Žemės ūkio naujienos: 2024-08-02

„Matome, kad tas skaičius nuolat didėja. (…) Blogiausia tai, kad kiek mes įvertinam (nuostolių – BNS), tiek dar ateina kitą dieną papildomai“, – ketvirtadienį BNS sakė kas trečią Lietuvos pasėlių hektarą apdraudusios bendrovės vadovas M. Rusteika.

Jo teigimu, gauti pranešimai apie nuostolius 70-yje tūkst. hektarų – beveik trečdalio – draustų pasėlių, kuriuose dar nenuimtas derlius, ploto.

„Didžioji dalis, apie 60 proc. pasėlių jau buvo panašiai nuimta, todėl iš tos dalies, tų 40-ies proc. (gauname pranešimus – BNS). (…) Bet tai yra dar ne galutinai skaičiai, vakar dar buvo 36 tūkst. hektarų, dabar matom jau 70 tūkst. hektarų , tai tas skaičius didėja, nes natūralu, kad ūkininkai negali visi vienu metu pranešti, jie patys turi išsiaiškinti tą informaciją“, – kalbėjo M. Rusteika.

Ekstremalią situaciją dėl pastarosiomis dienomis siautusios audros padarinių yra paskelbusios yra Akmenės, Radviliškio, Joniškio ir Vilniaus rajonų savivaldybės.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas ketvirtadienį teigė, jog ekstremalios situacijos taip pat siekia Trakų, Prienų, Šiaulių, Šakių, Širvintų, Šalčininkų rajonai.

Pasak Žemės ūkio tarybos pirmininko Igno Hofmano, ūkininkai tikisi, jog ekstremali situacija bus paskelbta visos šalies mastu.

„Tai yra juridinis faktas, kuris atleidžia ūkininkus nuo kai kurių įsipareigojimų, nuo kai kurių įsipareigojimų terminų, pavyzdžiui, Nacionalinei mokėjimo agentūrai, nes ūkininkai labai daug prisiima įsipareigojimų. Lygiai taip pat ir privačiuose santykiuose – supirkimo sutartys tarp įmonių, paskolų gražinimas“, – BNS sakė I. Hofmanas.

I. Hofmano ir M. Rusteikos teigimu, audros metu labiausiai nukentėjo žieminiai rapsai – kai kuriose vietovėse ūkininkai prarado ir iki 90 proc. turėto derliaus.

„Matome, kad labiausiai nukentėjo žieminiai rapsai. Tikrai yra problema su jais, nes buvo itin stiprus lietus, o rapsas jau buvo pribrendęs, didelis kritulių kiekis, stiprus vėjas, tai tie rapsai vienas į kitą dar glaudėsi ir taip byrėjo, tuo pačiu ir tie krituliai, dideli lašai“, – sakė M. Rusteika.

„Labai priklausys, koks bus oras vėliau, nes ar tuos sugulusius pasėlius pavyks nuimti, ar ne. Jeigu bus oras geras ateinančiu metu tai taip, tas žalos mastas mažės, bet jeigu toliau dar prasidės vėl lietūs, tai ta žala bus dar didesnė“, – pabrėžė I. Hofmanas.

M. Rusteika pridūrė, kad po audros ūkininkai buvo itin susirūpinę ir dėl javų derliaus, tačiau atrodo, kad čia didelių nuostolių neturėtų būti.

„Kalbant apie kviečius tai galime pasakyti, kad šiuo metu nuostolis nėra didelis, tai yra 1-3 procentai, nes šitą situaciją labai puikiai ištaisė saulė ir vėjas, nes augalai nebuvo suplakti ant žemės, kadangi jie buvo pakankamai sausi“, – sakė M. Rusteika.

Vis dėl to, I. Hofmanas pabrėžė, kad nors javų derlių nuimti ko gero ir pavyks, smarkiai kris jų kokybė, o tai reikš mažesnes pajamas ūkininkams.

„Svarbu paminėti, kad tokie lietūs smarkiai gadina javų kokybę. (…) Grūdai praranda kokybę ir jeigu kalbam apie kviečius, tai praranda baltymus, praranda glitumą, praranda saiko svorį, tai reiškia tai, kad grūdai bus žemesnės kokybės, žemesnės klasės. (…) Kuo grūdai žemesnės klasės, tuo už mažiau jie superkami, tai atsilieps ūkininkų pajamoms“, – sakė Žemės ūkio tarybos pirmininkas.

Anot M. Rusteikos, daugiausia nuostolių ūkininkai patyrė šiaurinėje Lietuvos dalyje.

„Pietų Lietuvoje kritulių buvo daugiau, bet nuostolio žemdirbiai ten patyrė mažiau, kadangi ūkininkai ten nemažai laukų jau buvo nusikūlę. (…) Matom, kad daugėja pranešimų iš vidurio Lietuvos, nuo Kėdainių pusės, Raseiniai tikrai kilo. Paskui – šiaurė, kur tikrai daugiausia pranešimų, tai buvo šiaurės vakarai ir šiauriniai rajonai, ten prie pasienio su Latvija“, – sakė jis.

„VH Lietuva“ 2023 metų lapkritį buvo apdraudusi 96 proc. draustinų pasėlių. M. Rusteikos teigimu, šiuo metu bendrovė draudžia apie 560 hektarų pasėlių ploto.

2023 metais ūkininkams bendrovė išmokėjo per 20 mln. eurų išmokų – ketvirtadaliu daugiau nei 2022 metais (15 mln. eurų). 2021 metais apsidraudusiems ūkininkams fondas kompensavo 9,4 mln. eurų nuostolių.

Šaltinis: Goda Vileikytė, lrt.lt, 2024-08-02

Primename, jog lengvatines paskolas arba pasidalytinos rizikos paskolas gali gauti žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, įgyvendinantys projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) ir SP paramos priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą“.

Norint gauti lengvatinę paskolą būtina atitikti nustatytus tinkamumo gauti paskolą kriterijus, nustatytus konkrečios priemonės įgyvendinimo taisyklėse. NMA, patvirtinusi atitktį nurodytiems kriterijams, išduoda 6 mėnesius galiojančią pažymą. Pareiškėjai, gavę NMA pažymą, dėl paskolos teikimo gali kreiptis į finansų tarpininkus, kurių sąrašas yra skelbiamas NMA interneto svetainėje ir INVEGOS interneto svetainėje.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-08-02

Šiam papildomai surengtam paraiškų teikimo laikotarpiui Žemės ūkio ministerija skyrė 40 mln. Eur paramos lėšų, kurios yra besibaigiančios KPP visų priemonių likučiai. Svarbu tai, kad investiciniai projektai, finansuojami šiomis lėšomis, privalės būti įgyvendinti iki kitų metų birželio mėnesio pabaigos.

Parama gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriams bus teikiama finansuojant 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Paramos intensyvumą numatyta padidinti 20 proc. punktų pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, jauniesiems ūkininkams, pateikusiems paramos paraiškas penkerių metų laikotarpiu nuo įsisteigimo dienos, bei pareiškėjams, ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Didžiausias paramos intensyvumas negalės viršyti 70 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Kitiems augalininkystės sektoriaus atstovams parama bus teikiama finansuojant 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės ir padidinama 20 proc. punktų jauniesiems ūkininkams, pateikusiems paramos paraiškas penkerių metų laikotarpiu nuo įsisteigimo dienos, bei pareiškėjams, ūkininkaujantiems gamtinių ar kitų specifinių kliūčių turinčiose vietovėse. Didžiausias paramos intensyvumas negalės viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Visų žemės ūkio sektorių pareiškėjams numatoma padidinti paramos dydį projektui – jis galės siekti iki 1,5 mln. Eur (anksčiau buvo nuo 0,3 mln. Eur iki 0,6 mln. Eur) arba 1,7 mln. Eur, teikiant investicinę paramą ir lengvatinę paskolą (anksčiau buvo nuo 0,5 mln. Eur iki 0,8 mln. Eur). Atitinkamai šia padidinta paramos suma projektui padidės ir paramos dydis pareiškėjui 2014–2020 metų laikotarpiu, įskaitant 2021-2024 metų pereinamąjį laikotarpį, ir susijusioms įmonėms bei sutuoktiniams.

ŽŪM atkreipia dėmesį į tai, kad sąlygos ir reikalavimai gauti paramą, paraiškų atrankos kriterijai, nustatyti atskiriems žemės ūkio sektoriams, nebus keičiami.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-07-22

Bet Ispanijoje 2024 m. grūdų derlius numatomas gerokai didesnis, palyginti su 2023 m.

Coceral naujausios prognozės duomenimis, ES šalyse 2024 m. minkštųjų kviečių derlius turėtų sudaryti 122,64 mln. t, tai 594 tūkst. t mažiau nei buvo prognozuota kovo mėn. bei 3,37 mln. t mažiau nei buvo 2023 m. Minkštųjų kviečių derliaus prognozė sumažinta Prancūzijoje, Vokietijoje, Danijoje ir Vengrijoje. Coceral birželio mėn. sumažino 2024 m. miežių derliaus prognozę ES šalyse iki 52,19 mln. t, tai būtų 655 tūkst. t mažiau nei buvo prognozuota 2024 m. kovo mėn., bet 4,68 mln. t daugiau, palyginti su 2023 m.

Danijoje, Suomijoje ir Ispanijoje prognozuojamas gausesnis miežių derlius nei 2023 m. 2024 m. kukurūzų derliaus prognozė ES šalyse padidinta 442 tūkst. t (iki 64,76 mln. t) ir, palyginti su 2023 m., ji turėtų būti didesnė 985 tūkst. t. Didesnis kukurūzų derlius 2024 mm. prognozuojamas Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir Bulgarijoje. Coceral birželio mėn. duomenimis, 2024 m. rugių derliaus prognozė ES šalyse padidinta nuo 7,83 iki 7,88 mln. t ir tai būtų 371 tūkst. t daugiau, palyginti su 2023 m. Avižų derliaus prognozė analizuojamu laikotarpiu padidinta nuo 6,89 mln. t iki 7,10 mln. t ir tai būtų 1,55 mln. t daugiau nei 2023 m.

2024 m. rapsų derliaus prognozė ES šalyse pagal šių metų birželio mėn. duomenis sumažinta 619 tūkst. t (iki 18,51 mln. t), tai būtų 1,65 mln. t mažiau, palyginti su 2023 m. Mažesnis rapsų derlius prognozuojamas Austrijoje, Danijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Šaltinis: Agro RINKA nr. 13 (449), 2024-07-29

Išaugo parama įsikūrimui ir tiesioginės išmokos Jaunuosius ūkininkus vienijančios organizacijos atstovai pastebi, kad tai nėra tik pliki skaičiai, o jaunus žmones kurti ūkius paskatino išaugusi parama – tiek įsikūrimui skirta suma, tiek ir tiesioginės išmokos.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, 2021–2027 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimui kasmet vidutiniškai tenka 17,9 mln. Eur, o 2014–2020 m. buvo skirta po 10,4 mln. Eur. Nuo 2023 m. jauniesiems ūkininkams įsikūrimo išmoka reikšmingai padidėjo – nuo 40 tūkst. iki 60 tūkst. Eur, o kartu ir su lengvatine paskola – iki 100 tūkst. Eur. Jaunųjų ūkininkų tiesioginėms išmokoms skirtos lėšos 2021–2027 m., palyginti su 2014–2020 m., išaugo net 41,5 proc. Jaunojo ūkininko išmoka 2023–2027 m., palyginti su ankstesniu laikotarpiu, padidėjo nuo 86 Eur/ha (už pirmuosius 90 ha) iki 137 Eur/ha (už pirmuosius 70 ha).

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkė Rūta Jurgaitė pripažino, kad ir SP intervencinei priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, ir jaunųjų ūkininkų tiesioginėms išmokoms suplanuotos ir skirtos didesnės sumos į ūkininkavimą pritraukė daugiau jaunų žmonių. Ji minėjo, kad sudėtingesnės tapo ir šios priemonės įgyvendinimo taisyklės. „Ir tai yra logiška, nes kai padidėjo parama, pasikeitė ir taisyklės bei atsirado daugiau reikalavimų. Nepaisant to, jauni žmonės, kurie galvoja apie ūkininkavimą, susigundo didesne parama ir tai yra labai sveikintinas ir teigiamas dalykas. Dotacija įsikūrimui išaugo nuo 40 tūkst. iki 60 tūkst. eurų, o jeigu prašai lengvatinės paskolos, gali gauti iki 100 tūkst. eurų. Bet, suprantama, paskolą reikia grąžinti. Tiesa, ji yra lengvatinė ir palankesnė nei komercinė paskola, tačiau vis tiek tai yra skolinti pinigai, kuriuos ūkininkas turės grąžinti“, – teigė LJŪJS pirmininkė.

R. Jurgaitė pastebėjo, kad jaunojo ūkininko įsikūrimui paramos prašantys asmenys dažnu atveju susigundo ir lengvatine paskola. Mat ūkininkavimo pradžiai reikia investicijų.

„Priemonė tokia, kad 80 proc. paramos avanso ūkininkai gauna iš karto, tačiau turi įsigyti visas projekte planuojamas investicijas. Ir tik pabaigus įgyvendinti verslo planą, teikia mokėjimo prašymą, kad gautų likusius 20 proc. Jeigu jaunasis ūkininkas neturi savų santaupų ir lėšų, tai ima lengvatinę paskolą. Tuo pareiškėjai ir naudojasi“, – pasakojo LJŪJS pirmininkė.

Jaunieji ūkininkai stiprina trumpąsias maisto tiekimo grandines

Įsikūrimui paramą gavę jaunieji ūkininkai neretai laužo žemės ūkyje nusistovėjusius stereotipus ir steigia įvairius ūkius bei imasi įdomių ir kartais netikėtų veiklų.

„Anksčiau, gal labiau 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu, jaunieji ūkininkai buvo labiau linkę į tradicines kryptis – grūdininkystę ir gyvulininkystę, didžioji dalis teikiamų įsikūrimo projektų buvo būtent tokie. Vėliau jie buvo orientuojami į didesnę pridėtinę vertę kuriančių produktų gamybą, tad pasuko į daržininkystę, sodininkystę, uogininkystę“, – aiškino R. Jurgaitė. Jaunieji ūkininkai pamėgo auginti įvairiais uogas: nuo braškių iki šilauogių ir sausmedžio uogų, retesnes daržoves, atsirado nemažai riešutų augintojų, bitininkų ir kt. Tai turi privalumų ir vietos vartotojams, nes tokia produkcija dažniausiai yra skirta vietos rinkai ir pirkėjus greitai pasiekia dažnai be tarpininkų. Tokiu būdu jaunieji ūkininkai prisideda prie trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymo ir plėtros.

„Atsiranda naujas ūkininkavimo modelis, kai klientai patys atvyksta į ūkį ir prisiskina sau uogų. Trumpas išaugintos produkcijos realizacijos periodas verčia ūkininkus sugalvoti, kaip greitai ją išparduoti“, – pastebėjo LJŪJS pirmininkė. Ji atkreipė dėmesį, kad nemažai jaunųjų ūkininkų turi darbus, o ūkininkavimas yra papildoma veikla. Tokie jaunieji ūkininkai renkasi kultūras, kurios nereikalauja daug priežiūros. Čia irgi galima įžvelgti tam tikrų pliusų, nes kai jauni žmonės dirba miestuose ir ūkininkauja, yra stiprinami ryšiai tarp miesto ir kaimo. „Manau, kad nemažai įtakos tam, kad jaunimas nori kurtis kaime, padarė ir pandemija, kada žmonės buvo ilgai izoliuoti butuose tarp keturių sienų, tada išaugo noras turėti savo kiemą ir daržą. O kai tai dar paskatino ir Strateginio plano parama, jauni žmonės drąsiau ėmėsi ūkininkavimo.

Gerai, kad ūkininkas turi darbą ir kitų pajamų, negyvena vien tik iš ūkininkavimo, nes tai nėra aukso puodas. Žemės ūkyje reikia labai daug darbo ir investicijų, o plėtra yra lėta, nes investicijos brangios. Todėl papildomos pajamos labai reikalingos. Be to, dažnai žemės ūkio veikla yra sezoninė, tad natūralu, kad žmonės turi ir antrus darbus“, – sakė R. Jurgaitė.

Strateginis dėmesys jauniesiems ūkininkams

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiom Volkov pabrėžė, kad jaunųjų ūkininkų rėmimas yra svarbus mūsų žemės ūkio sektoriui. Jis pastebėjo, kad daugelyje ES kaimo vietovių yra struktūrinių problemų, kurių viena – jaunimo išvykimas, todėl būtina iš esmės stiprinti tų vietovių socialinę ir ekonominę padėtį, skatinant socialinę įtrauktį, didinti paramą jaunimui, kaimo vietovių paslaugų įvairovę ir patrauklumą, bei pažangiųjų kaimų plėtrą visose Europos kaimo vietovėse.

„Jauniems žmonėms yra sunku gauti reikiamų finansinių išteklių pradėti naują ekonominę veiklą žemės ūkio sektoriuje ir jai plėtoti, todėl būtina į tai atsižvelgti kuriant paramos strategiją, susijusią su tiesioginių išmokų paskirstymu ir tikslingu skyrimu“, – akcentavo A. Volkov. ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgiant į tai, jog jaunų žmonių vidutinis ūkių dydis yra mažesnis už Lietuvos vidutinį, o naujai besikuriantys ūkiai veiklą pradeda turėdami mažesnį žemės plotą, jauniesiems ūkininkams buvo padidintos tiesioginės išmokos – nuo 2023 m. nuspręsta mokėti ne už pirmus 90, o už pirmus 70 ha, tačiau išmokos dydį beveik dvigubinti. Išmokos dydis 2027 m. galėtų pasiekti ir 150 Eur/ha.

Šaltinis: delfi.lt, 2024-07-24