Žemės ūkio naujienos: 2024-05-14

„Tai – nauja priemonė, kuriai pritarė Europos Komisija. Ji, kaip ir anksčiau patvirtintos ekologinės sistemos, yra skirta teigiamam žemės ūkio poveikiui aplinkai bei klimatui padidinti. Tie ūkininkai, kurie pasirinks aplinkai palankesnę veiklą, ir ariamąją žemę pakeis daugiametėmis pievomis, jas išlaikys ir prižiūrės, bus skatinami išmokomis“, – sakė Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus patarėja Rolana Miknevičienė.

Svarbu – geri pašarai

„Mano pieno ūkis – didelis, turiu apie 560 karvių, tad ir pašarų reikia daug paruošti. Turiu 300 hektarų pievų, iš kurių kasmet apie 100 hektarų atnaujinu – penktais metais tokį kiekį panaudoju sėjomainai.

Tos ketverius metus naudojamos pievos yra žalios, vešlios, sodrios, iš jų paruošiu daug pašarų, o ir augalai jose sunaudoja daug anglies dvideginio. Tuo tarpu daugiametėse pievose žolė – skurdi, išretėjusi, gyvuliams iš jų nėra naudos. Tai ekstensyvaus ūkininkavimo žolė. Kadangi pašarų gamyba yra būtinybė, negalėčiau net ir dalies kas kelerius metus atnaujinamų pievų paversti daugiametėms.

Ko gero, pasinaudoti ekologine sistema ir gauti išmokas už jas galėtų tie žemės savininkai, kurie turi žemės – turi pievų, bet nelaiko gyvulių“, – svarstė Lumpėnų kaime, Pagėgių krašte ūkininkaujantis Remigijus Kelneris. Lietuvoje yra nuošalesnių vietovių, į kurias intensyviai ūkininkaujantys žmonės netiesia rankų. Tai natūralios, ant molingų kalvų ar dėl kitų priežasčių nedirbamos žemės kalvų plytinčios, vaistažolių gausios pievos, kurių savininkai gali pasinaudoti naujosios ekologinės sistemos išmokomis.

Nauja ekologinė sistema

Lietuvai pavyko išspręsti vieną didesnių ūkininkų problemų – daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo klausimą. Šiais metais jų nereikės atkurti, tačiau įsipareigojimas išsaugoti pievas niekur nedingo. Lieka galioti prievolė, kad Lietuvoje daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis nesumažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su 2018 m. nustatytu referenciniu jų dydžiu.

Siekiant išlaikyti turimas daugiametes pievas bei sprendžiant daugiamečių pievų mažėjimo problemą Lietuvoje, 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginis planas buvo papildytas nauja ekologine sistema, skirta daugiametėms pievoms įkurti, joms atnaujinti bei prižiūrėti. Pagal šią naują SP ekologinę sistemą numatytos dvi veiklos: „Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“ ir „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“. Kiekvienai jų nustatytas 5 metų įsipareigojimų laikotarpis.

Veiklos ir išmokos

Pagal naujosios ekologinės sistemos veiklą „Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“ parama skiriama už ariamosios žemės plotų (įskaitant pievas iki 5 metų) pavertimą daugiametėmis pievomis. Dalyvaujant šioje veikloje plotai, pasibaigus 5 metų įsipareigojimų laikotarpiui, taps daugiametėmis pievomis.

Tuo tarpu pagal kitą veiklą „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“ parama skiriama už daugiamečių pievų atnaujinimą ir priežiūrą. Pasibaigus 5 metų įsipareigojimų laikotarpiui šie plotai ir toliau išliks daugiametėmis pievomis. Pareiškėjai, kurie pasirinks naują ekologinę sistemą, bus skatinami išmokomis. Už veiklą „Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“ numatyta 202 eurų išmoka už hektarą, už veiklą „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“ – 72,7 euro išmoka už hektarą.

Įsipareigojimai ir technologijos

Pasak R. Miknevičienės, abiem naujos ekologinės sistemos veikloms yra nustatytas reikalavimas pirmaisiais įsipareigojimų laikotarpio metais iki rugpjūčio 15 d. pasėti žolinius augalus ar jų mišinį. „Svarbu įsidėmėti tai, jog ūkininkai, dalyvaujantys veikloje „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“, pirmaisiais įsipareigojimų metais tai gali padaryti tik taikydami bearimes technologijas.

Antraisiais − penktaisiais įsipareigojimų laikotarpio metais įkurtų ar prižiūrimų pievų neleidžiama arti, persėti, taip pat nevalia jų įdirbti pasitelkus bearimes technologijas. Abiem veikloms yra nustatytas dar vienas svarbus reikalavimas – ūkininkai privalo nenaudoti augalų apsaugos produktų, netręšti pievų mineralinėmis trąšomis. Be to, dalyvaujant veikloje „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“, jų plotuose negalima įrengti naujų sausinimo, drėkinimo sistemų“, – paaiškino R. Miknevičienė.

Pasak jos, tie ūkininkai, kurie nuspręs dalyvauti tiek vienoje, tiek kitoje naujos SP ekologinės sistemos „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ veikloje, privalės kiekvienais įsipareigojimų laikotarpio metais prižiūrėti pievas taip, kaip ūkininkas pasirink pats –nuganyti ar nušienauti, arba ūkininkui pasirinkus ir ganiavą, ir šienavimą. „Veikla „Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“ turėtų būti patraukli ariamosios žemės bei pievų iki penkerių metų turintiems ūkiams. Pareiškėjas turi būti nusiteikęs tą plotą paversti pieva visam laikui. Svarbu pažymėti ir tai, kad tiek dalyvaujant veikloje „Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“, tiek veikloje „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“, nereikalaujama turėti gyvulių.

Yra ir kita, anksčiau SP patvirtinta ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veikla „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“. Šiuo atveju pareiškėjas turi turėti gyvulių, o ganymas turi būti ne intensyvesnis nei vienas sutartinis gyvulys hektarui“, – takoskyrą nubrėžė R. Miknevičienė.

Tenka žvelgti į ateitį

„Tai – bioekonimika, – paklausus, kuo svarbi naujoji ekologinė sistema Lietuvos ūkiams, atsakė Žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė. – Ateityje Europoje auginama biomasė taps ypač reikalinga.“ Sojų rupiniai, kurie yra baltymų šaltinis, yra naudojami gaminant kombinuotuosius pašarus. Tačiau jų gabenimo kelias į Europą yra ilgas, pavyzdžiui, Argentina yra viena iš didžiausių sojų eksportuotojų pasaulyje.

Tol, kol sojų rupiniai pasiekia Europos šalis, ne tik gamybos, bet ir logistikos kelyje išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. „Tuomet, kai Europos Sąjunga pradės taikyti CBAM (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism) – CO2 išmetimų apmokestinimo mechanizmą, sojų rupinių ir kitų pašarinių žaliavų eksportuotojai turės mokėti papildomą mokestį. Išaugusi žaliavų kaina bus ta priežastis, dėl kurios Europoje pritrūks baltyminių pašarų gyvulininkystei plėtoti.

Šiuo metu sojos rupinių dar atsigabenama už rinkos kainą, bet kai jie pabrangs – prasidės virsmas. Perdirbus daugiamečių pievų žolės biomasę bus gaminami baltymų turintys pašarai, ateityje pakeisiantys importuojamas baltyminių pašarų, tame tarpe ir sojas, žaliavas“, – sakė D.Miniataitė.

Šaltinis: Audrė Srėbalienė, lrytas.lt, 2024-05-13

Administravimo taisyklėse neliko nuostatų, pagal kurias Projektų atrankos komiteto (PAK), atsakingos už paramos skyrimo ar neskyrimo pareiškėjams sprendimų priėmimą, darbas būtų organizuojamas ir vykdomas ŽŪM. Nuo šiol intervencinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse numatytais atvejais PAK sudaro ir jo darbą organizuoja NMA. PAK sudarymo tvarką ir darbo organizavimą nustato su ŽŪM suderintas NMA direktoriaus įsakymu patvirtintas Nacionalinės mokėjimo agentūros projektų atrankos komitetų darbo reglamentas.

Tuo tarpu ŽŪM atstovai turi būti kviečiami dalyvauti PAK, atsižvelgiant į projekto apimtį ir paramos dydį. Taip pat ŽŪM prižiūri, kaip NMA atlieka jai pavestas paramos paraiškų vertinimo ir atrankos funkcijas.

Administravimo taisyklėse nustatyta, kokiais atvejais į PAK sudėtį įtraukiami atitinkamais klausimais kompetentingi nariai, turintys pakankamai žinių bei patirties, būtinos rekomendacijoms dėl svarstomų paramos paraiškų atrankos pateikti:

kai PAK sudaromas svarstyti projektus, kurių prašoma paramos suma iki 100 000 Eur (įskaitytinai), PAK sudaro NMA atstovai, suteikiant jiems balsavimo teisę;
kai PAK sudaromas svarstyti projektus, kurių prašoma paramos suma nuo 100 000,01 Eur iki 299 999,99 Eur, PAK sudaro NMA atstovai ir bent vienas ŽŪM atstovas, suteikiant jiems balsavimo teisę;
kai PAK sudaromas svarstyti projektus, kurių prašoma paramos suma yra 300 000 Eur ir daugiau, PAK sudaro NMA atstovai ir ŽŪM atstovai, suteikiant jiems balsavimo teisę, tačiau daugiau kaip pusė komiteto narių turi būti ŽŪM atstovai (atstovai iš ministerijos struktūrinio padalinio, koordinuojančio konkrečios intervencinės priemonės įgyvendinimą, ministerijos Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus atstovas, taip pat atsižvelgiant į intervencinės priemonės pobūdį, atstovai iš ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento, Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus, kitų ministerijos struktūrinių padalinių).
Taip pat, esant poreikiui, į PAK sudėtį gali būti įtraukiami institucinių partnerių atstovai, suteikiant jiems balsavimo teises, bei ekspertai, dalyvaujantys stebėtojų teisėmis. Ekspertų, įtraukiamų į PAK sudėtį ir (arba) kviečiamų į atskirus PAK posėdžius, atranka ir dalyvavimas vykdomas vadovaujantis atitinkamais Administravimo taisyklėse nurodytais teisės aktais.

Naujos Administravimo taisyklių nuostatos bus taikomos administruojant paramos paraiškas, dėl kurių kvietimai bus skelbiami nuo 2024 m. gegužės 31 d.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-05-14

Įrašą galite išgirsti čia: NMA radijas – paramos sąlygų reikalavimai.

Primename, kad NMA radijuje galite išgirsti informaciją apie tiesioginių išmokų naujoves, ekologinių sistemų reikalavimus, paramą gyvulininkystei, paramos priemones, susijusias su plotais bei gyvuliais, laukų stebėsenos sistemą ir pažeidimų prevenciją.

Visus NMA radijo įrašus galite rasti NMA „Youtube“ paskyroje „NMA video“, pasirinkę grojaraštį „NMA radijas“.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-05-13

Norėdami peržiūrėti šių sluoksnių teritorijų ribas, turite priartinti reikalingą vietą žemėlapyje arba paieškos lauke įvesti kontrolinio žemės sklypo numerį ar vietovės pavadinimą.

Žemėlapių kortelėje GAAB ir VR skelbiami GAAB ir VR teritorijų erdvinių duomenų sluoksniai. Deklaruojant šiuose plotuose privaloma laikytis konkrečiame GAAB standarte (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/90362e90b44011ed8df094f359a60216/asr) ar VR reikalavime (https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/db36b0a0b66511ed8df094f359a60216/asr) plotui nurodytų ūkinės veiklos reikalavimų ir apribojimų.

Primename, kad interaktyviajame žemėlapyje galima peržiūrėti sluoksnius pagal:

* 2 GAAB standartą „Šlapynių ir durpynų apsauga“ išskirtus šlapynių plotus,

* 3 VR „Laukinių paukščių apsauga“ išskirtus paukščių apsaugos plotus,

* 4 VR „Natūralių buveinių, laukinės augalijos bei gyvūnijos apsauga“ išskirtus buveinių apsaugos plotus.

Kilus klausimų dėl plotų šiuose erdvinių duomenų sluoksniuose išskyrimo, prašome kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos tel. +370 659 29 483 arba el. pašto adresu vstt@vstt.lt.

Taip pat Jūs galite peržiūrėti erdvinių duomenų sluoksnius pagal:

* 2 GAAB standartą „Šlapynių ir durpynų apsauga“ išskirtus durpžemių plotus,

* 4 GAAB standartą „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“ – palaukes (3 m) palei melioracijos griovius,

* 5 GAAB standartą „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“ – erozijai jautrias teritorijas,

* 8 GAAB standartą „Mažiausia ariamos žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dalis, o visame žemės ūkio paskirties žemės plote – kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu“ – saugotinus kraštovaizdžio elementus.

Jeigu peržiūrėję šių sluoksnių duomenis pastebėjote netikslumų, apie juos galite pranešti prisijungę prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) adresu https://paseliai.vic.lt. Išankstinių kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų aprašymo modulio skiltyje „Kontroliniai žemės sklypai“ paspaudus mygtuką „Aprašyti išankstinius pasikeitimus“, plote, kuriame yra netikslumų ar įvykęs pasikeitimas, reikia padėti tašką arba įkelti išmatuotus pasikeitusio ploto duomenis ir vietovės nuotrauką (ji turi būti JPG, PNG arba GIF formatu, dydis negali viršyti 5 MB) su vietovės nuoroda. Nuotraukoje turi būti matomi nustatyti vietą padedantys objektai, t. y. medžiai, kelias, upė, namas ir pan. Išankstinių kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimus taip pat galima aprašyti ir savivaldybėje ar seniūnijoje pagal žemės ūkio valdos centrą.

Žemėlapių kortelėje EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas skelbiami Europos Bendrijos svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių erdvinių duomenų sluoksniai. Deklaruojant šiuose plotuose galima dalyvauti ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veikloje „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ ir laikytis Tiesioginių išmokų taisyklėse (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/00a889e0b0e811ed8df094f359a60216/asr) šiai veiklai nurodytų reikalavimų.

Kilus klausimų dėl šių erdvinių duomenų sudarymo, prašome kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos tel. +370 659 29 483 arba el. pašto adresu vstt@vstt.lt.

Šaltinis: zudc.lt, 2024-05-10

Atsižvelgiant į pastabas bei pasiūlymus bus koreguojamas Vyriausybės nutarimo „Dėl draudžiamų įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašo patvirtinimo“ projektas.

Draudžiamų žemės ūkio produktų sąrašas sudaromas siekiant silpninti Rusijos ir Baltarusijos ekonomikas žemės ūkio srityse ir nefinansuoti Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, taip pat užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą bei panaikinti priklausomybę nuo rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio produktų bei pašarų.

Į šį sąrašą įtraukiami draudžiami į Lietuvą įvežti žemės ūkio produktai bei pašarai, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija. Jis sudaromas įvertinant minėtųjų žemės ūkio produktų ir pašarų kiekį, vertę bei ekonominį poveikį.

Pasiūlymai laukiami el. paštu Vilma.Pukenyte@zum.lt.

Kontaktai pasiteirauti: ŽŪM Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vyr. specialistė Vilma Pukenytė (tel. 239 1042).

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-05-13