Žemės ūkio naujienos: 2024-08-01. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemės ūkio ministerija siūlo tikslingiau naudoti lėšas, skirtas veislininkystei
Valstybė kasmet skiria daugiau nei 3,5 mln. eurų stiprinti nacionalinę gyvūnų veislininkystės sistemą. Siekdama, kad ši pagalba būtų efektyvesnė ir tikslingesnė, Žemės ūkio ministerija parengė Pagalbos veislininkystei taisyklių keitimus. Juose numatyti pagalbos už konkrečias ūkinių gyvūnų veislininkystės veiklas dydžiai: kilmės knygų sudarymą ir tvarkymą, produktyvumo tyrimus ir genetinės vertės nustatymą.
Siūloma, kad už kilmės knygų rengimą ir tvarkymą būtų apmokama iki 100 proc. administracinių išlaidų už į kilmės knygos pagrindinį skyrių įrašytą grynaveislį veislinį gyvūną (galviją, arklį, kiaulę, avį, ožką, triušį, vištinę žąsį). Tokia pagalba, neviršijanti nustatyto dydžio, būtų skiriama vieną kartą per gyvūno gyvenimą. Prieš tai buvo mokama apmokama iki 100 proc. administracinių išlaidų kiekvienais metais, kol gyvūnas gyvas.
Numatoma teikti nustatyto dydžio pagalbą už produktyvumo tyrimus ir genetinį vertinimą, apmokant iki 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tai leis gauti paramą mažų populiacijų arkliams, kai vienose varžybose surinkti 10 arklių būdavo sudėtinga, taip suvienodinama parama visiems renginiuose dalyvaujantiems arkliams. Šiuo metu už arklių kompleksinio vertinimo ir darbingumo nustatymo varžybas-bandymus nustatyto dydžio pagalba teikiama už atskirus renginius, kai renginyje dalyvauja 10 ir daugiau arklių. Keičiamose taisyklėse numatyta, kad pagalba bus teikiama už vieno arklio vertinimą kompleksinio arklių vertinimo renginyje vieną kartą per metus ir ne daugiau trijų kartų per arklio gyvenimą, o už vieno arklio dalyvavimą varžybose-bandymuose – ne daugiau trijų kartų per metus ir ne daugiau penkių kartų per arklio gyvenimą.
Pagalba ūkinių gyvūnų genomo, DNR, avių skrepi ligos tyrimams atlikti šiuo metu teikiama pagal paraiškas, kurias nustatytu laikotarpiu priima ir vertina Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, o įvertintas paraiškas svarsto Pagalbos veislininkystei komisija, kuri priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl lėšų skyrimo, sumažinimo arba neskyrimo. Galutinį sprendimą priima žemės ūkio ministras. Dėl šių procedūrų pagalbos lėšos ūkininkus dažnai pasiekia einamųjų metų gegužės mėnesį, todėl jie ne visada spėja laiku atlikti šiuos tyrimus ir panaudoti skirtas lėšas. Tai įvertinus, keičiamose taisyklėse numatyti pagalbos dydžiai už šiuos tyrimus, o lėšos bus skiriamos metų pradžioje, tad ūkininkai galėtų efektyviau planuoti tyrimus.
Taisyklėse numatytos Žemės ir maisto ūkio, kaimo, žuvininkystės, ir fitosanitarijos vystymo programos papriemonei ,,Parama veislininkystei“ įgyvendinti skirtų lėšų paskirstymo proporcijos atskiroms ūkinių gyvūnų rūšių grupėms ir lėšų paskirstymo principai bei kriterijai atskiriems lėšų gavėjams tose grupėse.
Numatyta, kad lėšos jų gavėjams bus skiriamos atsižvelgus į paraiškoje nurodytą poreikį atitinkamoms veislininkystės veikloms vykdyti bei į turimą ūkinių gyvūnų populiacijos dydį. Šios lėšos gali būti naudojamos veiklos kryptims „Kilmės knygų sudarymas ir tvarkymas“ ir „Ūkinių gyvūnų genetinės kokybės ir produktyvumo tyrimai“ įgyvendinti tik jeigu veisimo programoje numatyta šias veiklas vykdyti.
Siekiant, kad pagalbos veislininkystei lėšos būtų naudojamos efektyviai ir tik tinkamai įgyvendinamoms veisimo programoms vykdyti, numatyta, kad lėšos pareiškėjams (veisimo organizacijoms) gali būti neskiriamos arba sumažinamos, kai jie nepateikia veisimo programų įgyvendinimo ataskaitų arba jeigu nustatoma, kad veisimo programa ne pilnai įgyvendinama vadovaujantis Veisimo organizacijų pripažinimo ir veisimo programų patvirtinimo aprašu, patvirtintu žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 3D-965 „Dėl Grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimo ir jų vykdomų grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo programų patvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-07-31
Siekiama supaprastinti ūkinių gyvūnų kergimo apskaitą
Siekdama ūkininkams palengvinti ir supaprastinti galvijų, avių bei ožkų kergimo apskaitą bei kergimo įvykio deklaravimą, Žemės ūkio ministerija keičia Ūkinių gyvūnų kergimo apskaitos taisykles. Naujosios taisyklės turėtų įsigalioti nuo 2025 m. sausio 1 d. Šiuo metu reproduktoriaus laikytojas kergimą turi pats įregistruoti Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) per 14 darbo dienų nuo reproduktoriaus iškėlimo iš ūkinių gyvūnų bandos, kurioje buvo vykdomas kergimas, bet ne vėliau kaip iki pirmo gauto palikuonio registravimo dienos.
Keičiamose Ūkinių gyvūnų kergimo apskaitos taisyklėse numatoma, kad kergimą bus galima įregistruoti per 30 dienų nuo jo pradžios, t. y. nebereikės laukti kergimo sezono pabaigos, kuris kartais trunka ir visus metus. Tikimasi, kad tokiu būdu duomenys bus tikslesni.
Pasikeitus įvykiams (iš bandos išvedus reproduktorių arba atskiras pateles, papildžius bandą naujomis patelėmis ir kt.), kergimo deklaravimo duomenys turės būti atnaujinami, tačiau jei bandoje pokyčių nebus, atnaujinti kergimo duomenis pakaks vieną kartą per 12 mėnesių. Jeigu duomenys kergimo žiniaraštyje nebus atnaujinti 12 mėnesių ir daugiau, gautiems palikuonims tėvas nebus priskiriamas. Tokiu atveju palikuonio laikytojas VĮ Žemės ūkio duomenų centrui turės pateikti DNR tyrimų protokolo, patvirtinančio palikuonio tėvą, kopiją. Tai galios ir tais atvejais, jei bus pavėluota deklaruoti kergimo įvykį ar norima papildyti palikuonio kilmę.
ŽŪM nori panaikinti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, jog klaidingai į ŪGR suvestus kergimo duomenis turi teisę taisyti tik Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪA). Duomenis taisyti ar papildyti galės pats laikytojas, o ŽŪA tikrins kergimo deklaravimo duomenis ir, kilus įtarimui dėl jų teisingumo, atliks patikras vietoje.
Taisyklėse numatoma, kad duomenys apie kergimus, vykdytus 2024 m., turės būti deklaruoti iki 2025 m. sausio 31 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-08-01
Baltijos šalių grūdų derliaus ir jų eksporto prognozės
Javapjūtė šiemet prasidėjo maždaug septyniomis – dešimčia dienų anksčiau nei įprastai, o kai kurie ūkiai jau baigia nuimti žieminių kviečių plotus. Saulėta iršiltapirmoji vasaros pusė leidžia tikėtis netgi gausesnio nei pernai kviečių derliaus, žinoma, jei oras nepateiks siurprizų ir pavyks jį sėkmingai nuimti. Pirmieji į aruodus keliaujantys grūdai buvo sausi, nors ir šiek tiek smulkesni bei žemesnio baltymingumo negu 2023 metų derliaus.
O kaip su kitomis kultūromis? Kokio jų derliaus galima tikėtis ir kaip seksis jį eksportuoti?
Apie tai kalbėta tradicinėje Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) vasaros konferencijoje. Beje, derliaus prognozės aptartos prieš savaitgalio audrą ir liūtis, tad pastarųjų dienų orai gali jas pakoreguoti.
Tikimasi vieno iš didžiausių grūdų derliaus
„Paskutiniais metais pasėlių ploto augimas sustojo: stabilizavosi kviečių plotai ir dėl sėjomainos, panašu, jie nedidės, nesiplės ir rapsų laukai. Žirnių ir pupų, proteinais gausių augalų, kasmet sėjama vis daugiau. Atsiranda vis modernesnė technika, leidžianti labai greitai nuimti derlių ir plėsti ankštinių kultūrų plotus. Šiuolaikinės technikos jėgą patvirtina ir girdima informacija, kadkai kuriuose ūkiuose žieminių kviečių derlių jau baigiama nuimti“, – bendrų tendencijų apžvalga pradėjo savo pranešimą konferencijoje UAB „Skovs Korn Baltic“ vadovas Dalius Keblikas.
Pasak jo, šiais metais tikimasi vieno didžiausių grūdų (kviečių, miežių, kvietrugių, rugių, avižų, rapsų, žirnių, pupų) derliaus – bendrai Baltijos šalyse jis gali siekti apie 13,5 mln. tonų, tačiau tiksliai derlius būna žinomas tik tada, kai jis pasiekia sandėlį, o orai paskutiniais metais – lemiamas faktorius ne tik vegetacijos metu, bet ir nuimant derlių.
Kokia situacija su atskiromis kultūromis?
„Kviečių Baltijos šalyse gali būti prikulta apie 1 mln. tonų daugiau nei pernai, jų eksportas taip pat išaugs ir prognozuojamas 6,5 mln. tonų eksportas gali pasirodyti realus. Pupų šiemet užsėta daugiau, tad galime tikėtis ir didesnio derliaus, ir didesnio eksporto. Tą patį galima pasakyti ir apie žirnius. Taip pat prognozuojamas didesnis rugių, kvietrugių, miežių derlius ir eksportas. Beje, pastarųjų derlius ir eksportas augs tik Lietuvos sąskaita. Didelį netikėtumą pateikė avižos ir jų plotai – galimas ir didžiausias iki šiol matytas jųeksportas –iš Baltijos šaliųjis gali viršyti ir 300 tūkst. tonų, kai paprastai siekdavo 150-170 tūkst. tonų. Tikimasi ir kur kas didesnio avižų derliaus: jei pernaijis buvo 459 tūkst. tonų, šiemet laukiama 662 tūkst. tonų. Žinoma, tiek žirniams, tiek avižoms taip pat svarbu, kokie orai bus nuimant derlių, ar pavyks jį nuimti be nuostolių. Rapsų derlius, tikimasi, bus apie 1,34 mln. tonų, planuojama išvežti apie 800 tūkst. tonų“, –aptarė situaciją UAB „Skovs Korn Baltic“ vadovas.
Derliaus tikimės gausaus, kaip seksis jį eksportuoti, kokios perspektyvos?
„Pagrindinės Baltijos šalių rinkos 2023-2024 metais turėtų išlikti panašios kaip ir anksčiau: Nigerija, Pietų Afrika, Ispanija, Marokas, Angola, Kamerūnas ir kitos Vakarų Afrikos šalys. Džiugina tai, kad per pastaruosius dvejus metus šalių,į kurias eksportuojame Baltijos šalių kviečius, skaičius išaugo nuo 25/27 iki 35/37. Anksčiau buvusią populiarią kryptį – Saudo Arabiją – praradome ir prie jos jau greičiausiai negrįšime, eksportas į Nigeriją turėtų išlikti panašus. Ar jis kiek galėtų augti? Abejoju. Pietų Afrikos rinka taip pat turėtų išlikti stabili, nes jiems nėra patrauklūs rusiški grūdai. Į Ispaniją eksportas gali kiek sumažėti, nes šiemet šioje šalyje labai geras grūdų derlius. Marokui svarbiau kviečių kaina nei jų kokybė, baltymų kiekis“, – trumpai pakomentavo skirtingų rinkų perspektyvas D. Keblikas.
Pasak jo, viena iš rimtų konkurenčių Lietuvai dabar gali būti Rumunija, kurioje šiemet užderėjo labai geros kokybės (12,7-13 proc. baltymų) kviečiai, kurie galėtų sudominti ir Vakarų Afrikos šalis. Konkurente išlieka ir Rusija, kurios 12,5 proc. baltymo kviečiai apie 15/20 JAV dol./tona pigesni nei Baltijos šalių. Konkurenciją sunkina ir tebesitęsiantis rusiškų grūdų (ypač kviečių) tranzitas per Latviją.
„Kviečių kaina ir toliau labiausiai priklausys nuo fondų nuotaikų ir jų noro pirkti kviečius, kukurūzus, rapsus, sojos pupeles ir jų produktus. Žinoma, svarbus ir kitų pagrindiniųšalių eksportuotojų(Australijos, Argentinos, JAV, Brazilijos, Rusijos ir, aišku, Europos Sąjungos) derlius. Kol kas fondai labiau linkę parduoti, todėl kaina stipriai nukritusi lyginant su buvusiomis prieš gerą mėnesį, nors fundamentalūs dalykai: pasiūla, suvartojimas, atsargos (bent jau kviečių ir miežių) – rodo, kad tam kainų mažėjimui ir nėra pagrindo. Tačiau bendras agro produktų kompleksas – kukurūzai ir ypač sojos pupelės – yra vis dar su pertekliaus tendencija“, – sakė UAB „SkovsKorn Baltic“ vadovas.
Gaminių kokybė ir toliau išlieka gera
Dar viena tradicija kasmetinėje LGPPA konferencijoje – aptarti lietuviškų kviečių derliaus kokybę, josįtaką galutiniam gaminiui.Jau trečius metų iš eilės LGPPA iniciatyva tiriamos Asociacijos narių atrinktos žieminių kviečių veislės. LGPPA prezidentas Karolis Šimas pristatė rezultatus tyrimo, kuriuo buvo tirta dvidešimt kviečių veislių – aštuonios iš jų augintos ir pernai, ir užpernai (šiemetinio derliaus rezultatai bus kitais metais), dvylika – skirtingų. Visos jos augintos identiškomis sąlygomis, ir finale iš visų iškepta duona. 2022 ir 2023 metais išaugintų kviečių derlingumas skyrėsi atitinkamai: 8,5 ir 10,5 tonų/ha.
Tyrimai atlikti Prancūzijos laboratorijose, vertinti visi iš tirtų žieminių kviečių veislių sumaltų miltų kepimo savybių rodikliai. Buvo tiriami ne tik įprasti pagal lietuviškus standartus rodikliai – tokie kaip kviečio baltymai ar glitimas, bet ir tai, kiek vandens sugeba įgerti miltai, kokio elastingumo tešla susidaro, kaip atrodo iškepęs duonos gaminys, ar jisai teisingai iškilęs ir vienodai akytas, ir visos kitos kepimo savybės.
Nors 2022 metais turėjome problemų su smulkiais grūdais, o2023 metų grūdų baltymų ir glitimo procentas buvo mažesnis, nepaisant skirtingų metų iššūkių,duonos kokybė parodė, kad didžioji dalis Lietuvoje auginamų kviečių veislių išlaikopakankamai gerą gaminio kokybę. Yra tik kelios veislės, mažiau tinkančiosduonos gaminiams.
Todėl svarbu, kad Žemės ūkio ministerija užtikrintų veislių deklaravimą ir galėtume matyti, kur ir kokių veislių Lietuvoje auginama. Nes dabar LGPPA tiria, kurios veislės geros, bet apie 50 proc. kviečių pasėlių veislės nėra deklaruojamos, tai neleidžia mums kaip šaliai garantuoti kokybės.
Ateityje LGPPA planuoja daryti ir įdomesnius tyrimus, patikrinti, kaip skiriasi kokybė duonos, iškeptos iš sertifikuotų ir daug metų naudojamų tos pačios sėklos (kelių atsėlių) kviečių.
Taip pat tame pačiame tyrime norėsime palyginti lietuvišką duoną su iškepta iš mūsų konkurentų – lenkų, rumunų, rusų ir kitų šalių– kviečių.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-07-31
Lietuva 2024 m. birželį eksportavo 9,25 proc. mažesnį grūdų kiekį negu praėjusių metų analogišku laikotarpiu
Šių metų birželį Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo 194,562 tūkst. t grūdų. Didžiąją eksportuotų grūdų dalį sudarė kviečiai (96,96 proc. arba 188,640 tūkst. t). Jie eksportuoti į Latviją, Estiją, Lenkiją, Portugaliją, Norvegiją, Nigeriją ir PAR (vidutinė kaina – 234,81 EUR/t). Miežiai (2,370 tūkst. t) šių metų birželį eksportuoti į Latviją, Estiją ir Lenkiją (vidutinė kaina – 236,79 EUR/t).
Avižos (3,422 tūkst. t) išvežtos į Latviją, Lenkiją, Vokietiją ir Švediją (vidutinė kaina – 308,44 EUR/t).
Šaltinis: Agro RINKA nr. 13 (449), 2024-07-29
Ūkininkai skaičiuoja stichijos žalą – kiek šimtų milijonų eurų praras ir kokių kultūrų gali nebekulti
Porą dienų Lietuvoje siautėjusi stichija nuplovė ūkininkų planus šį sezoną uždirbti. Jei dar prieš keletą dienų žmonės džiaugėsi palyginti gražiais pasėliais ir tik šiek tiek buvo susirūpinę jų kokybe, tai po lietaus kai kurie regionai pakibo ant išgyvenimo ribos ir nepadės netgi draudimas. Ypatingai didelė žala padaryta žirniams ir pupoms. Kai kur net neaišku, ar šias kultūras bus verta imti.
„Daugiausia kritulių Žemaitijoje ir Šiaurės Vakarų Lietuvoje. Ten lietus buvo katastrofiškas – daugiau kaip 100 m per parą. Blogai, kad lietų lydėjo smarkus vėjas. Nors didžiausi nuostoliai šiuose regionuose, jų daug visoje Lietuvoje“, – analizuoja Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas.
Išguldyti žieminiai kviečiai, kuriuos nuimti bus sudėtinga ir jų kokybė nebeatitiks maistiniams grūdams keliamų reikalavimų. Tuo pačiu jie bus pigesni. Užsitęs ir pati javapjūtė. Neaišku kada ją bus galima tęsti. Be to, kombainai išguldytuose laukuose dirba tris kartus daugiau. Kai kur dėl smarkaus lietaus iš rapsų tiesiog išbyrėjo grūdai. Kurie nebuvo apsidraudę patirs didžiulius nuostolius. „Nesuvokiama tai, kad jei žieminius kviečius po vaškinės brandos išguldo stichija, tai nelaikoma draudiminiu įvykiu ir net apsidraudę ūkininkai išmokų negaus“, – dėlioja A. Macijauskas ir sako, kad žirniai atrodo „tragiškai“, nežinia ar juos pavyks paimti, prastai atrodo ir pupos.
Iki šiol nebuvo taip, kad stichija išguldytų kukurūzus, dabar taip nutiko. Dėl to kentės gyvulininkystės ūkiai, kurie juos naudojo pašarui. „Skaičiuojame, kad stichija palietė apie 500 tūkst. hektarų iš 2 milijonų pasėlių. Žemaitijoje daugiau kaip pusė pasėlių, nes iki šio savaitgalio ten buvo nukulta tik 30 proc. pasėlių. Nuostoliai milžiniški. Kai kurie ūkiai prarado visą derlių“, – skaičiuoja A. Macijauskas ir sako, kad žala nuo 150 iki 200 mln. eurų. Vidutinės augalininkystės ūkio pajamos iš hektaro tūkstantis eurų. A. Macijauskas sako, kad tai reiškia, jog ūkininkai neteko praktiškai viso pelno, nes atiduoti skolas už trąšas, mokėti kreditus ir už žemės nuomą teks.
„Ūkiuose, kuriuose iki stichijos buvo nuimta mažiau nei pusė derliaus, kalbėti apie pelną neverta“, – konstatuoja ūkininkas. Nukentėjo ne tik grūdininkai. Pavyzdžiui, buvo atvejų, kai vėtra nuplėšė fermų stogą ir melžėjoms teko dirbti pliaupiant liūčiai, nes dėl stichijos bent pridengti patalpų nebuvo galimybių.
