Žemės ūkio naujienos: 2023-12-14

Išmokas gaus tie ūkininkai, kurie pateikė prašymus paramai ir atitiko paramos teikimo reikalavimus, nustatytus Paramos žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolių nukentėjus sodų ir uogynų derliui dėl šalnų 2023 metais, teikimo taisyklėse.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2023-12-13

Kauniečio Martyno Krūvelio gyvenimo kelias nuo vaikystės glaudžiai susijęs su senelių ūkiu Pajiesio kaime (Prienų r.). Pradžioje jis tik talkindavo suaugusiesiems, bet greitai bus dešimtmetis, kai jaunas vyras dirba šeimos ūkio vadybininku. Prieš porą metų robotizavus naują karvių fermą, jis valdo ir visus automatizavimo procesus, rūpinasi karvių sveikatingumu, selekcija. Krūvelių šeima stengiasi ūkininkauti tvariai.

Šie metai buvo nelengvi visiems Lietuvos pienininkystės ūkiams, krizė paveikė ūkių planus – ne išimtis ir Krūvelių šeimos ūkis. Ūkio vadybininko svarstymu, vienintelis būdas, kaip tokių krizių išvengti, gal ir yra gamybos efektyvumo didinimas. Anot M.Krūvelio, tai, ko gero, vienintelis sprendimas, kaip šią pienininkystės krizę išgyventi ir dirbti toliau.

„Finansiškai naujovių diegimas ūkiui kainavo labai daug, bet su tomis pačiomis darbo sąnaudomis tiesiog gali pagaminti didesnį kiekį produkcijos pardavimui. Iš to pranašumas ir susidaro – turime daugiau karvių, primelžiame didesnį kiekį pieno ir daugiau jo parduodame. Todėl vis tiek kažkiek lengviau išgyventi šį sunkųjį laikotarpį“, – VL sakė M.Krūvelis.

Gruodžio pradžioje Krūvelių ūkio fermoje buvo laikoma apie 130 karvių, tačiau žiemą nemažai jų buvo užtrūkusios, todėl gruodį melžiamos 95 karvės. Jaunasis ūkio vadybininkas pabrėžė, kad šiai dienai pieno supirkimo kaina – ne stebuklai, bet pora centų pakilusi į viršų – vis tiek į ūkio kišenę, o ne iš jos.

M.Krūvelio teigimu, besiartinantys 2024 metai pienininkystei dar bus sudėtingi vien dėl to, kad gamta neleido ir jie žiemai nepasiruošė pakankamai žolinių pašarų atsargų. Gerai nors tiek, kad kukurūzų derlius šiemet buvo geras, todėl žiemą jis kompensuos kitų pašarų stygių.

„Iš tiesų šie metai buvo nelengvi. Negana to, kad žemos pieno supirkimo kainos, dar ir orai pasitaikė prasti. Kitų metų mūsų ūkio planuose numatyta ir toliau dėmesį kreipti į gyvulininkystę. Ką tik į ūkį atvažiavo naujas krautuvas. Juo bus lengviau paruošti silosą. Galvojame, kad dėl krizės kitais metais didelių investicijų teks iš viso atsisakyti, nes po šių – sunkesnių metų reikės nors kiek stabilizuoti finansinę situaciją ūkyje“, – kalbėjo Krūvelių šeimos ūkio vadybininkas.

Krūvelių šeimos ūkis rūpinasi iš viso 200 ha žemės, iš jų apie 100 ha sudaro pievos, 35 ha užėmė kukurūzai, o likę plotai sėjomainoje buvo išdėlioti grūdinėms kultūroms. Augina tradicines kultūras: kviečius, miežius, rapsus. Daugiausia nuimto grūdų derliaus sunaudoja pašarams, bet išaugina ir pardavimui.

Pats Martynas šeimos ūkyje atsakingas už daug sričių: jis yra vadybininkas, technikos prižiūrėtojas, zootechnikas, o prireikus – mechanizatorius. Visko teko išmokti. Robotizuota ferma – jo žinioje. Be jo ūkyje dar dirba pora samdomų žmonių, viena darbuotoja prižiūri karves, palaiko tvarką fermoje, prižiūri veršiukus. O pagalbiniam darbininkui patikėta technika, pašarų atvežimas.

Moderni aplinka

Ūkio vadybininkas atviras: rinktis pienininkystę juos pastūmėjo šiam verslui bene geriausiai tinkamos žemės – verstis kitomis veiklomis čia nėra sąlygų, žemės našumas netinka plačiai auginti javus. Pradžioje karves augino senoviškoje šilto tipo fermoje. Joje buvo geros sąlygos melžėjoms, jos galėdavo dirbti apsivilkusios vasariškus lengvus drabužius, tačiau kur kas prastesnės sąlygos gyvuliams – jiems būdavo per šilta. Buvo momentas, kai teko apsispręsti, ar atsisakyti pienininkystės, ar dirbti moderniau ir kurti naują fermą. Taip ir padarė.

Prieš keletą metų Krūveliai karves perkėlė į naują modernų pastatą ir robotizavo visus procesus. Karves pamelžia keli robotai, patiems jų nebereikia melžti. Šėrimo sistema automatizuota, dėl to karvės ramesnės, nes pašarai porcijomis paduodami 5–6 kartus per dieną. Automatiškai nustatytas pašarų išdalinimo kiekis: žiemą pašarų duodama daugiau, o vasarą – mažiau, apsaugant pašarus nuo kaitimo, kad juos karvės gautų tik šviežius. Pašarai tiekiami geriau sumaišyti, pritaikyti, todėl juos karvės mažiau išknisa snukiais.

Fermoje ant grindų karvių mėšlas ilgiau neužsiguli – važinėdamas robotas jį susiurbia, atskiedžia vandeniu ir nuvežęs išpila į specialų rezervuarą. Robotas išvalo fermos grindis, tuo pačiu švaresnės ir karvių kanopos. Fermų mikroklimatą reguliuoja automatinės užuolaidos, sujungtos su ventiliatoriumi. Viršuje vėdinimas beveik visada atidarytas, kad oras išeitų į lauką.

Įrengti robotai ir kitos naujovės Krūvelių pienininkystės ūkyje suteikė galimybę pasiekti didesnį efektyvumą – mažinti darbuotojų darbo sąnaudas, primelžiant didesnį pieno kiekį. Anot ūkio vadybininko, geriau mokėti už įrangą, investuoti, negu „padenginėti“ darbo kaštus.

Trijų kartų ūkyje dabar ūkininkauja močiutė Saulena Krūvelienė, jos sūnus Artūras Krūvelis ir anūkas Martynas. Iš viso šeimos ūkis skaičiuoja tris gyvavimo dešimtmečius. Krūveliai visą laiką didelį dėmesį skyrė gyvulių sveikatingumui. Sako, vos pastebėjo, kad karvėms per slidžios grindys, nusprendė įsigyti ir ant grindų tiesti guminius kilimėlius. Jais vaikščioti gyvuliams saugiau, mažiau galimų pavojų paslysti ir patirti traumą. Naujovės ūkio šeimininkus nuteikia optimistiškai – karvės ramesnės, pieno primilžiai padidėjo beveik 30 proc.

Išgyveno, bet…

Teizų kaime (Lazdijų r.) nuo 2015 metų į pasistatytą naują fermą melžimo robotus įsileidę Renaldas ir Jūratė Židžiūnai sutiko papasakoti, su kokiais kliuviniais jie susidūrė šiais metais. Židžiūnų šeimos ūkio fermoje gruodžio mėnesį buvo auginama apie 200 karvių, dalis jų žiemą buvo užtrūkusios. Šis ūkis per parą primelžia nuo 4,5 iki 5 tonų pieno. Ūkyje karves melžia trys melžimo robotai, gyvuliams pašarus ištisą parą ruošia ir šviežius išdalina automatinė šėrimo sistema. Toks šėrimo būdas labai pagelbsti pieno primilžiams. Taip pat didelis pliusas yra tai, kad savaime išsisprendžia gyvulių judėjimas – karvės savanoriškai pačios eina į robotą melžtis.

Pasak R.Židžiūno, gana sudėtinga atsakyti, ar robotizacija per šiemetę pieno krizę jiems padėjo išlikti konkurencingais. Jo teigimu, priklauso, iš kurio „kampo“ į tai pažvelgsime. „Pieno kokybei ir pieno supirkimo kainoms tai didelės įtakos neturėjo – čia nieko neišspaudėme, – patikino ūkininkas. – Žinoma, samdomo darbo sumažėjo, nereikia tiek žmonių. Bet kiek mes bebūtume konkurencingi, jeigu nėra palankių pieno supirkimo kainų, tai menkai gelbsti. Tik gal kiek išlaidas sumažina.“

Prakalbus apie pastaruoju metu šiek tiek padidėjusią pieno supirkimo kainą, ar ji pagaliau padengia savikainą, ūkio šeimininkas aiškino, jog savikaina kinta kiekvieną mėnesį – pašarų ruošimo metu savikaina tikrai būna maža, žiemą ji didesnė. Tačiau, anot R.Židžiūno, gaunamos pajamos visgi padengia išlaidas, nes kitu atveju jų ūkis tiesiog neišgyventų.

Dėl sunkėjančių ūkininkavimo sąlygų kartais ūkininkui jau svyra rankos. Atsisakyti pienininkystės per pastarąją krizę dar nekilo minčių, bet jos aplanko dėl ūkiui atsiradusių perteklinių reikalavimų. „Pienininkystės ūkio galėčiau atsisakyti nebent dėl vienos priežasties – nenormalių aplinkosauginių reikalavimų. Taip pat dėl tiesioginių išmokų, kurios šiemet bus 27 proc. mažesnės, nei buvo skelbiama, nors mažinti įsipareigojimų niekas neketina. Esame įsipareigoję 4 metus taikyti neariminę žemdirbystę, įsipareigojome sėti tarpinius pasėlius, išlaikyti kraštovaizdžio elementus. Tad jei jau mažina išmokas, turėtų mažinti ir įsipareigojimus. Be to, dėl išaugusių biurokratinių reikalavimų dar gali tekti „popierių“ pildymui samdyti žmogų, nes važiuoji srutovežiu iš kiemo – teiki deklaraciją, kitą dieną važiuoji – vėl tas pats, trečią dieną – vėl tas pats“, – pasipiktinimo neslėpė Lazdijų rajono ūkininkas.

Todėl, žvelgdamas į 2024 metus, R.Židžiūnas svarstė, kad nors ūkyje atsinaujinimo poreikis ir yra, vėl investuoti didelius pinigus jau nenorįs – atnaujinti pačius melžimo robotus, kurie jau beveik atitarnavę, reikėtų, bet tam nepalanki nei ekonominė, nei politinė situacija. „Pas mus robotai pradėjo dirbti 2015 metais, tad jų keitimui reikalingos didžiulės investicijos, vėl 5 metai įsipareigojimų, dar 2 metai priežiūros, o metai vis dėlto bėga, nežinau, ar bus kam perimti ūkį. Šeimoje auga dvi dukros ir vienas sūnus, kuris dabar penktokas. Tad norisi užbaigti įsipareigojimus, daugiau neįsipareigoti ir gyventi be jokių nuomų, be paskolų“, – teigė pienininkystės ūkio savininkas.

Išgyventi šeimos ūkiams – vis sunkiau

Jau daug metų Lietuvos ir visos Europos pieno gamintojai traukiasi iš pieno gamybos, ūkiai negalėdami išgyventi arba visai užsidaro, arba keičia veiklą. Lietuvoje karvių skaičius ir pieno ūkių skaičius mažėja nuo 2003 m. Kai pieno gamyba tampa nuostolinga, toks mažėjimas tik spartėja. 2022 m., kai pieno kainos buvo pakilusios ir ūkininkai galėjo dirbti pelningai, karvių mažėjimas buvo sustojęs. 2023 m., prasidėjus pieno krizei, karvių skaičius pradėjo drastiškai mažėti. Palyginus 2023 m. lapkričio 1 d. duomenis su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, melžiamų karvių skaičius sumažėjo 9 794 karvėmis.

Pieno sektorius yra specifinis, jis labai jautrus rinkų svyravimui. Pieno produktų rinkose atsiradus neaiškumui, pieno supirkimo kainos staiga krenta žemyn. Tačiau kai pieno produktų paklausa ir eksportas, nuo kurio Lietuvos pieno sektorius labai priklausomas, pieno supirkimo kainos kyla į viršų labai vangiai. Šiuo metu Europos pieno rinkose pieno produktų kainos po truptų kyla, grietinėlės kaina kyla nuo vasaros. Tačiau pieno supirkimo kainos praktiškai išlikusios nuo vasaros, o jeigu ir kilo, tai vos 1–3 ct/kg. Statistiškai kainų kilimas lyg ir matyti, bet jį daugiau lėmė tai, kad rudenį superkamas pienas turi daugiau riebalų ir baltymų. Bazinio 3,4 proc. riebalų ir 3,0 proc. baltymų pieno vidutinė kaina statistiškai pakilo tik dėl to, kad maži ūkiai, kuriems mokama kaina už pieną yra mažesnė, pasibaigus ganymo sezonui, parduoda mažiau pieno. Stebint Europos pieno rinkas, pieno supirkimo kainų augimo dar teks palaukti.

Lietuvoje gamtinės sąlygos yra palankios vystyti pienininkystę, nors šių metų pavasaris buvo šaltas ir sausas (tai trukdė daugeliui ūkių pasigaminti kokybiškų pašarų), likusi vasaros dalis leido apsirūpinti pašarais, nors ir brangesniais. Lietuviai nuo seno savo ūkiuose augino karves, kurių dabar labai ryškiai sumažėję. Tačiau vis dar yra ūkių, kurie investuoja į naujos statybos fermas, į robotus. Masto ekonomija diktuoja ir naujas rinkos sąlygas, šeimos ūkiams išgyventi ir išmaitinti šeimas darosi vis sunkiau. Mažėjant pieno ūkių ir karvių skaičiui, nors ir gerėjant produktyvumui, Lietuvoje pieno gamyba tik mažės. Tikiu, kad su tinkamu valstybės požiūriu ir pagalba iš Europos Sąjungos būtų įmanoma išlaikyti Lietuvos pieno ūkį stiprų ir rentabilų.

Šaltinis: Rima Kazakevičienė, valstietis.lt, 2023-12-13

Svarbu, kad būdoje visuomet būtų sausai ir šiltai paklotą – tam gali tikti šiaudai, šienas, antklodės, paltai, čiužinys, šildomas šuns guolis, tik svarbu saugoti nuo drėgmės ir pelėsio bei stebėti, ar paklotas būdos viduje „nesugulėtas“, nesudrėkęs, ar nesustumtas į vieną būdos kampą. Šeimininkai taip pat turėtų pagalvoti ir apie būdos pastatymo vietą. Svarbu, kad būtų užuovėjoje.

Jeigu augintinis gyvena namuose, per šalčius reikėtų riboti pasivaikščiojimų lauke laiką. Ypatingai tai aktualu jauniems ir vyresnio amžiaus augintiniams, kadangi jiems yra sunkiau reguliuoti kūno temperatūrą bei jie jautriau reaguoja į oro pokyčius.

Per šalčius, atkreipkite dėmesį ir į gyvūnų maitinimą

Orams atvėsus, gyvūnus augintinius maitinti reikėtų sočiau, kaloringesniu maistu. Proporcijas matuoti atsižvelgiant į gyvūno dydį ir svorį, kailio storį ir ilgį, poodinį riebalų sluoksnį. Dažnai prižiūrėti lauke esančio gyvūno dubenėlį su vandeniu, pilti šiltą, kuris lėčiau suledės bei suteikti nuolatinę prieigą prie šviežio vandens ir maisto.

Nuo šalčių svarbu apsaugoti ne tik gyvūnus augintinius, bet ir ūkinius gyvūnus

Nuo šalčių svarbu apsaugoti ne tik gyvūnus augintinius, tačiau ir ūkinius, gyvenančius ūkiniuose pastatuose, kadangi didelė drėgmė ir žema temperatūra neigiamai veikia gyvūnų sveikatą ir gerovę, todėl gyvūnai tampa mažiau produktyvūs, dažniau serga kvėpavimo takų, tešmens ligomis. Svarbiausia šilumą saugoti patalpose, kuriose laikomi gyvūnai. Tvartuose svarbu užtikrinti gerą oro apykaitą ir palankią temperatūrą. Svarbu patikrinti, ar tinkamai užsandarinti langai ir durys, ar nėra plyšių sienose, kad nesusidarytų skersvėjai. Reikia palikti tik ventiliacijai skirtas angas.

Ventiliacija tvartuose turi būti tokia, kad šaltuoju laikotarpiu patalpose ant lubų, sienų nesusidarytų vandens garų kondensatas ir tuo pačiu iš patalpų galėtų pasišalinti kenksmingos dujos. Tvartui nesivėdinant, reikšmingai prastėja tvarto mikroklimatas, kuris ypač pavojingas gyvūnų kvėpavimo sistemos organams.. Taip pat svarbu pasirūpinti, kad gyvūnų poilsio vietos (guoliai) būtų tinkamai pakreiktos. Kraikas neįšalęs, sausas, jo kiekis žiemą turėtų būti pakankamas, kad sugertų drėgmę ir gyvūnas minkštai atsigultų – rekomenduojamas gilus kreikimas. Kraikui rekomenduojama naudoti šiaudus, kadangi jie gerai sugeria drėgmę, turi šilumą palaikančių savybių, gyvūnai gali pakramtyti, nekenksmingi gyvūnams.

Jei kyla abejonių dėl tinkamų laikymo sąlygų užtikrinimo, tinkamo šėrimo raciono, reikia pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-12-13

Atsižvelgiant į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pateiktus pasiūlymus, įstatyme atsisakyta prievolės nustatyti SAZ dėl tekstilės pluoštų paruošimo ir verpimo, techninių ir pramoninės tekstilės gaminių, sumontuotų parketo grindų, kuro granulių iš presuotos medienos, cheminių pluoštų, stiklo, porceliano, keramikos gamybos, elektros įrangos, elektros, variklinių transporto priemonių, vaistų pramonės, farmacijos preparatų, baldų ir čiužinių gamybos ir dalies kitas veiklas vykdančių subjektų.

„Tokias veiklas vykdančios įmonės turi susimodeliuoti, koks jų poveikis aplinkai ir su tuo poveikiu privalo įtilpti į savo sklypo ribas – jiems sąlygos griežtėja. Mes matome, kad tų veiklų technologijos taip ženkliai pagerėjo, kad jos privalo įtilpti į savo sklypo ribas“, – sakė Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Kai kuriais atvejais, kai planuojama vykdyti didesnės apimties veiklą, nei buvo nustatyta iki šiol, prievolė nustatyti SAZ išlieka, kai kur sumažinama – pastatuose, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, nustatytų sutartinių gyvulių skaičius – kiaulių – 500 (sutartinių gyvulių skaičius nustatomas perskaičiuojant gyvūnų skaičių Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro nustatyta tvarka), nustatytos SAZ plotis mažėja nuo 1500 iki 1000 m.

Nurodoma, jog nacionalinės žemės tarnybos pažyma turės būti teikiama kartu su prašymu įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumento. Sanitarinės apsaugos zona (SAZ) – tai tam tikra saugoma teritorija, kurioje ribojama ūkinė veikla. SAZ skirtos apsaugoti gyvenamąją aplinką ir žmonių sveikatą nuo taršos, sudaryti sveiką gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką, suderinti valstybės, savivaldybės, įmonių, kitų fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus.

Šaltinis: lrytas.lt, 2023-12-12

Didelius mokesčius teks mokėti mažiausiai 5-erius metus

Kaip „Rinkos aikštei“ paaiškino Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir turto skyriaus vyr. specialistė Alina Melinauskienė, analizės, kiek tiksliai pakito žemės mokestis mūsų krašto ūkininkams, savivaldybė nedaro, nes nedisponuoja tokia informacija. Mokesčio dydis priklauso nuo vidutinės rinkos vertės ir žemės sklypo paskirties. Šių metų mokestis paskaičiuotas pagal nuo 2023 m. sausio 1-osios įsigaliojusias masinio vertinimo būdu nustatytas vidutinės rinkos vertės kainas. Pagal šias naujas ir smarkiai iškeltas rinkos vertes žemės mokestis bus skaičiuojamas 5-erius metus.

„Ne tiek tarifas įtakos turėjo mokesčių už žemę ženkliam brangimui, kiek verčių perskaičiavimas, kuris būna kas penkerius metus. Apie tarifus su savivaldybe diskutavome, bet pamiršome pasikalbėti apie vertės padidėjimą“, – kalbėjo ūkininkų sąjungos pirmininkas D. Sabulis. Šiuo metu žemės mokesčio tarifas Kėdainių rajone svyruoja nuo 0,3 iki 4 proc. žemės mokestinės vertės. Mažiausiai, 0,3 proc., moka daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų savininkai, daugiausia, 4 proc., – už nenaudojamą, apleistą žemės sklypą atsakingi asmenys.

O ūkininkams yra nustatytas 0,75 proc. mokesčio tarifas. Vertė pakelta dirbtinai – turtus susikrovė per naktį Su pasikeitusia žemės verte beveik dvigubai išaugo ir ūkininkaujančios rajono tarybos narės E. Turskienės mokamo žemės mokesčio suma. „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad žemės mokestis man išaugo beveik dvigubai. Anksčiau už vieną žemės plotelį mokėdavau 660 eurų, o šiemet – 1 tūkst. 100 eurų.

Pasirodo, pasižiūrėjus į sklypų vertes, per naktį mes tapome beveik dvigubai turtingesni“, – ironizavo pašnekovė. Ji taip pat piktinosi, jog žemės mokesčio pakilimas yra neteisingas, kadangi vertė yra dirbtinai sukelta – turtas padidėjo, bet iš to turto naudos niekas daugiau negavo. „Tai yra labai ydinga žemės mokesčio skaičiavimo metodika. Ją reikėtų keisti, kad tai būtų susiję su žemės našumo balu, o ne su verte. Nekilnojamojo turto pardavėjai taip, iš to išlošia, o žemdirbiai žemės pardavinėjimu neužsiima, kad iš to pabrangimo gautų naudą. Jie gauna naudą iš to, kaip tą žemę prižiūri, kokias sąlygas gauna iš gamtos“, – kalbėjo E. Turskienė.

Mokesčio perviršis – kaimų problemoms spręsti?

Paklaustas, ar yra kokių nors priemonių ūkininkams atlyginti ar sumažinti stipriai išaugusį žemės mokestį, Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas sakė, kad kiekvienas ūkininkas individualiai gali rašyti prašymus savivaldybei, kad ši sumažintų mokestį. „Pavyzdžiui, Kėdainiuose yra tokia žvyro programa, t. y. mes, ūkininkai, gauname žvyro, patys parsivežame, patys pasiskleidžiame ant kelių ir savivaldybė tam skiria biudžeto lėšas. Taigi, tą perviršį, kurį surinko savivaldybė už žemės mokestį, galima būtų panaudoti kaimo bendruomenių poreikiams ar dar kokiems nors darbams atlikti“, – svarstė D. Sabulis.

Jam pritarė ir rajono tarybos narė E. Turskienė, tačiau tai, anot jos, galima būtų svarstyti tik kitiems metams. „Dabar susidariusi tokia situacija: kadangi žemės mokestį jau reikėjo susimokėti iki lapkričio 15 d., tad šiems metams jau nieko nebegalime padaryti. Tačiau mūsų frakcija, kai bus svarstomas kitų metų biudžetas, tikrai siūlys svarstyti koeficiento klausimą. Kai jau bus galima įvertinti, koks padidėjimas yra visame rajone, tada vertinsim koeficientą, kad ateityje žmonėms būtų lengviau, nes tai liečia ne tik ūkininkus, bet ir visus kitus žmones, ypač kaimuose, kurie turi žemės. Juk po penkerių metų vėl bus vertės perskaičiavimas, – komentavo E. Turskienė. – Kėdainiuose koeficiento dydis yra 0,75 proc. ir jis iš tiesų nėra didelis palyginus su kitais rajonais.

Bet yra ir tokių rajonų, kuriuose koeficientas – 0,5 proc., 0,6 proc. Dar vienas mūsų siūlymas bus, kadangi šiais metais žemės mokestis jau sumokėtas ir pinigai keliaus į biudžetą, kad tas iš padidėjimo surinktas perviršis būtų skirtas kaimo problemoms spręsti, nes kaime tikrai yra visokių infrastruktūrinių problemų – melioracijos, kelių, stotelės neįrengtos.“ Tuo tarpu Kėdainių rajono mero patarėja ryšiams su visuomene Vilija Mockuvienė kol kas dar negali pasakyti, ar iš tiesų bus stengiamasi kaip nors padėti ūkininkams ir ateityje sumažinti mokestį ir ar jis bus kompensuojamas per kokias nors kitas programas ar projektus. „Klausimai yra tik hipotetiniai. Ūkininkų kreipimosi šiandien nėra. Tad nėra kaip atsakyti į Jūsų keliamus klausimus“, – trumpai pakomentavo V. Mockuvienė.

Bankrutuojančių nebus

Nors žemės mokestis smogė nemaža jėga ūkininkams, tačiau D. Sabulis patikino, kad dėl to bankrutuojančių ar veiklą nutraukiančių ūkininkų tikrai nebus. „Nėra tie mokesčiai tokie, kad ūkininkai negalėtų susimokėti. Tik, aišku, nuostolių šiokių tokių bus, nes grūdų kainos mažesnės ir derliai mažesni nei pernai, taip pat trąšas reikėjo brangiau pirkti, tad padidėjęs žemės mokestis tikrai pasijus. Tik kiekvienam skirtingai, nes žemė žemei nelygi. Taip pat žemės mokesčio dydis labai priklauso nuo to, kurioje vietoje yra žemė. Tarkim, jeigu yra arčiau miesto ribos, kainuos brangiau, jeigu daugiau nutolusi – pigiau. Yra labai daug įvairių dedamųjų, todėl tiksliai pasakyti, kiek pabrango vienas hektaras žemės, labai sudėtinga“, – teigė ūkininkų atstovas.

Vis tik pakilusios kainos ar mokesčiai dažniausiai labiausiai kainų šuoliu atsiliepia vartotojams. Tačiau E. Turskienė pažymi, kad poveikis galutinei produkcijos kainai nuo ūkininkų mažai priklauso. „Mes, nė vienas žemdirbys, negalime padaryti jokios įtakos kainai, pavyzdžiui, kažkas pabrango ir aš dabar branginsiu. Ne. Mes turime jau iš anksto sudarę sutartis ir ne mes nustatome kainą, o netgi tarptautinės biržos. Mes neparduodame grūdų ar pieno tiesiogiai žmogui.

Dabar tiek grūdų, tiek pieno kainos yra ypatingai žemame lygyje, o čia staiga yra padvigubėjusios bankų palūkanos, sumažėjęs derlius dėl prastų gamtinių sąlygų, nepasiruošta pašarų ir dar padvigubėjęs žemės mokestis, nors iš to pačio ploto gavome mažiau produkcijos“, – apmaudo neslėpė ūkininkaujanti tarybos narė. A. Melinauskienės duomenimis, 2022 metais žemės ir nuomos mokesčio surinkta 1 mln. 767,4 tūkst. eurų, vadinasi, šiemet rajono savivaldybės biudžetas iš ūkininkų ir visų bent mažiausią žemės lopinėlį turinčių gyventojų kišenės susišluos kone dvigubai didesnę sumą pinigų.

Šaltinis: RasaJakubauskienė, „Rinkos aikštė”, lrytas.lt, 2023-12-10