Žemės ūkio naujienos: 2024-04-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Advokatas Bartkus: norint riboti rusiškų grūdų įvežimą reikėtų nacionalinių sankcijų
Kai kuriems verslininkams toliau importuojant rusiškus grūdus į Lietuvą, advokatas Gintautas Bartkus mano, kad tokiai veiklai stabdyti reiktų imtis nacionalinių sankcijų. Anot jo, kadangi dalis Europos vyriausybių yra vis dar priverstos pirkti tam tikrus resursus iš Kremliaus režimo, susitarti Europos Sąjungos (ES) lygmeniu gali būti sudėtinga, o procesas gali užtrukti.
„Ekonominiai santykiai yra pakankamai sudėtingi ir kai ko išvengti negalime. Dėl to nesakyčiau, kad tai būtinai europinio lygmens sankcijos. Nes aišku, kad dėl europinio lygmens susitarimas yra būtinas ir kartais jis yra sudėtingas. Tai reikia galvoti ir apie nacionalines sankcijas. Nes yra daug sričių, kur būtų galima įvesti apribojimus“, – aiškino jis.
Teisininkas paminėjo, kad dėl tokių prekybos apribojimo instrumentų Lietuva galėtų tartis ir su kitomis Baltijos bei Centro ir Rytų Europos valstybėmis.
Taip pat, anot jo, priimant naujus apribojimus reikia prisiminti, kad net oficialiai nepriklausomas verslas Rusijoje prisideda prie jos agresijos prieš Ukrainą vykdymo.
„Šaliai agresorei vykdant karą, viskas sutelkta tam tikslui pasiekti. Tai neturėtume vertinti, kad kažkokie nepriklausomi verslininkai Rusijoje vykdo veiklą nepriklausomai nuo valstybės. Tikrai taip nėra, tai yra viso mechanizmo dalis ir mes būtent tais principais remiantis turėtume konstruoti mūsų atsakomąsias priemones“, – aiškino jis.
„Aišku, tą verslą galbūt vykdo ne valstybinės įmonės, bet jos yra vienareikšmiškai susijusios su valstybe agresore“, – pabrėžė jis.
Šaltinis: Žygimantas Šilobritas, lrt.lt, 2024-04-04
Pašarai ir grūdai į Lietuvą plūsta iš Rusijos oligarchų ūkių
Lietuva bando tvenkti rusiškų grūdų importo upę. Jei tai pavyks, Rusijos oligarchai broliai Aleksandras ir Dmitrijus Dolgovai, patenkantys į stambiausių Rusijos žemvaldžių TOP-50, bus labai nusivylę. Būtent jie yra vieni iš didžiausių rusiškų pašarų ir grūdų tiekėjų į Lietuvą. Brolių Dolgovų žemės ūkio kontroliuojančioji bendrovė skelbiasi valdanti 96 tūkstančius hektarų dirbamos žemės.
Kaliningrade gyvenantys broliai tam 2012 m. Klaipėdoje buvo įkūrę ir įmonę „Dognus“. Tiesa, prieš kelerius metus akcijas pardavė Lietuvos piliečiams, tačiau šie ir toliau šimtais tūkstančių tonų perka rusiškus pašarus iš Dolgovų ūkių.
„Kai uždraus, tai į Lietuvą nebevešime. Tačiau Europos Sąjungoje yra daug valstybių, kurios tokių draudimų nepriėmė. Todėl vešime į kitas Europos valstybes“, – sako bendrovės „Dognus“ vadovas Arūnas Vasiliauskas.
Verslininkas: uždirbu ne tik Rusijai, bet ir Lietuvai
Šįmet, sugriežtinus rusiškos žemės ūkio produkcijos importą, per tris dienas buvo apsukti atgal į Rusiją šeši „Dognus“ kroviniai. Tačiau Arūnas Vasiliauskas sako, kad kol prekė nepatenka į sankcijų sąrašą, tol jis turi teisę prekiauti. Nes didelė paklausa.
„Todėl, kad yra paklausa. Nebūtų paklausos, nedirbtume. Aš nežudau, nevagiu. Tai čia irgi moralė“, – LRT radijui sakė jis.
Jis atmeta visuomenininkų kritiką, kad taip verslas leidžia uždirbti Rusijai. „Bet aš uždirbu ir Lietuvai, aš čia susimoku mokesčius. Rusija uždirbs jei ne per mane, tai per kitą. Tik Lietuva negaus pajamų“, – argumentuoja „Dognus“ vadovas.
Lenkijai pradėjus protesto akcijas pasienyje, Lietuva nusprendė labiau kontroliuoti rusiškų grūdų ir kitų žemės ūkio kultūrų importą iš Rusijos.
Sustabdytos pirmosios siuntos parodė, kad daugiausiai grūdų ir pašarų iš Rusijos įsiveža įmonė „Dognus“. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, vien tik per dvi dienas atgal į Kaliningradą grąžintos šešios siuntos geležinkeliu, kurios gabentos į įmonę „Dognus“.
Gražinti 65 tūkstančiai tonų rapsų išspaudų, skirtų pašarams. VAT duomenys rodo, kad praėjusiais metais UAB „Dognus“ buvo dominuojantis tranzitu per Lietuvą gabenamų maistinių grūdų eksportuotojas.
Sako, kad elgiasi amoraliai
Importo dokumentai, kuriuos gavo LRT radijas, rodo, kad grūdai ir pašarai šiais metais keliavo iš „Dolgov Group“ įmonės „Furmanovskoje“. Ją valdo Dmitrijus Dolgovas.
Kaliningrado agrokoncernas – Rusijos žemės ūkio pasididžiavimas, turintis ir mėsos perdirbimo gamyklą, paukštininkystės, pieno perdirbimo įmones, elevatorius, pašarų ruošimo įmones ir t. t.
Rusijoje jis yra pelnęs daugybę medalių. Broliams Dolgovams Lietuva daugybę metų buvo ne tik pirkėja, vartotoja, bet ir tranzito šalis. Per Klaipėdą koncerno grūdai ir pašarai keliaudavo į visa pasaulį.
Lietuvos valdžios pozicija – jei dirbi su Rusija, padedi agresoriui. Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus sako, kad tokie importuotojai elgiasi amoraliai.
„Pats agresorius maistą naudoja kaip ginklą. Tad būti jo pusėje ir padėti jam realizuoti Lietuvoje ar kitur prekes prasilenkia su tam tikromis vertybėmis. Ukraina, jos žemės ūkis nukenčia nuo agresoriaus veiksmų, o čia padedame agresoriaus žemės ūkiui“, – mano viceministras.
Pasak jo, verslas turi pasverti, ar tai nepakenks jų reputacijai. „Įmonės turi įsivertinti reputacinę žalą“, – sako V. Tomkus.
Konkurentai nusprendė neprekiauti
Tačiau bendrovės „Dognus“ vadovas A. Vasiliauskas mano, kad tai nėra amoralus verslas: „Pasakys – negalima, tai bus negalima. O moralė, žinot, kiekvienam yra kitas dalykas. Vienam yra moralė nevogti, o kiti vis tiek vagia.“
Kai kurie rusiškų grūdų importuotojai nusprendė nutraukti santykius su šalimi agresore dar pačioje karo pradžioje, nors ir suprato, kiek dėl to patiria finansinės žalos.
Bendrovės „Linas Agro Group“ finansų direktorius Mažvydas Šileika sako, kad tai nulėmė vertybės, kurių laikosi įmonė.
„Mes gana greitai, prasidėjus karui Ukrainoje, priėmėme sprendimą nebeprekiauti su Rusija ir Baltarusija. Mes nutarėme neturėti nieko bendra su tomis šalimis ar jų verslu“, – pasakojo M. Šileika.
„Linas Agro Group“ turėjo nemažą verslą Rusijoje, iš ten importavo grūdus, o pajamos buvo skaičiuojamos šimtais milijonų eurų. „Tai buvo nemažas verslas, nes Rusija ir Baltarusija turi daug žaliavų, su kuriomis dirbame – aliejai, išspaudos, grūdai. Per metus sugeneruodavome apie 200 milijonų eurų pajamų“, – pasakojo „Linas Agro Group“ finansų vadovas.
Neveš, jei neapsimokės
Žmogui reikia valgyti, sako įmonės „Dognus“ vadovas Arūnas Vasiliauskas. Todėl grūdai, kad ir kur jie būtų išauginti, visada bus paklausūs. O rusiškus grūdus jis parduoda visame pasaulyje.
„Su žemės ūkiu dirbu gal 25-eri metai. Vežiau pašarus, grūdus, kai kiti vežė kontrabandą. Žmogui reikia valgyti. Jei jam nereiktų valgyti, tai niekas to nedarytų“, – teigė jis.
Rusiškus grūdus importuojančios įmonės „Dognus“ vadovas A. Vasiliauskas sako, kad importą nutrauks tada, kai neapsimokės. Kitu atveju, jei tai nepažeidžia įstatymų, jis liks su rusiškais grūdais ir pašarais.
„Aš sutinku su visais reikalavimais. Jei neapsimokės, tai nevešime“, – tikino jis. Verslininkas atsisakė komentuoti tai, ar grūdai perkami iš buvusio savininko.
Net jei draudimo įsivežti ir nebus, gabenti rusiškus grūdus ir pašarus šiandien gali ir neapsimokėti. Kovo mėnesį Žemės ūkio ministerija sugriežtino patikrą, tad dabar kiekviena siunta yra tikrinama. O tai užtrunka ir kainuoja vežėjui. Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus teigia, kad siūloma riboti importą visoje Europos Sąjungoje.
„Lietuva dėl rusiškų grūdų importo griežtina patikrą, kontrolę. Su kitomis šalimis išsiuntėme laišką Europos Komisijai su siūlymu riboti rusiškų maisto prekių importą ir drausti grūdų importą“, – teigė viceministras.
Tačiau įmonės „Dognus“ vadovas A. Vasiliauskas perspėja, kad kiekvienas toks ribojimas veikia maisto produktų kainą. „Pašarai nuo balandžio mėnesio brangsta 60 procentų, vadinasi, vištiena gegužę brangs 25 procentais Lietuvoje. Tai susiję su įvestais ribojimais“, – tikino A. Vasiliauskas.
Broliai Dolgovai įmonę Lietuvoje įkūrė dar 2012 metais. Pavadino ją „Dognus“. Šiuo metu ši kompanija yra kone didžiausia rusiškų grūdų ir pašarų importuotoja. Registrų centro duomenys rodo, kad A. Dolgovas buvo jos direktorius nuo 2012 m. spalio iki 2016 m. rugpjūčio.
Šaltinis: Marius Jokūbaitis, lrt.lt, 2024-04-04
Artėja pasėlių deklaravimas: kas ir kaip keičiasi?
Šiemet deklaruojant žemės ūkio naudmenas ir pasėlius bus daugiau aiškumo žemdirbiams, siekiantiems gauti tiesiogines išmokas, – tai numatyta pakeistose Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse. Atsirado ūkininkams patrauklių naujovių ir palengvinimų.
Planuojama, kad pasėlių deklaravimas prasidės balandžio 15 d., todėl ūkininkai jau ruošiasi šiam procesui ir domisi, kas bus naujo. Šiemet, atsižvelgiant į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano pakeitimus, įvertinus praėjusių metų deklaravimo rezultatus, pakeistose taisyklėse aiškiau ir detaliau išdėstytos nuostatos bei reikalavimai pareiškėjams.
Yra ir nemažai pokyčių, iš kurių vienas susijęs su aktyvaus ūkininko apibrėžimu. Yra sumažinta aktyviam ūkininkui taikoma leistina tiesioginių išmokų riba, pagal kurią ūkio subjektai, kurie už praėjusius metus gavo ne daugiau kaip 2 000 Eur (buvo 5 000 Eur) tiesioginių išmokų, automatiškai laikomi aktyviais ūkininkais, t. y. nevertinant jų atitikties „aktyvaus ūkininko“ kriterijams. Taip pat yra patikslintas ganyklos arba pievos apibrėžimas – jei deklaruojama ganykla arba pieva bus įdirbama ne rečiau kaip kas 5 metus, o deklaruojant pažymimas įdirbimo požymis, tokia ganykla arba pieva netaps daugiamete. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausiasis specialistas Skirmantas Ramoška akcentavo, kad yra tikslinami bendrieji pievų priežiūros (šienavimo) reikalavimai tiesioginėms išmokoms gauti – turint mažiau kaip 0,3 sutartinių gyvulių/ha, iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. turi būti sutvarkyti plotai, t. y. nuganyti. Nenuganyti plotai turi būti nušienauti, o nušienauta žolė turi būti išvežta iš lauko arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius, arba žolė susmulkinta ir tolygiai paskleista, arba palikta suguldyta vietoje. Nauja tai, kad bus remiamos daugiametės pievos saulės elektrinių teritorijose, kuriose ganomi ūkiniai gyvūnai, o nenuganyti teritorijų plotai sutvarkomi iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. Paramai bus tinkami tik saulės modulių tarpueiliai pagal modulio projekciją su žoline danga. Dar viena nauja nuostata – daugiametėse pievose gali būti ne žemesnių kaip 1 m pavienių medžių ir krūmų, gamtinės kilmės kupstų bei kelmų liekanų.
Ekologinių sistemų pokyčiai
ŽŪM atstovas akcentavo, kad keičiama Veiksmingumo ir efektyvumo metodika, kuri numato, kad pareiškėjas privalo dalyvauti bent vienoje gamybinėje veikloje (anksčiau reikėjo 2 gamybinių) ir bent vienoje negamybinėje veikloje. Tokios pačios sąlygos taikomos ir ekologiškai ūkininkaujantiesiems. Taip pat nustatyti atvejai, kai papildomai skirti ne mažiau kaip 1 proc. deklaruotos ariamosios žemės ploto negamybinėms veikloms nereikalaujama.
Numatyti pokyčiai ir kompleksinės ekologinės sistemos veiklose „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – tais atvejais, kai pagal kiekvieną iš šių veiklų deklaruojamas didesnis kaip 300 ha plotas, už plotą iki 300 ha yra skiriama 100 proc. ekologinės sistemos išmokos, o už plotą, viršijantį 300 ha, mokama 85 proc. ekologinės sistemos išmokos. Kompleksinės ekologinės sistemos veikloje „Augalų kaita“ nustatyta, kad įsipareigojimų laikotarpiu nereikalaujama deklaruoti tų pačių plotų, tačiau privaloma išlaikyti bendrą pagal šią veiklą plotą.
Tiems, kurie nuo 2025 m. prisiims įsipareigojimus, pagrindiniam augalų kaitos nariui privalės skirti ne daugiau kaip 50 proc. pagal šią veiklą deklaruoto ploto. Taip pat praplėstas augalų sąrašas, kuriuos vienoje vietoje galima auginti ne ilgiau kaip 4 metus. Kai pagal šią veiklą pirmaisiais metais deklaruotas plotas padidinamas daugiau kaip 10 proc. arba daugiau kaip 1 ha, privaloma prisiimti naujus įsipareigojimus 4 metų laikotarpiui visam pagal šią veiklą deklaruotam plotui.
Veikloje „Tarpiniai pasėliai“ sėjant įsėlį ir posėlį reikalaujama tik vieno augalo, o tarpiniams pasėliams per žiemą lieka dviejų augalų reikalavimas. Yra koreguojamas tarpinių pasėlių per žiemą išlaikymo terminas – juos pasėti reikia iki rugsėjo 15 d. (buvo rugsėjo 1 d.) ir išlaikyti iki kovo 15 d. (buvo kovo 1 d.). Tiems, kurie šiemet įsitrauks į veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ ir taikys tiesioginę sėją, įsipareigojimų laikotarpis – 2 metai, o taikant kitus bearimių technologijų žemės dirbimo būdus – 1 metus.
Dalyvaujant šioje veikloje ir „Tarpiniuose pasėliuose“ juos pasėti galima taikant žemės dirbimo būdą be plūgo (neapverčiant dirvos). Tiems, kurie šiemet įsipareigos prižiūrėti kraštovaizdžio elementus, reikėtų žinoti, kad įkuriant naujus ar prižiūrint esamus žolinius kraštovaizdžio elementus, įsipareigojimai bus 5 metai, įkuriant ar prižiūrint kitus kraštovaizdžio elementus – 3 metai.
Taip pat svarbu žinoti, kad galima nutraukti 2023 m. prisiimtus 3 m. įsipareigojimus už žolinių kraštovaizdžio elementų įkūrimą ar priežiūrą, bet nuo 2024 m. privaloma prisiimti naujus įsipareigojimus 5 m.
Verta pabrėžti, kad ežios, palaukės, paviršinio vandens telkinių pakrantės, įskaitant apsaugos juostas, pagrioviai gali būti tinkami atkurti daugiametes ganyklas arba pievas.
S. Ramoška dar atkreipė dėmesį, kad papildytos ekologinės sistemos „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ ir „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ – į kiekvieną deklaruojamą plotą gali patekti iki 50 proc. ploto, nesančio durpžemių sluoksnyje ar eroduotos žemės sluoksnyje.
Atsiranda nauja ekologinė sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, kur numatytos dvi veiklos – „Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“ ir „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“. Tiesioginę išmoką gali sudaryti bazinė tiesioginė išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, papildoma perskirstomoji pajamų paramos išmoka, susietoji parama už plotą ir savanoriškai pasirenkama klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinės sistemos) išmoka.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-03-27
Šiuolaikinės technologijos, keičiančios žemės ūkį ir gyvulininkystę
Žemės ūkio ir gyvulininkystės sektoriai išgyvena technologinę revoliuciją, kurią lemia inovacijos, kuriomis siekiama didinti produktyvumą, tvarumą ir efektyvumą. Nors kai kurios žemės ūkio ir ūkininkavimo technologijos yra gerai žinomos, pavyzdžiui, GPS valdomi traktoriai ir tiksliojo drėkinimo sistemos, egzistuoja daugybė mažiau žinomų technologijų, kurios nebyliai ir patylomis keičia šį sektorių.
Vertikalusis ūkininkavimas – tai pažangiausias žemės ūkio metodas, kai augalai auginami vertikaliai išdėstytais sluoksniais, dažnai kontroliuojamose patalpose, pavyzdžiui, sandėliuos.
Naudojant hidroponines arba aeroponines sistemas, vertikaliuose ūkiuose galima išauginti didelį šviežios produkcijos derlių, sunaudojant minimalų vandens kiekį ir užimant minimalų plotą.
Ši technologija ypač naudinga miestų vietovėse, kur trūksta dirbamos žemės, nes leidžia augalus auginti ištisus metus netoli vartotojų, taip sumažinant transportavimo išlaidas ir išmetamo anglies dioksido kiekį.
Tikslioji gyvulininkystė
Tikslioji gyvulininkystė (PLF) naudoja pažangius jutiklius, duomenų analizės ir automatizavimo technologijas, kad galėtų stebėti ir valdyti gyvulių sveikatą, gerovę ir produktyvumą beprecedenčiu tikslumu.
Naudodami dėvimus jutiklius, bepiločius orlaivius ir išmaniąsias stebėjimo sistemas, ūkininkai gali nuotoliniu būdu realiuoju laiku stebėti gyvybiškai svarbius parametrus, pavyzdžiui, kūno temperatūrą, aktyvumo lygį ir šėrimo elgseną.
Anksti nustatant galimas problemas ir optimizuojant šėrimo bei valdymo praktiką, PLF padeda gerinti gyvūnų gerovę, mažinti ligų riziką ir didinti gamybos efektyvumą.
Genų redagavimas ir CRISPR technologija
CRISPR-Cas9, sukėlė revoliuciją žemės ūkio biotechnologijose, nes leido tiksliai modifikuoti pasėlių ir gyvulių genetinę struktūrą.
Naudodami CRISPR, mokslininkai gali selektyviai redaguoti genus, kad pagerintų pageidaujamas savybes, pavyzdžiui, atsparumą ligoms, atsparumą sausrai ar maistinių medžiagų kiekį, neįvesdami svetimos DNR
Ši technologija turi didžiulį potencialą auginant atsparesnius, produktyvesnius ir maistingesnius augalus ir gyvulius, taip atveriant kelią tvaresnėms ir atsparesnėms maisto gamybos sistemoms.
Akvaponika ir integruotos ūkininkavimo sistemos
Akvaponika – tai simbiotinis ūkininkavimo būdas, kai uždaro ciklo sistemoje akvakultūra (žuvų auginimas) derinama su hidroponika (augalų auginimas be dirvos).
Akvaponinėse sistemose žuvų atliekos yra maistinių medžiagų šaltinis augalams, o augalai padeda filtruoti ir valyti vandenį žuvims, taip sukuriant savarankišką ekosistemą.
Šis integruotas ūkininkavimo būdas leidžia maksimaliai efektyviai naudoti išteklius, sumažinti atliekų kiekį ir vienoje sistemoje išauginti ir žuvų, ir daržovių.
Be to, integruotos ūkininkavimo sistemos, kuriose augalininkystė derinama su gyvulininkyste ir agrarine miškininkyste, teikia sinerginę naudą, didinančią ekologinį atsparumą ir produktyvumą.
Blokų grandinė ir tiekimo grandinės atsekamumas
Blokų grandinės technologija vis dažniau naudojama žemės ūkyje ir gyvulininkystėje siekiant padidinti skaidrumą, atsekamumą ir maisto saugą visoje tiekimo grandinėje.
Registruodama sandorius ir duomenis nekintamose, decentralizuotose knygose, blokų grandinė leidžia ūkininkams, perdirbėjams, platintojams ir vartotojams sekti žemės ūkio produktų kelią nuo ūkio iki stalo.
Toks skaidrumas taip pat suteikia vartotojams galimybę priimti tikslia informacija grįstus sprendimus dėl jų vartojamo maisto kilmės, kokybės ir tvarumo.
Nuotolinis stebėjimas ir palydovinis vaizdavimas
Nuotolinio stebėjimo technologijos, įskaitant palydovinį vaizdavimą ir dronus su daugiaspektrinėmis kameromis, suteikia ūkininkams vertingos informacijos apie pasėlių būklę, dirvožemio drėgmės lygį ir aplinkos sąlygas.
Analizuodami aerovaizdus ir iš šių šaltinių surinktus duomenis, ūkininkai gali priimti duomenimis grįstus sprendimus dėl sėjos, drėkinimo, tręšimo ir kenkėjų kontrolės.
Nuotolinio stebėjimo technologija leidžia tikslingai taikyti intervencines priemones, optimizuoti išteklių naudojimą ir sumažinti poveikį aplinkai, kartu didinant žemės ūkio produktyvumą.
Šiuolaikinės technologijos keičia žemės ūkio ir gyvulininkystės sritis
Kadangi pasaulio gyventojų skaičius nuolat auga, o aplinkosaugos iššūkiai didėja, šiuolaikinių technologijų poreikis žemės ūkyje ir gyvulininkystėje dar niekada nebuvo toks didelis. Nors kai kurios iš šių technologijų plačiajai visuomenei gali būti mažiau žinomos, jų poveikio maisto gamybai, tvarumui ir atsparumui negalima ignoruoti.
Nuo vertikalaus ūkininkavimo ir tiksliosios gyvulininkystės iki genų redagavimo ir blokų grandinės atsekamumo – šios inovacijos lemia reikšmingą pokytį, kaip auginame pasėlius ir gyvulius, atverdamos kelią veiksmingesnei, tvaresnei ir atsparesnei maisto sistemai ateinančioms kartoms.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-03-26
Visa valstybinė žemė – viešame žemėlapyje
Žemės informacinėje sistemoje nuo šiol veikia interaktyvus skaitmeninis žemėlapis “Valstybinė žemė”. Čia vienoje vietoje galima matyti visus Nekilnojamojo turto registre įregistruotus valstybinės žemės sklypus bei žemės sklypais nesuformuotus valstybinės žemės plotus. Skelbiami duomenys yra nuolat atnaujinami.
„Valstybinė žemė“ skaitmeninį žemėlapį naudotojai gali atsidaryti svetainėje www.planuojustatau.lt, neinstaliuodami jokių papildomų programinių priemonių.
Skaitmeniniame žemėlapyje galima ne tik peržiūrėti valstybinės žemės duomenis, bet ir palyginti juos su kitų valstybinių erdvinių duomenų rinkinių informacija: Adresų registru, Georeferencinio pagrindo kadastru, Nekilnojamo turto kadastru, Kultūros vertybių registru ir kitais.
Žemės informacinė sistema, įgyvendinanti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo procesą vieno langelio principą, bus pilnai atnaujinta iki 2025 metų. Sistemos modernizavimas finansuojamas ES lėšomis.
Projekto partneriai: Aplinkos ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Statybos sektoriaus vystymo agentūra, Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Registrų centras.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-03-26
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
