Žemės ūkio naujienos: 2024-05-15. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Svarbu laikytis 5 ir 7 GAAB standartų reikalavimų
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog pareiškėjai turi laikytis žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų. Atkreipiame dėmesį į 5 GAAB standarto „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“ ir 7 GAAB standarto „Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius“ reikalavimus.
NMA primena pareiškėjams, įgyvendinantiems5 GAAB standarto reikalavimus ir deklaruojantiems plotus erozijai jautriose teritorijose (šlaitų, statesnių nei 12 proc., sluoksnis), kokių įsipareigojimų reikia laikytis:
* neauginti kaupiamųjų žemės ūkio augalų – šakniavaisių ir šakniagumbių;
* kiekvienais metais nuo lapkričio 15 d. iki kovo 15 d. užtikrinti bent minimalų žolinių augalų auginimą, t. y. apsėti, palikti ražienų laukus per žiemą arba palikti kitas augalų liekanas, ražienų ar augalų liekanas įdirbti nuėmus derlių ar jei neplanuojama apsėti, draudžiama;
* draudžiama vaismedžių ir vaiskrūmių plotuose ir jų tarpueiliuose dirbti ir purenti žemę;
* žemės dirbimas arimo būdu leidžiamas tik skersai šlaito.
Nuo 2024 m. pareiškėjai privalo laikytis 7 GAAB standarto minimalios augalų kaitos reikalavimo:
* bent 65 proc. deklaruotos ariamosios žemės ploto kasmet skirti kitam pasėliui auginti, t. y. kitais metais po einamųjų metų turi būti auginamas kitas pasėlis nei einamaisiais metais;
* plotai, kuriuose per pastaruosius dvejus metus pasėliai nebuvo pakeisti, trečiaisiais metais turi būti naudojami kitiems pasėliams auginti.
Šie reikalavimai netaikomi kukurūzų plotams, jei pareiškėjų laikomų gyvūnų santykis yra didesnis kaip 0,3 sutartinio gyvulio hektare arba jeigu pareiškėjas yra registruotas kaip pašarų augintojas Lietuvos Respublikos patvirtintų pašarų ūkio subjektų registre bei atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
* Kiekvienais metais po kukurūzų derliaus nuėmimo iki kitų metų kukurūzų sėjos užtikrina, kad dirvoje būtų auginami tarpiniai pasėliai:
* Įsėlis sėjamas į pagrindinius pasėlius balandžio 1 d. – liepos 1 d., įsėliniai augalai turi būti sudygę ir matomi lauke nuo pagrindinės rūšies augalų derliaus nuėmimo iki kitų metų kukurūzų sėjos, t. y. balandžio 15 d. Įsėjus įsėlį, pareiškėjas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu iselis@nma.lt arba per „NMA agro“ mobiliąją programą turi informuoti NMA apie sėją, nurodydamas valdos kodą, kontrolinio žemės sklypo (KŽS) ir lauko numerius, tikslią sėjos datą.
* Posėlis sėjamas po kukurūzų derliaus nuėmimo spalio 1 d. – lapkričio 30 d., sėjant posėlinius augalus, kurie turi būti sudygę ir matomi lauke po pagrindinės rūšies augalų derliaus nuėmimo iki kitų metų kukurūzų sėjos, t. y. balandžio 15 d. Pasėjęs posėlį, pareiškėjas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu poselis@nma.lt arba per programą „NMA agro“ turi informuoti NMA apie sėją, nurodydamas valdos kodą, KŽS ir lauko numerius. Atkreiptinas dėmesys, jog posėliniai augalai negali būti naudojami ganymui ar derliui gauti.
* Kiekvienais metais užtikrina, kad, lyginant su praėjusiais metais, 35 proc. valdoje esančio ariamosios žemės ploto skiriama kitiems pasėliams auginti. Plotai, kuriuose per pastaruosius trejus metus pasėliai nebuvo pakeisti, ketvirtaisiais metais turi būti naudojami kitiems pasėliams auginti. Tarpiniai pasėliai gali būti traktuojami kaip kiti pasėliai siekiant išvardytų augalų kaitos tikslų.
Svarbu, jog minimalios augalų kaitos reikalavimas yra netaikomas, kai:
* paraiškoje deklaruojama iki 10 ha ariamosios žemės;
* daugiau kaip 75 proc. deklaruotos ariamosios žemės yra pievos iki 5 m., žaliasis pūdymas ar pupiniai augalai;
* daugiau kaip 75 proc. paramai tinkamo ploto yra daugiametės pievos ir pievos iki 5 m.;
* sertifikuotiems ekologiniams ūkiams;
* pareiškėjai, kurie 2023 m. buvo deklaravę tarpinius pasėlius (posėlį, tarpinius per žiemą), 2024 m. laikomi atitinkantys minimalios augalų kaitos reikalavimus.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-05-15
NMA siekia padėti klientams išvengti klaidų ir sankcijų
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama prevenciškai užkirsti kelią galimiems pažeidimams, primena ūkininkams, kurie deklaruoja žemės ūkio naudmenas ir gauna išmokas už gyvulius bei dalyvauja su plotu susijusiose Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonių veiklose, apie dažniausiai jų daromas klaidas, nustatomus pažeidimus, kurių galima išvengti.
Šiemet atlikus sankcijų analizę nustatyta (remiantis kovo 26 d. duomenimis), kad 2023 m. pritaikytų sankcijų suma (1,77 mln. Eur) yra 2,7 karto mažesnė, lyginant su 2022 m. NMA ir toliau vykdo aktyvią sankcijų prevenciją bei ieško priemonių, kaip sumažinti taikomų sankcijų skaičių tikriesiems ūkininkams.
Vienas iš sprendimų, padedančių sumažinti taikomų sankcijų skaičių, yra NMA sukurta Automatinė laukų nuolatinio stebėjimo sistema (ALNSIS). Įsipareigojimų stebėjimas naudojantis ALNSIS ir pareiškėjų informavimas apie dar neįvykdytas veiklas leidžia ūkininkams atlikti reikiamus veiksmus iki įsipareigojimo termino pabaigos. ALNSIS 2023 m. sėkmingai padėjo sumažinti patikrų vietoje ir pažeidimų skaičių.
Pareiškėjams sankcijų pritaikyta mažiau ir dėl kitų aktyvių NMA prevencinių veiksmų, kurie padeda išvengti pažeidimų.
Deklaruodami pareiškėjai gali naudotis NMA įsigytais „Sentinel“ 1 metro mastelio visos Lietuvos vaizdais, kurie jiems padeda tiksliau įbraižyti laukus ir išvengti sankcijų už neteisingą deklaravimą bei netikslų laukų įbraižymą.
Deklaravimo metu savivaldybėms ir seniūnijoms nuolat siunčiami sąrašai, kuriuose nurodomos paraiškose nustatytos klaidos, kad iki deklaravimo būtų pakoreguoti paraiškos duomenys.
NMA pavasarį rengiama tiesioginių išmokų konferencija, kurioje pareiškėjams teikiama aktualiausia informacija apie taisyklių pakeitimus, administravimo ir patikrų aktualijas bei naujoves, o pristatymo medžiaga viešinama NMA svetainėje ir „Youtube“ platformoje. Taip pat organizuojami seminarai ir kiti renginiai, kuriuose pristatomos pagrindinės deklaravimo aktualijos.
Prasidėjus deklaravimui išleidžiamas laikraštis, kuriame atkreipiamas dėmesys į tiesioginių išmokų ir paramos pagal programas, susijusias su plotais bei gyvuliais, taisyklių pakeitimus ir paramos reikalavimus. Klientai neatsitraukdami nuo ūkio darbų per „NMA radiją“ gali išgirsti aktualiausią informaciją apie išmokas už deklaruotus plotus bei gyvulius, svarbiausius reikalavimus gauti paramą, pagrindinius įsipareigojimus bei kitą informaciją.
Taip pat NMA internetinėje svetainėje bei žiniasklaidos priemonėse nuolat skelbiami straipsniai apie aktualius teisės aktų pakeitimus, reikalavimus bei terminus ūkininkams, siekiantiems laiku įvykdyti įsipareigojimus ir išvengti sankcijų.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos
NMA, siekdama, kad pritaikytų sankcijų kiekis ir toliau mažėtų, atkreipia dėmesį į dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurių galima išvengti.
2023 m. pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo pritaikytos sankcijos pareiškėjams (1,7 tūkst. valdai), – įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymas (1,33 mln. Eur). Dažniausi taisyklių pažeidimai susiję su:
* negamybinėmis veiklomis, kurioms nebuvo skirti 5 proc. nuo ariamosios žemės ploto;
* susietąja parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą atvirojo grunto plotuose, kuriuose nebuvo derliaus;
* susietąja parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą atvirojo grunto plotuose, kurių nuotraukos nebuvo pateiktos;
* parama už daugiametes žoles sėklai, nes nebuvo pateikti reikiami dokumentai;
* ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimų nesilaikymu.
Taip pat dažnai pritaikytos sankcijos už paramos sąlygų reikalavimų nesilaikymą (292 tūkst. Eur), kurių privalo laikytis visi pareiškėjai, pateikę paraiškas:
* erozijai jautriose teritorijose augino kaupiamuosius žemės ūkio augalus;
* augalų apsaugos produktų naudotojai nesilaikė augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų;
* žemės ūkio veiklos subjektai sandėliavo pašarus nesilaikydami reikalavimų;
* maisto tvarkymo subjektai neturėjo nesaugaus maisto atšaukimo iš rinkos veiksmų aprašo, neįdiegė individualios rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistemos, tiekė žmonių maistui mėsą ar mėsos produktus, gautus iš ūkinių gyvūnų, kuriems buvo nepasibaigusi naudotų vaistų išlauka.
Tam, kad ūkininkai galėtų lengvai sužinoti bei sekti informaciją apie reikalavimus ir jų įgyvendinimo terminus ir išvengtų pažeidimų, kviečiame naudotis NMA svetainės skiltyje „Parama kaimui“ esančiu „Kalendoriumi“.
Dažnai pasitaiko atvejų (73 tūkst.), kai pareiškėjai netiksliai įbraižo savo laukų ribas ir neišskiria netinkamų paramai plotų, todėl gali būti nustatyti pažeidimai, dėl kurių gali būti taikomos sankcijos, o kai kuriais atvejais pareiškėjui gali prireikti grąžinti jau gautą paramą. „NMA agro“ programoje yra pateiktas 2023 m. rudens 1 metro vaizdo rezoliucijos natūralių spalvų visos Lietuvos palydovinis vaizdas, todėl jau dabar pareiškėjai deklaruodami pasėlius gali patikrinti, pakoreguoti ar įbraižyti dirbamų laukų ribas bei nurodyti tikslesnį paramai gauti plotą ir išvengti sankcijų.
Taip pat tenka taikyti sankcijas už tai, kad deklaruojama neturint žemės valdymo teisės (45 tūkst. Eur), kompleksinio paramos susiejimo sankcijas (30 tūkst. Eur) ir vėlavimo sankcijas (7 tūkst. Eur).
Kviečiame sekti NMA naujienas ir naudotis kitomis NMA sukurtomis priemonėmis, kurios padeda išvengti klaidų ir sankcijų.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-05-15
Nuotolinė konsultacija pasėlių deklaravimo klausimais – gegužės 16 d.
Gegužės 16 d., 8 val. ūkininkus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų, tiesioginių išmokų taisyklių klausimais vėl konsultuos Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, VĮ Žemės ūkio duomenų centro specialistai. Prisijungti prie susitikimo galima čia.
Taip pat primename, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos išleido specialų informacinį laikraštį, kuriame ūkininkai gali rasti aktualiausią informaciją apie tiesiogines išmokas ir paramą pagal kitas programas, susijusias su plotu bei gyvuliais.
Šiemet žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyksta nuo gegužės 2 d. iki birželio 21 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki liepos 1 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-05-15
Lietuvoje šių metų balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje grūdų supirkimo kainos mažėjo.
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2024 m. 18 savaitę (04 29–05 05) kviečius supirko vidutiniškai po 200,51 EUR/t. Palyginti su kaina, buvusia prieš savaitę (17 savaitę (04 22–28), ji sumažėjo 3,37 proc. bei buvo 21,48 proc. mažesnė negu prieš metus (2023 m. 18 savaitę (05 01–07).
Analizuojamu laikotarpiu pašariniai miežiai (II klasės) buvo superkami vidutiniškai po 150,33 EUR/t – 5,77 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę bei 37,40 proc. mažesne kaina negu prieš metus. Rapsų vidutinė supirkimo kaina šių metų 18 savaitę sudarė 433,66 EUR/t – buvo panaši kaip prieš savaitę, bet 18,33 proc. mažesnė kaina, palyginti su prieš metus buvusia kaina.
Šaltinis: AGRO Rinka, nr.8 (444), 2024-05-13
Skendusių Pašilių avių augintojai – dideli nemalonumai
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Kauno apygardos priežiūros skyrius gavo Pašilių kaime skendusių avių atlikto patikrinimo akto išvadas. Jose nustatyta, kad avių augintoja neužtikrino tinkamų gyvūnų laikymo sąlygų ir priežiūros, tačiau kokia bauda bus skirta, kol kas neaišku. Toliau tyrimą tęs Klaipėdos veterinarijos tarnybos specialistai.
Visa ši istorija iškilo viešumon, kai šiemet potvynio metu gyvūnai ėmė skęsti Nevėžiui netikėtai užliejus ganyklas.
Komisija atliko patikrinimą
Patikrinimą atlikusi komisija nustatė, kad Pašilių kaime įrengta avių laikymo vieta nebuvo suvesta ūkinių gyvūnų registre, nebuvo pateikta informacija, kad avys laikinai laikomos minėtoje vietoje.
Taip pat konstatuota, kad nebuvo užtikrintos tinkamos avių laikymo sąlygos – priežiūra, kadangi pažeisti ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimai – nugaišo trys avys. Išvadoje pabrėžiama, kad neaiški situacija dėl likusių avių, nes patikrinimo metu ne viską galima patikrinti.
„Ūkinių gyvūnų laikytoja nesiėmė visų tinkamų priemonių ūkinių gyvūnų gerovei užtikrinti. Augintoja neužtikrino, kad gyvūnams nebūtų sukeliamas skausmas, kančia.
Pabrėžiama, kad ūkiniai gyvūnai turi būti apžiūrėti bent kartą per dieną.
Taip pat lauke laikomi gyvūnai, kur reikia ir galima, turi būti apsaugoti nuo jų sveikatai kenkiančių, nepalankių oro sąlygų, plėšrūnų ir kitų pavojų“, – konstatuojama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos akte.
Spręs klaipėdiečiai specialistai
Pašiliuose besiganiusi avių banda yra registruota Klaipėdos apskrityje. Avis auginanti ūkininkė – Klaipėdos apskrities gyventoja. Patikrinimo metu padarytos nuotraukos ir visa surinkta medžiaga bei išvados iš Kauno perduotos į Klaipėdą. Būtent šios apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai vykdys tolimesnius veiksmus. Jie ir nuspręs, kokią nuobaudą taikyti ūkininkei.
Viešumon iškilo per potvynį
Visa ši istorija iškilo viešumon, kai šiemet potvynio metu gyvūnai ėmė skęsti Nevėžiui netikėtai užliejus ganyklas. Tuomet priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą, kad reikalinga pagalba gelbėti skęstančias avis. Dėl skęstančių avių puolė blaškytis net ir rajono valdžia.
Ugniagesiams gelbėtojams atvykus į įvykio buvo stipriai pakilęs Nevėžio upės vandens lygis, vanduo buvo išsiliejęs iš krantų ir užliejęs pievas, kuriose ganėsi avys.
Iki saugios vietos avims buvo apie 300 metrų. Pirminiu gelbėjimo etapu gelbėjimo valtimi buvo išgelbėtas mažas ėriukas, jis parplukdytas į krantą. Avis bandė gelbėti ir pati savininkė.
Išanalizavus užlietą pievą buvo nustatytas ir pažymėtas gyvūnų plukdymo kelias.
Antrą kartą gelbėjimo valtimi parplukdytos dar dvi avys. Avių savininkės gumine valtimi į krantą parplukdytos dar šešios avys. Gyvūnai apsemtoje salelėje labai blaškėsi ir jas sunku buvo kontroliuoti.
Priimtas sprendimas paprašyti pagalbos iš Kauno 5-osios komandos. Atvykus papildomoms pajėgoms gyvūnus pavyko didesniais kiekiais pergabenti į saugią vietą.
Išgelbėjo didžiąją daugumą
Perkėlus iš vandens daugiau kaip pusę gyvūnų, kitos avys pačios pradėjo plaukti į gyvūnų surinkimo vietą. Penkios avys išsigandusios pradėjo plaukti kitomis kryptimis, jau buvo pavargusios, pradėjo skęsti. Jos irgi buvo ištrauktos į krantus įvairiose vietose. Vėliau gelbėjimo valtimis visi gyvūnai suplukdyti į vieną aptvertą vietą.
Pavyko išgelbėti 47 sveikas avis. 3 avys ištrauktos jau negyvos. Tai buvo viena iš sudėtingiausių gyvūnų gelbėjimo operacijų Kėdainių krašte.