Žemės ūkio naujienos: 2024-05-13

Apraše papildytas 8 valdymo reikalavimas „Tausaus augalų apsaugos produktų naudojimas“ įsipareigojimu – saugomose teritorijose ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose augalų apsaugos produktų (AAP) profesionalieji ir neprofesionalieji naudotojai privalo laikytis augalų apsaugos produktų naudojimo apribojimo reikalavimų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme bei Bendruosiuose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose.

Primename, kad, įgyvendinant 8 valdymo reikalavimą, aplinkos apsaugos priemonių (AAP) profesionalieji naudotojai privalo turėti galiojantį augalų apsaugos pažymėjimą ar kitą jam prilyginamą Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotą pažymėjimą.

AAP leidžiama purkšti tik apdorojimo įranga, turinčia galiojančius techninės apžiūros apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos žymėjimus, išduotus Apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros taisyklių nustatyta tvarka. Apdorojimo įrangos techninė apžiūra turi būti atliekama kas treji metai, išskyrus naują apdorojimo įrangą, kuri po jos įregistravimo be techninės apžiūros gali būti naudojama ne ilgiau kaip 5 metus.

Pagalbinio ūkio paskirties pastatų ar jų patalpų, kuriuose profesionaliajam naudojimui skirti AAP ar beicuota sėkla, grindys turi būti atsparios laikomų cheminių medžiagų poveikiui ir nelaidžios skysčiams, patalpose turi būti įrengtas natūralus ar mechaninis vėdinimas. AAP ir beicuota sėkla turi būti laikomi lentynose arba ant padėklų, pastatuose ar jų patalpose turi būti talpyklos su natūraliais ar sintetiniais sorbentais, kurie naudojami išsipylusiems ar išsibarsčiusiems AAP sugerti ir jų taršai apriboti.

Nepanaudoti profesionaliajam ir neprofesionaliajam naudojimui skirti AAP ir beicuotos sėklos likučiai turi būti saugomi produktų pakuotėse, tuščios pakuotės turi būti laikomos atskiroje pagalbinio ūkio paskirties pastatų ar jų patalpų vietoje, produktų likučiai turi būti tvarkomi vadovaujantis augalų apsaugos produktų etiketėse, saugos duomenų lapuose nurodytais ar atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-05-13

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad paraiškoje nereikia įbraižyti visų miškų ir kitų netinkamų paramai plotų, už kuriuos nėra prašoma paramos.

Plotai, kurie išskirti kaip tinkami paramai (jų atpažinties kodas bl1), tačiau juose yra atliekami ar planuojami atlikti darbai, turėsiantys įtakos šių plotų atitikčiai paramos reikalavimams (pvz.: vykdomos statybos, melioracijos sistemų įrengimo ar tvarkymo darbai ir kt.), turi būti deklaruojami kaip tinkami paramai plotai, kurie neatitinka paramos skyrimo reikalavimų, kodu TNP.

Jeigu plotų neatitiktis reikalavimams bus nuolatinė, pvz., plote bus nuolatinių objektų (pastatų, vandens telkinių ir kt.), jie turi būti deklaruojami kaip netinkami paramai plotai, kodu NEP.

Atkreipiame dėmesį, jog tiesioginės išmokos neskiriamos už laukus, įbraižytus kontroliniuose žemės sklypuose, kurių atpažinties kodas bl1b, bl2, bl3, bl6, bl9.

Taigi pareiškėjas, deklaruojantis žemės ūkio naudmenas, pasėlius ir kitus plotus, paraiškoje privalo deklaruoti visus valdomus naudmenų, kurių atpažinties kodas bl1, ir kitus plotus (ne bl1 atpažinties kodas, už kuriuos prašo paramos šlapynėms, kraštovaizdžio elementams), už kuriuos jis prašo paramos, taip pat ir visus kitus valdomus naudmenų plotus atpažinties kodu bl1, nors už juos paramos neprašo.

Deklaravus ne visus plotus, taikomos bazinės išmokos sankcijos. Kai deklaruojami ne visi kontrolinių žemės sklypų (atpažinties kodas bl6) naudmenų plotai, išskyrus esančius užstatytoje teritorijoje, už kuriuos pareiškėjas nepageidauja gauti išmokų:

* nustačius, kad skirtumo tarp viso deklaruoto ploto ir viso deklaruoto ploto kartu su visu nedeklaruotų laukų plotu sumos santykis su visu deklaruotu plotu viršija 3–30 proc., bazinė išmoka sumažinama 1 proc.;

* nustačius, kad skirtumo tarp viso deklaruoto ploto ir viso deklaruoto ploto kartu su visu nedeklaruotų laukų plotu sumos santykis su visu deklaruotu plotu viršija 30–50 proc., bazinė išmoka sumažinama 2 proc.;

* nustačius, kad skirtumo tarp viso deklaruoto ploto ir viso deklaruoto ploto kartu su visu nedeklaruotų laukų plotu sumos santykis su visu deklaruotu plotu viršija nuo 50 proc., bazinė išmoka sumažinama 3 proc.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-05-13

nustatytus Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse. Anksčiau įsipareigojimų reikėjo laikytis iki paskutinių įsipareigojimo metų nustatytos žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų plotų bei gyvulių deklaravimo pradžios dienos.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-05-10

Dėmesys paviršinių vandens telkinių apsaugos juostoms

Pradėti pildyti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo paraiškas ir elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) žemdirbiai galėjo nuo balandžio 15 d., bet nebuvo galimybės pasirašyti deklaracijų ir pateikti prašymų tiesioginėms išmokoms gauti, kol nebuvo oficialaus Europos Komisijos patvirtinimo dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano (SP) keitimų. Jį gavus, deklaravimas pajudėjo.

SP pakeitimai atlikti, atsižvelgus į pernykščių metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo rezultatų analizę ir besikeičiančius ūkininkų bei kitų paramos gavėjų poreikius. Portalo Delfi kalbintas Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis pastebėjo, kad Lietuvos ūkininkai aktyviai įsitraukė į pasėlių deklaravimo procesą – gegužės 3 d. ryto duomenimis, buvo suformuota beveik 10 tūkst. paraiškų, pagal kurias bus deklaruojamas 800 tūkst. ha plotas. O per pirmąją deklaravimo dieną buvo patvirtinta 2200 paraiškų ir 15,5 tūkst. ha.

Žemės ūkio viceministras E. Giedraitis pastebėjo, kad ūkininkai per konsultacijas bene dažniausiai teiraujasi dėl geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) 4 standarto – paviršinių vandens telkinių apsaugos. Mat šiemet įsigaliojo ir antrasis šio standarto reikalavimas, kuris pernai dar nebuvo taikytas, – prie melioracijos griovių ir sureguliuotų upelių privaloma palikti 3 m pločio palaukes su žoline danga. Svarbu atkreipti dėmesį, kad 3 m atstumas skaičiuojamas nuo griovio šlaito viršutinės briaunos.

„Pernai buvo taikyta išimtis ir prie melioracijos griovių galima buvo auginti pasėlius. Šiemet to negali būti, tad jeigu per patikrą bus nustatyta, kad tose apsaugos juostose žemė yra dirbama ir ten auga pasėliai, ūkininkams grės mažiausiai 1 proc. sankcija nuo visos deklaruotos išmokų sumos. Beje, GAAB 4 apraše nurodyta, kad apsaugos juostose gali būti ir keliukas, jeigu vyksta remontas, tai gali būti žemių, bet svarbiausia, jog žemė ten nebūtų dirbama ir nenaudojamos augalų apsaugos priemonės ir trąšos. O žolinės palaukės gali būti deklaruojamos kaip kraštovaizdžio elementai. Jei norima, tokius kraštovaizdžio elementus galima ir prižiūrėti už tai gaunant papildomas išmokas“, – aiškino E. Giedraitis.

GAAB 4 standartas susideda iš dviejų pagrindinių reikalavimų, kurių vienas buvo taikytas pernai – prie nesureguliuotų vandens telkinių ar jų ruožų reikėjo palikti 5 m pločio apsaugines juostas.

Kiti klausimai yra susiję su GAAB 8, kuris privalomas siekiant saugoti biologinę įvairovę bei kraštovaizdį. Šiemet šiam reikalavimui yra taikoma išimtis.

„Pagal šiemet taikomą išimtį, GAAB 8 reikalavimą ūkininkai galės išpildyti 4 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės skirdami tarpiniams pasėliams, už kuriuos yra mokamos išmokos. Tarpinių pasėlių ploto perskaičiavimo koeficientas lygus 1, paprasčiau tariant, „vienas prie vieno“, arba 4 proc. skirti azotą kaupiantiems augalams be AAP. Taip pat tinka 4 proc. skirti ​kraštovaizdžio elementams, negamybinėms veikloms, žaliajam pūdymui. Be to, šiemet nereikia turėti papildomo 1 proc. negamybinių plotų, dalyvaujant kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose, kurios pernai buvo labai populiarios“, – aiškino E. Giedraitis.

Jis priminė, kad dar metams atidėtas GAAB 2 – šlapynių ir durpžemių apsaugos reikalavimo taikymas (draudimas dirbti plūgu). Šiemet Žemės ūkio duomenų centras tęsia durpžemių sluoksnio tikslinimo darbus.

Klausimai dėl ploto pasikeitimo ir įsipareigojimų trukmės

Dėmesio sulaukia ir nauja ekologinė sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, kuria, siekiant išlaikyti daugiamečių pievų plotus, yra papildytas SP. Ūkininkai domisi, ar naujoje ekologinėje sistemoje gali dalyvauti tie, kurie neturi gyvulių. Atsakymas teigiamas – tiems, kurie pasirinks naują ekologinę sistemą, pagal kurią numatytos dvi veiklos: „Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“ ir „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“, gyvulių turėti neprivaloma. Kiekvienai iš veiklų yra nustatytas 5 m. įsipareigojimų laikotarpis.

Nestinga pasiteiravimų dėl deklaruojamo ploto pasikeitimo ir įsipareigojimų trukmės.

„Pavyzdžiui, tiems, kurie nuo 2024 m. įkurs ar prižiūrės žolinius kraštovaizdžio elementus – ežias (ribines juostas), palaukes ir paviršinio vandens telkinių pakrantes, įskaitant apsaugos juostas, pagriovius – nustatomas 5 m. įsipareigojimų laikotarpis. Kadangi dabar žoliniai kraštovaizdžio elementai tinka daugiamečių pievų atkūrimui, tad siekiant, kad tai atitiktų daugiametės pievos statusą, nustatyti būtent 5 m. įsipareigojimai. O už kitų kraštovaizdžio elementų įkūrimą ar priežiūrą taikomas 3 metų įsipareigojimų laikotarpis“, – teigė žemės ūkio viceministras.

Pareiškėjai, 2023 m. deklaravę įkuriamus naujus ar prižiūrimus esamus žolinius kraštovaizdžio elementus, tęs pernai prisiimtus 3 m. įsipareigojimus. Dėl deklaruojamo ploto pokyčio reikalavimas toks: per įsipareigojimų laikotarpį pirmaisiais metais deklaruoto ploto nepadidinti daugiau kaip 10 proc., bet ne daugiau kaip 1 ha, ir nesumažinti jo daugiau kaip 10 proc. Plotui sumažėjus daugiau nei 10 proc., parama neskiriama už sumažintą plotą, viršijantį leistiną ribą.

„Pavyzdžiui, žolinių kraštovaizdžio elementų plotus padidinus daugiau kaip 10 proc. arba 1 ha, reikės prisiimti naujus įsipareigojimus 5 m. visam pagal šią veiklą deklaruotam plotui. Arba pagal gamybinę veiklą „Augalų kaita“ tiek pat padidinus plotą, bus privaloma prisiimti naujus įsipareigojimus 4 metams visam pagal šią veiklą deklaruotam plotui“, – aiškino E. Giedraitis.

Nemažai klausimų sulaukiama ir dėl bearimių žemdirbystės technologinių taikymo ir įsipareigojimų trukmės. Šiemet tiems, kurie dalyvaus SP kompleksinės ekologinės sistemos veikloje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, yra diferencijuojamos išmokos, atsižvelgiant į bearimės technologijos lygį.

„Tie, kurie nuo 2024 m. taikys kitus bearimių technologijų žemės dirbimo būdus (kai žemės ūkio augalai sėjami naudojant diskinius, noraginius ar kombinuotuosius žemės dirbimo padargus, kurie organines augalų liekanas didžiąja dalimi įterpia į dirvą), įsipareigos dalyvauti šioje veikloje 1 metus, o tiems ūkiams, kurie taikys tiesioginę ir juostinę sėją, įsipareigojimų laikotarpis – 2 metai.

Taikant pastarąjį būdą, svarbu, kad po sėjos turi likti ne mažiau kaip 50 proc. neįdirbto dirvos paviršiaus, padengto ražiena kartu su augalų liekanomis (šiaudais, pelais, augalų stiebais ar kitomis augalų dalimis), kurios turi būti aiškiai matomos. Be to, taikant tiesioginę sėją, tris žiemas – nuo lapkričio 15 d. iki kovo 15 d. – deklaruotuose laukuose turi būti 100 proc. išlaikyta dirvos danga. Toks pat reikalavimas per atitinkamą įsipareigojimų laikotarpį – dvi žiemas – galioja ir taikant kitus bearimių technologijų žemės dirbimo būdus“, – pabrėžė žemės ūkio viceministras.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-05-10

Tačiau mėsinių galvijų augintojai siūlo situacijos nedramatizuoti, tačiau sutiko, kad galvijams stoginė būtina. Be to, tokia situacija galėjo susiklostyti ir dėl to, kad taisyklės įpareigoja ganomose pievose iškirsti medžių grupes.

Vaizdas nustebino

Gegužės 1-ąją su bičiuliais į Dzūkiją pažvejoti ir pastovyklauti išsiruošęs Andrius po pietų nusprendė po apylinkes pasižvalgyti iš aukščiau. Į dangų pakėlė savo bepilotę skraidyklę ir joje filmavo Nemuną. Tačiau greitai jo dėmesį patraukė neįprastas vaizdas – Pastraujo saloje, kurią iš abiejų pusių supa Nemunas, guli mėsinių galvijų banda. Jie įsitaisę pačiame salos smaigalyje, kuri, vandens lygiui pakilus, tapo atskirta nuo likusios salos. Nuotraukose matyti, kad gyvuliai visą teritoriją ištrypę ir neturi sausumos kelio iki likusios salos.

Andrius svarstė, kad galbūt gyvuliai perbris vandenį ir grįš į pagrindinę salą, tačiau jį neramino, kad gyvuliai per kaitrą visoje saloje neturi net menkiausios stoginės, kur galėtų pasislėpti nuo saulės. „Saloje nėra nė vieno medžio, o kur galvijai slėpsis, kai vasarą svilins 30 laipsnių karštis?“ – susirūpinimo neslėpė netikėtą vaizdą aptikęs meškeriotojas.

Saloje – be priedangos

Dzūkijos nacionalinio parko Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas Giedrius Valentukevičius aiškino, kad mėsinius galvijus parko direkcija pirko pagal projektą, tačiau dabar pagal sutartį gyvuliai perduoti ūkininkui. Šioje saloje herefordai laikomi jau šeštą sezoną, kiekvieną pavasarį jie atplukdomi plaustu. Šiemet ten jie išleisti ganytis nuo balandžio mėnesio ir saloje gyvens iki pat lapkričio.

Pasak jo, mėsiniai galvijai įkurdinti saloje dėl gamtotvarkos. Jie ne tik gano pievą, bet ir nuėda invazinius augalus, pavyzdžiui, uosialapius klevus, kurie buvo išplitę visoje saloje. „Gali būti, kad dėl potvynio susidarė atskira sala ir ten nubrido galvijai. Nuvažiuosime pasižiūrėti, kokia padėtis vietoje“, – žadėjo G.Valentukevičius.

Jo pasiteiravus, ar galvijams nėra palikta stoginė, kur jie galėtų glaustis itin karštomis dienomis, pašnekovas neslėpė, kad gyvuliai ištisą ganiavos sezoną palikti ant plyno lauko. „Bet pažiūrėkite: Suvalkijoje ar kitur ganomos karvės laukuose, kur irgi nėra jokio pavėsio. O čia gyvuliai būna prie vandens, kartais sulenda į kokius krūmus. Jokios specialios priedangos jiems saloje nėra padarytos, nes toks daiktas joms nereikalingas“, – tvirtino Dzūkijos nacionalinio parko atstovas ir pabrėžė, kad herefordai – ištverminga ir nereikli veislė.

Stipri ir atspari veislė

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) konsultantas ir galvijų eksterjero vertintojas Alvydas Pečiulaitis sutinka, kad mėsiniai galvijai – geri pagalbininkai tvarkant aplinką, mat jie puikiai nugano pievas, smulkesnius krūmokšnius. Pamatęs nuotrauką, kurioje mėsiniai galvijai guli atskirti nuo didžiosios salos, jis sako nieko blogo nematantis: žolės dar yra, o ir iš gyvūnų elgsenos matyti, kad jie nebadauja, atsigerti irgi turi.

„Jausdamas alkį galvijas gali nutraukti elektros piemenį, kad pasimaitintų, jei už kelių ar keliolikos metrų pamatys žolę. Tą ruoželį perplaukti jam nieko nereiškia, bet iš nuotraukų ir įkelto įrašo matyti, kad galvijai sotūs, ramūs“, – tikina A.Pečiulaitis. Jis pabrėžė, kad herefordai yra nereiklūs šėrimui ir laikymui, atsparūs tiek karščiui, tiek šalčiui, todėl ši veislė daugelyje šalių auginama ten, kur kitiems galvijams būtų nepalankios sąlygos gyventi. Jų kanopos plačios, jie prisitaikę ir ganytis šlapynėse, durpynuose.

Tiesa, A.Pečiulaičiui taip pat pasirodė keista tai, kad gyvuliai neturi jokios priedangos nuo saulės ar kraujasiurbių, kurie juos atakuoja vasarą, o prie vandens telkinių jų būna itin daug. Jo manymu, nors gyvuliai atsparūs įvairioms klimatinėms sąlygoms, dėl gyvūnų gerovės turėtų būti sukalta bent nedidelė sienelė ar stoginė, kur herefordų banda galėtų pasislėpti esant didelei kaitrai ar užėjus krušai. Mėsinių galvijų ekspertas įsitikinęs, kad stoginė galvijams saloje turėtų atsirasti.

Gali įbristi ir atsivėsinti

Panašios nuomonės laikosi ir ilgametis herefordų veislės galvijų augintojas Kęstutis Mikalajūnas. Jis augina 15 herefordų veislės galvijų. Jis pastebėjo, kad jei užeina dideli karščiai, herefordai ima ieškoti pavėsio, o jei neranda – pradeda spiestis į krūvą ir atsigulę ant žemės vienas kitam sudaro šešėlį.

„Herefordų galvos baltos, tai jie prisitaiko prie karštų orų. Prieš penkerius metus buvo labai karšta vasara. Mano pievoje, kur ganiau herefordus, buvo vietų, kur visai nebuvo jokio pavėsio. Toje vietoje netgi specialiai sukaliau jiems tokią palapinę, kad jie turėtų kur pasislėpti. Dėl to pavėsinė, manau, ganykloje turėtų būti“, – tikino K.Mikalajūnas. Pasak jo, pavasarinė saulė mėsiniams galvijams kaip tik išeina į naudą. Herefordai šeriasi, keičia kailį, o stipriau įkaitus saulei, gali pražūti ir plaukagraužiai.

Labiau pasirūpinti gyvūnų gerove reikia vasarą, kai stipriai įkaista ir gyvuliai ieško kur pasislėpti. Tačiau net jei ir priedangos nebūtų, anot jo, tai ne tragedija, nes herefordai drąsiai lipa į vandenį ir atsivėsina. „Gyvūnų gerovės pažeidimų čia nematyčiau. Jeigu reikės, herefordai drąsiai lips į vandenį, jie jo nebijo. Jei nebus jiems sukalta pavėsinė, manau, jie tikrai bandys vėsintis vandenyje“, – teigė K.Mikalajūnas.

Jis tik atkreipė dėmesį, kad jei šiemet vasara bus itin sausa, saloje paliktiems galvijams gali stigti pašaro. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, jis bandą prižiūrintiems žmonėms siūlė nepamiršti gyvulius papildomai pamaitinti. „Turėtų būti atplukdoma šviežiai nupjauta žolė, šienas ar šienainis. Jei trūks žolės – bus problemų, reikia pasirūpinti savo augintiniais“, – kalbėjo ūkininkas.

Pažadėjo pastatyti stoginę

Su VL pakartotinai susisiekęs Dzūkijos nacionalinio parko Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas G.Valentukevičius užtikrino, kad artimiausiomis savaitėmis saloje iškils pašiūrė, kur galvijai galės pasislėpti.

„Pasirodo, nusiskundimų buvo ir anksčiau, todėl padarysime stoginę ir bus ramu. Seniau saloje buvo medžių, bet juos iškirto. Dabar, kai žmonės pamato, kad galvijai ištisą vasarą ganosi atvirame lauke, susirūpina. Padarysime pašiūrę ir visiems bus geriau: ir galvijams, ir visiems žmonėms, kurie rūpinasi gyvūnų gerove“, – pokalbį pažadu užbaigė Dzūkijos nacionalinio parko atstovas.

Problema platesnė nei atrodo

Mėsinių galvijų augintoja Vilma Živatkauskienė sveikina Dzūkijos nacionalinio parko sprendimą parūpinti galvijams priedangą nuo saulės, tačiau mato problemą visai kitur.

„Tiek laiko ūkininkai skatinami išpjauti visus medžius ir krūmus pievose, kitaip net deklaruoti tokių plotų negali. O ir dabar, jei pievoje yra miškelis ar medžių grupė, ir jį deklaruosi kaip kraštovaizdžio elementą, gyvuliai tokiame miškelyje ganytis negalės, nes grės sankcija. Žolę šienauti reikės trimeriu… Keistas požiūris į tvarumą“, – stebėjosi patyrusi galvijų augintoja.

Šaltinis: Monika Kazlauskaitė, valstietis.lt, 2024-05-10