyviai dirbame, kad atvertume naujas rinkas gaunant eksporto leidimus už ES ribų. Taip siekiame didinti eksportą į prioritetines rinkas: JAV, Japoniją, Pietų Korėją, Taivaną, Persijos įlankos šalis ir Indijos-Ramiojo vandenyno regiono šalis.
– Kaip minėjote, jau kurį laiką eksportuojame daugiausia javų, bet praeityje Lietuva garsėjo ir kiaulių, paukščių eksportu. Kas lemia dabartines tendencijas?
– Dabartinės tendencijos nulemtos daugelio aspektų. Pirmiausia, mes tampame aukštesnės pridėtinės vertės maisto produktų eksportuotojais, kryptingai dėl to dirbame. Pamažu tolsta tie laikai, kai Lietuva buvo vien žemės ūkio ar maisto pramonės žaliavos eksportuotoja. Mums svarbu didinti kuo aukštesnės pridėtinės vertės, Lietuvoje užaugintų ir perdirbtų bei inovatyvių ir ekologiškų produktų eksportą. Tokios tendencijos išliks ir ateityje, šalis bus žinoma ne dėl žaliavos, bet dėl aukštos kokybės produktų pasiūlos pasaulio rinkoms. Norime konkuruoti su pažangiausiomis pasaulio maisto pramonės šalimis, todėl, kiek leidžia mūsų pajėgumai ir turima masto ekonomika, sėkmingai kartu su įmonėmis tai ir darome.
– Kaip Lietuvai sekasi pereiti nuo žemės ūkio žaliavų prie galutinių žemės ūkio produktų eksportuotojos? Kaip manote, kas galėtų šį procesą paspartinti ir ar to reikia?
– Statistiniai duomenys rodo, kad palaipsniui tampame perdirbtų ir galutinio vartojimo maisto produktų eksportuotojais, nors kol kas nemažą dalį užima ir žaliavų eksportas, kas irgi tikrai nėra blogai. Visų užauginamų kviečių net ir labai norėdami Lietuvoje neperdirbsime, nes esame itin efektyvūs javų augintojai. Investicijos į gamybą, perdirbimą, inovacijos ir naujausios technologijos stiprina mūsų konkurencingumą, todėl neabejotinai turėsime ir toliau eiti tuo keliu. Žemės ūkio ir maisto pramonės modernizavimas prisidės prie dar didesnių aukštos pridėtinės vertės maisto pramonės produktų gamybos. Turint ribotus resursus ir išteklius kito kelio ir negali būti.
– Kokią įtaką Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksportui turėjo pandemija, dabartinė įtempta geopolitinė situacija, karas Ukrainoje?
– Kaip jau minėjau, pastarųjų metų krizių kontekste Lietuvos maisto pramonė ir žemės ūkis pademonstravo atsparumą ir tai parodo sektoriaus stiprybę. Per COVID-19 pandemiją, kada pasaulinės tiekimo grandinės buvo stipriai sutrūkinėjusios, mūsų eksportuotojai išvengė eksporto mažėjimo. Ryškus eksporto šuolis vyko iš karto po pandemijos, kuomet 2022 m. buvo fiksuojamas 26 proc. eksporto vertės augimas. Per pirmąjį šių metų pusmetį, kaip minėjau, augimas yra beveik 12 proc. Viena vertus, tarptautinių rinkų sukrėtimai ir nestabilumas kelia iššūkių, bet turime pasidžiaugti, kad net tokiomis aplinkybėmis mūsų verslas randa sprendimus ir geba sėkmingai konkuruoti, tai nuteikia optimistiškai. Apibendrinant, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas vis labiau pasižymi stabilumu, o jo augimas stebimas net esant nepalankioms geopolitinėms ir makroekonominėms aplinkybėms.
– Iki krizinių santykių su Kinija Lietuva dalį žemės ūkio produkcijos eksportuodavo į šią šalį. Ar jau visiškai nutrūko eksportas į ją? Ar Kinijos rinkos netektis kompensuoja eksportas į kitas Azijos šalis?
– Į Kiniją negalime eksportuoti daugelio gyvūninės ir augalinės kilmės produktų, nes Kinija sustabdė jų leidimų galiojimą. Todėl eksportas į šią šalį praktiškai nevyksta. Tačiau net vėl atsivėrus šiai rinkai mažai tikėtina, kad įmonės pajudės ta linkme, nes ta Kinijos ekonominio šantažo pamoka visiems buvo labai skaudi. Akivaizdu, kad tai nenuspėjama, ne pilnai rinkos ekonomikos ir teisės viršenybės principais veikianti rinka, todėl rizika dirbti su ja – didžiulė. Daug dirbame, kad Lietuvos eksportuotojams labiau atsivertų kitų Azijos šalių rinkos, tačiau tam reikės laiko, nors tokiose šalyse, kaip Japonija rezultatai iš tiesų džiuginantys. Pasikartosiu, bendras Lietuvos maisto pramonės eksporto augimas rodo, kad Kinija nėra kritiškai svarbi mums rinka, o eksportas jau dabar sėkmingai diversifikuotas.
– Į kokias šalis Lietuva eksportuoja daugiausia?
– Lenkija, Latvija, Nyderlandai, Vokietija, Jungtinė Karalystė – šios šalys sulaukia daugiausia mūsų žemės ūkio ir maisto produkcijos. Sėkmingai plečiame eksporto apimtis į JAV, Japoniją bei kitas Azijos šalis ar Persijos įlankos regioną.
– Kokios naujos rinkos šiemet atsivėrė Lietuvos žemės ūkio produkcijai, kaip šios galimybės yra išnaudojamos?
– Nuo 2020 m. iki 2023 m., atliepiant įmonių lūkesčius, atverta daug naujų eksporto rinkų svarbiausiems žemės ūkio ir maisto pramonės eksporto produktams:
* Į JAV išplėstas mėsos ir mėsos produktų gamybos kategorijų sąrašas, atverta rinka kiaušinių produktų eksportui (dirbama dėl kviečių vartojimui eksporto leidimų).
* Į Japoniją suderintas pasikeitimas: jautukų amžiaus ribos pašalinimas, atverta rinka jautienos subproduktams.
* Taivanas: grūdams, kiaušiniams, pieno ir žuvies produktams, jautienai ir jos produktams.
* Pietų Korėja: pieno produktams, paukštienai, pradėtos leidimų gavimo procedūros dėl kiaušinių produktų.
* Meksika: kviečiams.
– Kaip manote, į kurias rinkas Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojams, perdirbėjams reikėtų kreipti didesnį dėmesį ir kas trukdo tai daryti?
– Didelį dėmesį skiriame strateginei disciplinai, todėl kryptingai dirbame su tomis rinkomis, kurias kartu su maisto pramonės eksportuotojais esame apsibrėžę kaip prioritetines ir svarbias. Tai yra Vokietija, Skandinavijos bei kitos ES šalys, JAV, Jungtinė Karalystė, Japonija, Taivanas, Kanada, Pietų Korėja, Indijos–Ramiojo vandenyno regiono šalys, Persijos įlankos šalys. Jose matome daugiausia perspektyvų ir didžiausią galimą vartojimo augimą ateityje. Tose šalyse ir norime labiausiai stiprinti savo maisto produktų eksportą, o potencialo jos turi tikrai nemažai.
– Galbūt galite pasidalyti žiniomis, kokių eksporto leidimų laukiama, kokios galimybės Lietuvos gamintojams ir perdirbėjams galėtų atsiverti kitąmet?
– Taivane, Pietų Korėjoje ir Singapūre laukiame eksporto leidimų paukštienos ir kiaušinių produktams, Indonezijoje – pieno produktams, Vietname – jautienos ir kiaušinių produktams, Malaizijoje – kiaušinių produktams, JAV – kviečiams, Australijoje – eksporto leidimų kiaušinių produktams ir kt. Sunku pasakyti, ar visa tai bus pasiekta ateinančiais 2024 m., nes eksporto leidimų gavimas – itin sudėtingas, kartais ir politizuotas klausimas, kurio sprendimas dažnai užtrunka keletą metų. Tačiau dirbame kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba bei Valstybine augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kad tie procesai būtų maksimaliai operatyvūs, kad mūsų gamintojai galėtų kuo greičiau ir kuo daugiau produkcijos eksportuoti į minėtas šalis.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-12-08
Ūkininkai ir ministerijos sutarė, kad žemės įsigijimas turi būti griežtinamas
Draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims praktiškai neveikiant, ūkininkų atstovai ir ministerijos sutaria, kad žemės įsigijimo tvarka turi būti griežtinama. Susitikime su Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų atstovais penktadienį dalyvavę ūkininkų atstovai pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymams, sutarta dėl bendro tikslo.
Lietuvos ūkininkų sąjunga pasiūlė, kad 500 ha žemės ploto valdymas neturi būti susietas nei su viena žemės ūkio šaka. Šiuo metu taikomos išimtys gyvulininkystės ūkiams, leidžiant jiems įsigyti daugiau nei 500 ha. žemės. Tačiau, sąjungos teigimu, nėra aiškaus mechanizmo, kaip atsisakius gyvulininkystės iš ūkio bus išperkami plotai, viršijantys 500 ha ribą. Taip, jų vertinimu, sukuriama prielaida per susijusių asmenų ūkius mėtyti gyvulių bandas ir vėl gauti leidimus pirkti žemę virš 500 ha. „Išgirdome, kad teisinis reguliavimas dėl gyvūlininkystės ūkių apskaitymo nėra aiškus, todėl jį peržiūrėsime“, – pranešime sakė aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė.
Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis teigė, kad siūlomais Civilinio Kodekso ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimais siekiama užkardyti galiojančių šio įstatymo nuostatų galimą apėjimą ir perteklinį ūkių stambėjimą, stiprinti šeimos ūkius. Siūloma drausti įsigyti daugiau žemės nei dabar leidžiama, sudarant iki 25 proc. įmonės akcijų ar iki 10 ha žemės valdančios įmonės perleidimo sandorį bei įsteigiant kelias įmones.
Siūloma keisti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisykles nustatant, kad nuomos teisė į sklypą ar jo dalį galėtų būti perleidžiama kitiems asmenims ne tik tais atvejais, kai sklypas išnuomotas atvirajame aukcione arba perleidžiami išnuomotame sklype esantys statiniai, įrenginiai, bet ir kai ūkis perleidžiamas giminaičiams. Susitikime dalyvavo Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio tarybos, Žemės ūkio bendrovių asociacijos, Ūkininkų sąjungos, Šeimos ūkininkų sąjungos, Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos, Daržovių augintojų asociacijos, Miško ir žemės savininkų asociacijos nariai.
Šaltinis: 15min.lt, 2023-12-01
Šokiruoja – V. Bareikio koncerto ir fejerverkų buvo priverstos klausytis avys: gyvūnai neparūpo net tarnyboms
Gruodžio 2-ąją įvyko „TAI BENT Kalėdų eglės įžiebimas Druskininkuose“. Jame dalyvius linksmino ir Vidas Bareikis, ir lazerių bei ugnies šou, net fejerverkai pokšėjo. Deja, šventėje buvo priverstos dalyvauti ir prakartėlėje laikytos avys. Druskininkų savivaldybei gal tai bus naujiena, bet avims nereikia ugnies šou, fejerverkų ar lazerių, visa tai joms kelia stresą ir baimę. Su visa pagarba Vidui Bareikiui, jas gąsdina ir jo koncertas.
VMVT, turėdama galią ir teisę žiaurų elgesį su gyvūnais sustabdyti, geriausiu atveju jį kiek pakritikuoja, bet realių veiksmų nesiima. Svarbu suprasti, kad būtent ši tarnyba išduoda leidimus renginiams su gyvūnais. Tai jie privalo užtikrinti, kad tai, kas kenkia gyvūnams, nebūtų leidžiama.
Paaiškinkit man kas nors, prašau, kaip valstybės veterinarai gali patvirtinti renginį, kuriame avys laikomos šalia fejerverkų, ugnies šou, didelio koncerto? Kurioje vietoje leidžiant tai daryti atsižvelgiama į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme apibrėžiamą žiaurų elgesį su gyvūnais ir straipsnį, sakantį, kad „gyvūnų naudojimas renginiuose, jeigu dėl to gyvūnams sukeliamas skausmas, baimė, kančia“ laikomas žiauriu elgesiu su jais?
Mes mokame atlyginimus veterinarams, kurie leidžia gyvūnus naudoti bet kaip bet kam bet kuriame renginyje. Kai iškyla koks nors skandalas, pavyzdžiui, batų dėžės dydžio narvuose parodoje „Vilnius Outlet“ laikomi triušiai ar prie Seimo ir Vyriausybės ūkininkų tempiami maži veršiukai, VMVT tik paskėsčioja rankomis. Neva tai nėra reikalavimų gyvūnų naudojimui renginiuose. Jie nieko negali padaryti.
Bet kas, jeigu ne jie, tuos reikalavimus turėtų parašyti? Jeigu VMVT nežino, kaip parašyti reikalavimus, kurie apsaugotų gyvūnus, protingiau būtų tiesiog nesuteikti leidimų bet kam bet ką daryti su gyvūnais. O kol VMVT nedaro nieko, belieka tikėtis, jog kitos savivaldybės gyvūnų į prakartėles netemps ir šventinę nuotaiką kurs gyvūnų statulomis.
Šaltinis: Gabrielė Vaitkevičiūtė, lrytas.lt, 2023-12-06
Iki gruodžio pabaigos išmokas už deklaruotus plotus gaus 98 procentai paramos gavėjų
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo gruodžio 1 d. pradeda mokėti likusią tiesioginių išmokų ir paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) bei pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones išmokų dalį. NMA nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d. ūkininkams išmokėjo tiesioginių išmokų avansus ir avansines išmokas pagal Strateginio plano ir KPP priemones – iš viso ūkininkus pasiekė daugiau nei planuota – 309 mln. Eur. Norint paskaityti plačiau, spauskite čia.
Nuo gruodžio 1 d. pareiškėjams bus tęsiami mokėjimai pagal schemas, pagal kurias buvo mokamos avansinės išmokos, ir pradedama mokėti parama pagal:
kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“,
ekologinę sistemą „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“,
KPP priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“,
KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas:
„Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“,
„Specifinių pievų tvarkymas“,
„Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“,
„Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“,
„Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“,
„Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“,
„Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“,
„Dirvožemio apsauga“ už ankštinių augalų arba daugiamečių žolių auginimą.
NMA informaciniame portale – informacija apie likusios išmokų dalies išmokėjimo laikotarpius ir sumas
Išmokos yra pervedamos į paraiškose nurodytas banko sąskaitas, todėl svarbu, kad pareiškėjai pasitikrintų, ar nėra pasikeitę paraiškoje nurodyti banko duomenys. Tai lengvai galima padaryti prisijungus prie NMA informacinio portalo, adresu portal.nma.lt.
NMA informaciniame portale prisijungę pareiškėjai gali stebėti savo pateiktų paraiškų administracinę būseną, o paspaudę 2023 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos nuorodą nuo gruodžio 4 d. galės matyti planuojamus galutinių išmokų mokėjimo laikotarpius, rasti informaciją apie jau atliktus mokėjimus.
Apie išmokų mokėjimo terminus galima sužinoti ir paskambinus NMA bendruoju informacijos teikimo telefonu (8 5) 252 6999 arba trumpuoju numeriu 1841 (paskambinus spausti „1“). Robotas skambinančiajam pateiks aiškią ir tikslią informaciją, jei pareiškėjas skambins iš paraiškoje nurodyto telefono numerio.
Išmokų dydžiai
Lentelėje žemiau pateikiami galutinių tiesioginių išmokų, intervencinių priemonių už deklaruotus plotus dydžiai, kuriuos galite rasti žemės ūkio ministro įsakyme.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2023-11-28
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
