Žemės ūkio naujienos: 2023-12-15

Investicinių valstybinės žemės sklypų rezervavimą, dėl kurio dabar diskutuoja Seimas, inicijuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Komitetas Investicijų įstatymo pataisų svarstyme šią savaitę padarė pertrauką. „Neatskleistas pilna apimtimi tikrasis pakeitimų tikslas. Neteigiu, kad buvo mėginama klaidinti, bet jeigu turime išgauti tuos dalykus, nėra sąžiningas elgesys“, – komiteto posėdyje pareiškė socialdemokratas Gintautas Paluckas. Pasak jo, neįvertintos naujo teisinio reguliavimo pasekmės.

Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Mogenienė mano, kad formuojant tokį fondą valstybinę žemę galima paimti iš ūkininkų, kuriems dabar ji nuomojama. Ji, be kita ko, pasigedo informacijos, iš ko valstybinė žemė būtų paimama, jeigu ji dabar yra „įdarbinta“. „Galvoju, kad turime dar plačiau į tą paveikslą pažiūrėti, nes esant tokioms geopolitinėms rizikoms, karo sąlygoms, būtent žemės ūkis ir maisto gamyba yra ypatingai strateginė ir nacionalinį saugumą užtikrinanti ūkio šaka“, – tvirtino parlamentarė.

Aplinkos viceministrės Monikos Juodvalkės teigimu, dabar „neįdarbintos“ laisvos valstybinės žemės beveik nėra. „Neišnuomotų arba nesuteiktų panaudai valstybinės žemės sklypų iš principo nėra“, – komitete teigė ji. Dabar valstybinė žemė gali būti išnuomota ne ilgiau kaip 25 metams, vėliau nuomą galima pratęsti. „Investuok Lietuvoje“ Infrastruktūros komandos vadovės Virginijos Gelžinytės teigimu, dabar nėra ir įrankio, kaip valstybinę žemę išsaugoti ateities investicijoms. „Laisvos valstybinės žemės, tinkamos investicijoms, nėra arba tie plotai yra labai maži. Jeigu žemė atsiranda, ji keliauja į laisvos valstybinės žemės fondą automatu ir tada iš jo panaudojama tam tikriems tikslams, bet pagrindo, kad panaudotume investicijoms, nėra“, – komitete aiškino V.Gelžinytė.

Pasak jos, investuotojai ilgai nelaukia, kol sklypas bus paruoštas: „Todėl pralaimime laike investicijas“. V.Gelžinytės teigimu, nuo 2024 metų sausio miestuose esanti valstybinė žemė pereina savivaldai, o kaimiškose teritorijose lieka NŽT žinioje: „Rezervuoti investiciniams projektams žemę bus galima tik kaimiškose teritorijoje. Į miestų žemę nebus pretenduojama“.

Tuo metu L.Mogenienė pasigedo garantijų, kad į valstybės lėšomis sutvarkytą infrastruktūrą investuotojas tikrai ateis. „Kokios garantijos, kad kažkokiu būdu išvystyta tokio sklypo infrastruktūra nežinant, kokiu tikslu ir koks investuotojas ateis, tam investuotojui tiks. O jeigu netiks?“ – klausė ji. Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis sako, jog valstybė įrengtų tik bazinę infrastruktūrą. „Tada kiekvienas investuotojas galutinai įsirengia, kaip jam reikia, o mes kalbame apie bazinę infrastruktūrą, kuri 95 proc. investuotojų yra tokia pati – kad būtų kanalizacija, elektra, kelias“, – kalbėjo viceministras.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonominės plėtros grupė vadovė Gina Jaugielavičienė pabrėžė, kad sklypas būtų rezervuojamas penkeriems metams su galimybe pratęsti dar tiek pat. Pasak jos, speciali infrastruktūra konkrečiam investuotojui nebūtų įrengiama dėl valstybės pagalbos ribojimų. Konservatorius Mindaugas Skritulskas siūlo trumpinti žemės suteikimo procedūras dideliems investuotojams, kurie „sukurs daugybę darbo vietų, sumokės daug mokesčių“. Siūlo nerezervuoti valstybinės žemės G.Paluckas įsitikinęs, kad valstybinės žemės sklypų rezervuoti nereikia – jis siūlo numačius saugiklius investuotojui skirti sklypą ne konkurso tvarka.

„Tai yra supaprastinus ir sutrumpinus nuomos procedūras, kai tai racionalu, skirti sklypą. Nėra kam ir nuo ko rezervuoti, nes tai valstybinė žemė. Kam toks rezervuotos žemės fondas reikalingas?“ – komitete teigė G.Paluckas. Jis baiminosi, kad rezervacija gali per ilgai užtrukti – investuotojas nepradės žadėtos veiklos: „Kažkas ateina, pažada ir keturis metus nieko nedaro“. „Ar nepapulsime į tą situaciją, kai išnuomoji, sutartis būna padaryta ilgiems metams, nieko nevyksta ir ruošiasi, kaip ją (sutartį – BNS) dar perparduoti ar pernuomoti. Kaip nuo to pasisaugosime?“ – pridūrė komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Konservatorius Andrius Kupčinskas mano, kad nežinant nacionalinių reikmių panaudoti valstybinę žemę trečio žemės fondo kurti nereikia. „Pramonės parkai ir LEZ’ai ne visiškai užimti, teritorijos iki galo neišnaudotos, o mes dabar einame į kitas teritorijas ir jas rezervuojame“, – svarstė A.Kupčinskas. M.Skritulskas taip pat teigė, jog neaišku, kam kuriamas rezervacijos fondas. „Nuosavybės atkūrimo procesas jau yra pasibaigęs, todėl sklypai neturėtų tirpti, nykti, o teritorijos mažėti. NŽT funkcijos bus perduotos savivaldai ir tuos sklypus valdys savivalda netrukus ir ji tuos sklypus valdys ir priiminės sprendimus. Bus konkurencija tam tikra tarp savivaldybių“, – aiškino parlamentaras.

Pasak jo, tai rodo praktika – Mažeikių ir Naujosios Akmenės kova dėl investuotojo – baldų gamintojo. Siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą pritraukiant užsienio investicijas, pataisomis siūloma sukurti naują valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, kuris leistų rezervuoti žemę projektams dar nesant potencialaus investuotojo. Valstybė galėtų rezervuoti tokius sklypus apdirbamosios gamybos, mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos investicijų projektams ne miestų ir miestelių teritorijoje. Teigiama, kad tokių sklypų poreikis iki 2030 metų bus apie 1,3 tūkst. hektarų.

Šaltinis: 15min.lt, 2023-12-08

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika piktinosi, kad įstatyme numatytas saugojamas plotas, o ne buveinė: „Turbūt tokia seka turėtų būti: pirmiausia nustatyta, kas tose vietose gyvena, identifikuojama, ką reikia saugoti, ir tik tada apibrėžti tą teritoriją ar plotą“.

Pasak jo, ūkininkai, žemės savininkai yra sunerimę, nes kompensacijos nepadengs žalos, kurią jie patirs.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, nustatyti griežtą kompensacijų mokėjimą reikia, nes žemės savininkai gali prisigalvoti įvairių veiklų, kurių negalėtų įgyvendinti dėl valstybės planų: „Kažkas sakytų, kad nori vystyti logistikos centrą ir norėtų, kad būtų kompensuojamos jo įkūrimo pajamos“.

S. Gentvilo teigimu, valstybė kasmet išmoka maždaug po milijoną eurų gyventojams už tai, kad yra ribojama jų veikla privačiuose sklypuose.

„Anksčiau būdavo po keliasdešimt tūkstančių, tai tas kompensavimas tikrai įsibėgėjęs“, – teigė ministras.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis tikino, kad tokiu projektu kuriamas socializmas, bet ne visiems, o tam tikrai žmonių daliai.

Seimas nepritarė „laisvietės“ Morganos Danielės siūlymui tokias teritorijas nustatyti 50-čiai metų arba neterminuotai.

Privačias saugomas vietoves leista nustatyti visoje Lietuvoje, išskyrus valstybės ar savivaldybės įsteigtas ar nustatytas kai kurias saugomas vietoves. Jas nustačius privačios žemės savininkai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnyba turės sudaryti sutartis, o jas nutraukus savininko iniciatyva jis turės grąžinti gautą kompensaciją.

Jei sutartis bus pasirašoma ilgiau nei 30-čiai metų, už kiekvienus papildomus 10 metų bus mokamos dar 5 proc. didesnės vienkartinės kompensacijos.

Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės, kompensacijos bus išmokamos įvertinus realiai sumažėjusias gautinas pajamas iš veiklos, kuri bus apribota, ar dėl to papildomai patiriamos sąnaudos.

Tokios saugomose vietovėse gamtotvarkos planai ir jų priemonės bus finansuojamos valstybės lėšomis, nebent bus susitarta kitaip.

Europos Sąjungos bioįvairovės strategijoje numatyta, kad kiekvienoje valstybėje 30 proc. sausumos ir vandens turi būti saugoma.

Šaltinis: lrt.lt, Sniegė Balčiūnaitė, 2023-12-14

Argentinoje dėl nepalankių meteorologinių sąlygų kviečių derliaus prognozė sumažinta 1,5 mln. t (iki 15 mln. t). Kviečių derliaus sumažėjimą dėl didesnio ploto ir derlingumo iš dalies turėtų kompensuoti laukiamas 5,0 mln. t didesnis kviečių derlius Rusijoje. USDA duomenimis pasaulinio kviečių sunaudojimo 2023–2024 m. prognozė išliko beveik stabili ir turėtų sudaryti 792,84 mln. t.

Kviečių eksportas analizuojamu laikotarpiu pasaulyje turėtų sumažėti 1,25 mln. t ir sudaryti 205,01 mln. t. Kviečių eksporto prognozė sumažinta dėl numatomo mažesnio jų eksporto iš Argentinos, Indijos ir Egipto. Kviečių eksporto sumažėjimą iš dalies turėtų kompensuoti prognozuojamas didesnis kviečių eksportas iš Ukrainos. Kviečių importo prognozė pasaulyje taip pat išliko nepakitusi ir turėtų sudaryti 204,7 mln. t. Naujausiais USDA duomenimis, 20232024 m. kviečių atsargos pasaulyje turėtų padidėti 0,56 mln. t (iki 258,69 mln. t).

Didesnės kviečių atsargos prognozuojamos Rusijoje, Kinijoje ir Argentinoje, bet šį padidėjimą gali sumažinti laukiamos mažesnės kviečių atsargos Indijoje, Ukrainoje ir Brazilijoje. 2023 m. lapkričio mėn. USDA prognozės duomenimis, 2023–2024 m. pasaulyje kitų grūdų (kukurūzų, sorgų, miežių, rugių, avižų, sorų ir grūdų mišinių) derliaus prognozė, palyginti su spalio mėn. prognoze, padidinta 4,76 mln. t – iki 1 499,31 mln. t. Didesnio kukurūzų derliaus laukiama Ukrainoje, Rusijoje, Birmoje ir Paragvajuje.

Mažesnis kukurūzų derlius prognozuojamas Meksikoje, Egipte ir Indone- zijoje. Meksikoje kukurūzų derliaus prognozė sumažinta dėl mažesnio kukurūzų ploto. Miežių derliaus prognozė analizuojamu laikotarpiu padidinta Rusijoje, Ukrainoje ir Indijoje, bet sumažinta Argentinoje, ES ir Turkijoje. Pasaulinė kitų grūdų sunaudojimo prognozė 2023–2024 m., palyginti su prieš tai buvusia prognoze, padidinta 4,09 mln. t ir turėtų sudaryti 1 487,17 mln. t. Bendra 2023–2024 m. kitų grūdų eksporto prognozė analizuojamu laikotarpiu padidinta 2,75 mln. t (iki 238,30 mln. t), o importo – 2,47 mln. t (iki 228,22 mln. t).

Pagrindiniai pasaulinės prekybos kitais grūdais pokyčiai 20232024 m. apima padidėjusį kukurūzų eksportą iš JAV, Rusijos, Turkijos ir Paragvajaus. Kukurūzų importo prognozė padidinta į Kanadą, Egiptą, Meksiką, ES ir Saudo Arabiją, bet sumažinta Iranui ir Bangladešui. Miežių eksportas turėtų padidėti iš Ukrainos, bet gali sumažėti iš Argentinos. 2023–2024 derliaus metų pabaigoje kitų grūdų atsargų prognozė padidinta 2,90 mln. t ir turėtų sudaryti 341,12 mln. t. Iš jų – kukurūzų atsargų prognozė padidinta 2,59 mln. t (iki 314,99 mln. t). Didesnės kukurūzų atsargos prognozuojamos Ukrainoje, Paragvajuje ir Kinijoje. Kukurūzų atsargų padidėjimą iš dalies turėtų sumažinti numatomos mažesnės kukurūzų atsargos Irane

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 21 (435), 2023-11-27

Šiais metais gavusi Tarybos narės statusą ir balsavimo teises, viceministro V. Tomkaus vadovaujama Lietuvos delegacija aktyviai dalyvavo diskusijose, kuriose buvo aptariami bei sprendžiami aktualiausi globalūs aprūpinimo maistu saugumo, organizacijos finansų valdymo, administraciniai klausimai bei priimama nauja Tarybos darbo programa.

Įžanginėje kalboje FAO generalinis direktorius QU Dongyu pabrėžė, kad organizacija yra gerai pasirengusi siekti labai reikalingos pažangos sprendžiant pagrindinius iššūkius: aprūpinimo maistu saugumo, žemės ūkio produktyvumo skatinimo, aplinkos tvarumo didinimo, klimato kaitos švelninimo, taip pat konfliktų sukrėstų pažeidžiamų žmonių atsparumo stiprinimo.

Taryboje aptartas konfliktas Gazoje ir karas Ukrainoje bei jų įtaka pasauliniam aprūpinimo maistu saugumui. Aptariant konfliktą Gazoje šalys narės pabrėžė humanitarinės pagalbos teikimo bei humanitarinių koridorių atidarymo svarbą.

Diskusijose dėl karo Ukrainoje V. Tomkus pasisakė prieš Rusijos karo veiksmus Ukrainoje. „Neišprovokuotas ir neteisėtas Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą toliau kelia grėsmę aprūpinimo maistu saugumui. Rusija kariauja ne tik mūšio lauke, bet ir siekia sukelti pasaulinę maisto krizę, naikindama Ukrainos uostų civilinę infrastruktūrą ir grūdų saugyklas, blokuodama Ukrainos Juodosios jūros pakrantę ir trukdydama teisėtam tranzitui Ukrainos teritoriniuose vandenyse“, – teigė viceministras.

Tarybos metu viceministras susitiko su IFAD viceprezidente ir generaline padėjėja Katherine Meighan. V. Tomkus įteikė Premjerės Ingridos Šimonytės pasirašytą Lietuvos stojimo į IFAD organizaciją raštą, taip oficialiai pradėdamas Lietuvos stojimo į Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondą procesą. Narystė IFAD Lietuvai yra svarbi, siekiant efektyviau atstovauti Lietuvos interesams aprūpinimo maistu saugumo ir pagalbos Ukrainai klausimais tarptautiniuose formatuose.

IFAD yra tarptautinė finansų institucija ir specializuota Jungtinių Tautų agentūra, įsikūrusi Romoje. Nuo 1978 m. IFAD suteikė 23,2 mlrd. JAV dolerių dotacijų ir mažų palūkanų paskolų vietos bendruomenių plėtrai.

FAO Taryba yra FAO vykdomasis organas, sudarytas iš 49 valstybių narių, kurios yra išrenkamos trims metams bei turi svarbias balsavimo teises priimant pagrindinius sprendimus, susijusius su žemės ūkiu ir aprūpinimo maistu saugumu.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-12-15