Žemės ūkio naujienos: 2024-06-20

Greitas ir kokybiškas projektų įgyvendinimas priklauso ir nuo to, kaip greitai ūkininkams pavyksta išspręsti iškilusius klausimus. Savo klientui suteikti reikalingą informaciją išvengiant biurokratijos NMA lygiai taip pat svarbu, kaip ir ūkininkui laiku tą informaciją gauti.

Tai, kad NMA padeda išspręsti kylančius klausimus, patvirtina ir patys projektų vykdytojai. Ūkininkė Dalia Jurjonienė, gavusi Europos Sąjungos paramą įgyvendinti projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, teigia, kad parengti paraišką padėjo konsultantai, tačiau projekto įgyvendinimo metu kilo nemažai klausimų, kuriuos tekdavo aiškintis pačiai. „Projekto apimtis didelė, investicijų daug, tad ir rūpesčių kilo, o ir kantrybės įgyvendinant projektą tikrai prireikė, – savo patirtimi dalinosi ponia Dalia, prižiūrinti didelę – beveik 150 pieninių galvijų bandą. „Buvo daug nerimo: ar viskas pavyks, ar laiku gausime paramą, ar tiekėjai laiku pristatys įrangą, ar nenukrypsime nuo paraiškoje numatytų terminų.“

Ūkininkė teigia, kad į daug tuo metu iškilusių klausimų, susijusių galimu mokėjimo prašymo pateikimo termino nukėlimu, su atitinkama dokumentacija ir galimais veiksmais, jai atsakė būtent NMA specialistai. „Aktyviai bendravau su NMA darbuotojais, kurie man visada suteikdavo reikiamą informaciją ir padėdavo numatyti, kaip teisingai būtų galima išspręsti kylančias problemas. Ir nors įrangą galiausiai gavome laiku ir mokėjimo prašymo pateikimo termino nukelti nereikėjo, konsultavimasis su NMA darbuotojais suteikė daug žinių ir, žinoma, ramybės,“ – dabar prisimena Dalia.

Ūkininkė teigia, jog ir dabar, projekto kontrolės laikotarpiu, dažnai bendrauja su NMA specialistais ir pasitaria atsidūrusi neaiškioje situacijoje. „Juk nenorime padaryti klaidų, todėl prieš darydami ką nors pasitariame su specialistais – NMA visada pataria ir mes, gavę atsakymus, žinome, kaip elgtis tam tikroje situacijoje,“ – sako Šilutės rajono ūkininkė.

Savo teigiama patirtimi bendraujant su NMA dalinosi ir jau 26 metus kalakutų auginimo versle besisukantis Gintas Cimakauskas. Įgyvendinęs ne vieną projektą pagal KPP veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“, kiekvieną kartą plėsdamas ir stiprindamas savo ūkį, jis pripažįsta, jog su NMA jam tenka bendrauti labai dažnai. Nors projektus rengti padeda konsultantai, daugybę su projektais susijusių klausimų tenka spręsti ir pačiam. NMA specialistų pagalbos ypač prireikdavo projekto vykdymo metu, pavyzdžiui, gavus užklausą iš NMA, prireikus tikslinti dokumentus, juos tvarkant – ir, kaip teigia p. Gintas, niekada nesijautė NMA paliktas nežinioje. Pasak jo, dažnai ir NMA pati imasi iniciatyvos iš anksto perspėdama dėl trūkstamų dokumentų pateikimo, aiškindamasi neatitikimus ir leisdama išsitaisyti. „Kai praktiniai dalykai, vykstantys ūkyje turėdavo nugulti į popierių, NMA konsultacijos buvo itin reikalingos, mūsų bendravimas visada būdavo naudingas ir malonus,“ – teigia dabar jau didelio bei žinomo kalakutų ūkio savininkas ir pataria nebijoti naudotis galimybe siekti paramos, o prireikus – aktyviai bendradarbiauti su agentūra. Ūkininkas teigia suprantantis, jog nė karto nebandžiusiems pildyti paraiškos, neįgyvendinusiems projekto, gali būti neramu dėl teisingo projekto įgyvendinimo, prisiimamų įsipareigojimų, priežiūros, tačiau, kaip teigia p. Gintas, čia „pasiklysti“ neleidžia pati NMA.

Kokiais būdais kreiptis į NMA?

NMA supranta, jog ūkininkams, vykdantiems projektus, projekto įgyvendinimo eigoje nuolat kyla klausimų, be to, gali atsirasti nenumatytų aplinkybių ir situacijų, kurių nebuvo teikiant paraišką. Abejojant savo žiniomis ir susidūrus su neaiškumais, dvejojant, kaip teisingai traktuoti teisės aktus ir panašiais atvejais, rekomenduojama kreiptis į NMA, kuri, siekdama, kad ūkininkams kiltų kuo mažiau biurokratinių kliūčių bei kad parama juos pasiektų kaip galima greičiau, o projektai, kuriems jau skirta parama, būtų įgyvendinami sklandžiai, teikia savo klientams patikimą ir aktualią informaciją.

NMA misija – būdami patikima ir pažangi organizacija suteikiame galimybes paprasčiausiu būdu gauti paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei. Tad aktyviai siekiame ir sieksime mažinti administracinę naštą savo klientams, tad ir informacijos pareiškėjus ieškoti raginame paprasčiausiu ir tiesiausiu būdu – bendradarbiauti tiesiogiai su NMA.

NMA primena, kad iškilus klausimų, susijusių su projekto vykdymu, pareiškėjai ir paramos gavėjai gali kreiptis į NMA bet kuriuo jiems patogiu būdu. Kontaktinė informacija pateikiama NMA interneto svetainės skiltyje „Susisiekite“.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-08-19

Kam skirta parama

Paraiškas pagal Priemonę kviečiami teikti fiziniai ir juridiniai asmenys – žemės ūkio veikla užsiimantys arba siekiantys užsiimti subjektai, kurių valda ar jos dalis patenka į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) nustatytų EB svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotų sluoksnį. Šia paramos priemone skatinama tvarkyti apleistas natūralias ir pusiau natūralias pievas bei šlapynes (teritorijas, kuriose ekstensyvi žemės ūkio veikla anksčiau vyko, bet šiuo metu yra nutraukta), atkurti palankią jų būklę ir sudaryti sąlygas saugomoms rūšims bei natūralioms buveinėms išlikti. Ši veikla gali būti vykdoma tik kaimo vietovėje.

Pareiškėjas tinkamas gauti paramą, jei jo tvarkomi plotai patenka į meldinių nendrinukių (Acrocephalus paludicola), balinio vėžlio (Emys orbicularis), kraujalakinio melsvio (Maculinea teleius), niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma barnabita), šiaurinio auksinuko (Lycaena helle), auksuotosios šaškytės (Euphydryas aurinia), plikažiedžio linlapio (Thesium ebracteatum), stulgio (Gallinago media), paprastojo griciuko (Limosa limosa), raudonkojo tuliko (Tringa totanus), didžiosios kuolingos (Numenius arquata) buveines ir EB svarbos natūralių buveinių – miškapievių (6530), kadagynų (5130), medžiais apaugusių ganyklų (9070), nesusivėrusių žemyninių smiltpievių (2330), karbonatinių smėlynų pievų (6120), stepinių pievų (6210), rūšių, turtingų briedgaurynų (6230), melvenynų (6410) teritorijas, atvaizduotas viešai VĮ Žemės ūkio duomenų centro interneto svetainėje adresu http://zuikvc.maps.arcgis.com/home/index.html pagal VSTT pateiktus duomenis.

Teikiant paraišką privalu nurodyti pagal remiamą veiklą numatomą sutvarkyti saugomos rūšies (-ių) buveinės (-ių) ir (arba) EB svarbos natūralios buveinės teritorijos plotą (arba plotus) – tvarkomas plotas turi būti vientisas ir ne mažesnis kaip 0,5 ha saugomų rūšių ir (arba) natūralių buveinių plotas. Taip pat tvarkomas plotas (-ai) iki paraiškos pateikimo turi būti nedeklaruotas gauti paramą pagal SP ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ bei jame turi būti identifikuotos EB svarbos natūralios buveinės arba saugomų rūšių buveinės, kurioms gresia išnykimas.

Kartu su paramos paraiška turi būti pateiktas gamtotvarkos darbų poreikio aprašymas, parengtas pagal Įgyvendinimo taisyklių priede nustatytą formą (gamtotvarkos darbų poreikio aprašymo rengėju gali būti pats pareiškėjas) ir suderintas su Saugomų teritorijų direkcija, kurios veiklos teritorijoje yra numatomas sutvarkyti plotas (išskyrus, jei gamtotvarkos darbų poreikio aprašymą rengia Saugomų teritorijų direkcija, kurios veiklos teritorijoje yra numatomas sutvarkyti plotas).

Kartu turi būti pateiktos plotų, kuriuose įgyvendinamas projektas, ribos skaitmeniniu SHAPE formatu, nurodant žemės sklypo (-ų) kadastro numerį (-ius), kontrolinį (-ius) žemės sklypo (-ų) numerį (-ius). Plotų ribos skaitmeniniu SHAPE formatu gali būti parengiamos ir naudojantis viešai prieinamo Lietuvos erdvinės informacijos portalo www.geoportal.lt žemėlapiu, naudojantis vertikalaus žemėlapio meniu „Matavimai“ mygtuku „Matuoti plotą“, kuris skirtas daugiakampiui braižyti žemėlapyje, plotui matuoti, informacijai eksportuoti ir atsisiųsti SHAPE formatu.

Tinkamos finansuoti išlaidos

Paramos lėšomis gali būti finansuojamos šios išlaidos:

* sumedėjusios augalijos (įskaitant invazinius augalus) pašalinimo ir sutvarkymo darbai;

* žolinės augalijos (įskaitant ir invazinius augalus) pašalinimo ir sutvarkymo darbai;

* kelmų frezavimo darbai;

* pašalintos sumedėjusios ir žolinės augalijos išvežimo darbai;

* ganyklos (-ų) tvoros (-ų) įrengimas plotuose, kuriuose iki šiol nebuvo ganyklų, arba ganyklų statiniai yra sunykę;

* elektrinio (-ių) piemens (-ų) ir jo (-ų) komponentų įsigijimo išlaidos;

* naujų seklių kūdrų vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose iki 0,1 ha įrengimas;

bendrosios išlaidos (ne daugiau kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be PVM ir ne didesnė kaip 1 800 Eur).

Paramos suma

Šiuo paraiškų teikimo etapu paramos priemonei įgyvendinti skirta 1,6 mln. Eur paramos lėšų.

Didžiausia galima paramos suma vienam projektui įgyvendinti yra 70 000 Eur, kompensuojant 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, mažiausias taikomas paramos intensyvumas – 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo.

Paramos paraiškoms atrankos kriterijai netaikomi, tačiau skiriant paramą atsižvelgiama į projekto įgyvendinimo vietą, t. y. taikomas projekto priskyrimo regionams principas – projektai finansuojami pagal regionams taikomas Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir bendrojo finansavimo įnašo normas:

Sostinės regionui taikoma 80 proc. EŽŪFKP įnašo norma;
Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui taikoma 85 proc. EŽŪFKP įnašo norma.
Tuo atveju, jeigu projektas įgyvendinamas abiejuose regionuose, priskiriama prie to regiono, kuriame planuojama didžioji dalis plotų, kuriuose vykdoma saugomų rūšių buveinių ir (arba) EB svarbos natūralių buveinių tvarkymo veikla ir (arba) numatomos investicijos.

Paraiškų teikimo būdas

Paraiškos ir prašomi dokumentai turi būti pateikti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu paraiskos@nma.lt, arba teikiami naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos ŽŪMIS (adesu www.zumis.lt) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-08-20

Naujausios FAO analitikų prognozės duomenimis, ES šalyse bendras grūdų derlius 2024 m. turėtų sudaryti 283,3 mln. t, tai būtų 3,2 proc. daugiau nei 2023 m. Iš to skaičiaus kviečių derlius 2024 m. turėtų sudaryti 128,1 mln. t, tai būtų 4,1 proc. mažiau, palyginti su 2023 m., bei 7,0 proc. mažesnis už paskutinių penkerių metų vidurkį. Kitų grūdų derlius ES šalyse palyginti 2024 m. su 2023 m. gali būti didesnis 10,0 proc. ir sudaryti 152,7 mln. t ir net 1,3 proc. viršytų paskutinių penkerių metų vidurkį.

Mažesnis kviečių derlius ES šalyse prognozuojamas dėl gausių lietų sėjos metu, sumažėjus žieminių kviečių pasėlių plotui. Nepalankios meteorologinės sąlygos (drėgmės trūkumas pietinėje Europos dalyje ir per didelis drėgmės kiekis šiaurinėje dalyje gegužės mėn.), taip pat sumažino kviečių derliaus prognozes, ypatingai Italijoje. Kukurūzų derlius 2024 m. turėtų sudaryti 68,8 mln. t, tai būtų daugiau nei paskutinių penkių metų vidurkis. Esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, didesnis derlius prognozuojamas dėl didesnių pasėlių plotų ir derlingumo.

Naujausiais FAO duomenimis, Ukrainoje 2024 m. visų grūdų derlius turėtų sudaryti 56,2 mln. t – būtų 7,2 proc. mažesnis, palyginti su 2023 m. Kviečių derlius Ukrainoje 2024 m. turėtų sudaryti 21,0 mln. t ir būtų 6,7 proc. mažesnis, palyginti su 2023 m., bei 18,3 proc. mažesnis už paskutinių penkerių metų vidurkį. Kitų grūdų derlius Ukrainoje palyginti 2024 m. su 2023 m. prognozuojamas 7,4 proc. mažesnis (35,2 mln. t), tai būtų 17,2 proc. mažesnis palyginti su paskutinių penkerių metų vidurkiu.

Vykstant karo veiksmams šalyje, apie 20 proc. mažiau buvo pasėta žieminių kviečių, palyginti su 2023m. Ukrainoje, nors ir esant palankioms meteorologinės sąlygoms mažesnį grūdų derlių lemia suvaržytas priėjimas į laukus, darbo jėgos trūkumas ir taip pat apribota ūkininkų galimybė įsigyti trąšų. Dėl analogiškų priežasčių prognozuojama, kad kukurūzų derlius gali sudaryti Šaltiniai ŽŪDC (LŽŪMPRIS), FAO 28,5 mln. t, tai būtų 18 proc. mažiau nei paskutinių penkerių metų vidurkis.

FAO duomenimis, Rusijoje 2024 m. grūdų derlius turėtų sudaryti 128,2 mln. t – tai būtų 6,4 proc. mažesnis, palyginti su 2023 m., bei 2,2 proc. mažesnis už paskutinių penkerių metų vidurkį (131,1 mln. t). Kviečių derlius 2024 m. turėtų sudaryti 84,0 mln. t, tai 9,5 proc. mažiau negu 2023 m. Kviečių derlius prognozuojamas mažesnis dėl 2024 m. gegužės mėn. pagrindinėse Rusijos kviečių auginimo srityse padarytos šalčio žalos žieminių kviečių pasėliams. Kitų grūdų derlius 2024 m. palyginti su 2023 m. ir su paskutinių penkerių metų vidurkiu prognozuojamas labai panašus ir turėtų sudaryti 43,1 mln. t.

Šaltinis: Agro RINKA nr. 14 (450), 2024-08-12

Išmaniosios technologijos perkelia į kitą lygį

Šiais metais S.Diliauto atstovaujama įmonė atlieka „Bednar FMT“ žemės ūkio technikos nuomos paslaugas ūkininkų ūkiuose. Taip ūkininkui sudaromos galimybės ir darbus padaryti, ir techniką išbandyti.

„Stengiamės ūkininkams parodyti, kad mūsų padargai gali atlikti ne vieną funkciją, o kelias. Pavyzdžiui, skusti lauką, tuo pačiu jį sėti ir tręšti. Ir tai daryti netgi kintama norma. Nevarginame žemės – pasidarę žemės tyrimus matome, kur ir kiek reikia tam tikrų trąšų ir sėklų“, – paaiškina jis.

S.Diliautas sako norintis, kad ir valstybiniu lygiu žemdirbiams būtų suteikiama galimybė įsigyti išmaniąsias technologijas, o ūkininkai neturėtų laikytis perteklinių reikalavimų.

Anot jo, jei visi Lietuvos ūkininkai turėtų priėjimą prie išmaniųjų technologijų, ūkininkavimas būtų aukštesnio lygio, nei dabar yra.

Ūkis padalintas per pusę

Ūkininkas Ričardas Vaičiulis pasakoja, kad įsitraukti į žemės ūkį jį pastūmėjo tėtis, nors niekada nesijautė verčiamas dalyvauti ūkio darbuose. „Parodysiu – nenori, nežiūrėk“, – sakydavo jam tėtis.

„Visa vaikystė praleista čia, kaime. Vakarus leisdavau tėčio „Belarus“ traktoriuje. Išvažiuoja tėtis arti – parneša miegantį su pagalve. Vėliau, kai man buvo 15–16 metų, tėtis pirko pirmąją didžiąją techniką ir paklausė, ar eisiu jo pėdomis. Taip, sakau, eisiu“, – prisimena Ričardas.

Šiuo metu Ričardas ūkininkauja kartu su tėčiu. Jo atsakomybė – technikos parkas, agronomijos reikalai. O tėtis dirba kaip derybininkas ir pagrindinis ūkio kurjeris – sprendžia iškilusius nesklandumus, bendrauja su firmų vadovais, parūpina reikalingų detalių.

Nepaisant turimos inovatyvios technikos, Ričardas sako, kad neplanuoja su tėčiu atsisakyti pirmojo ūkio traktoriaus, kuriame jis užaugo. „Čia mūsų ūkio istorija“, – pabrėžia jis.

„Aš gal nesu tokio tvirto charakterio, neturiu tvirto žodžio, patirties gal dar mažai. Noriu būti visiems draugas, bet, aišku, kartais tai yra blogai, ne kartą esu nudegęs“, – kalba Ričardas.

Vaičiulių ūkyje nedidelį procentą užima gyvulininkystė, o dirbami augalininkystės plotai siekia 700 ha žemės.

„Mūsų ūkis padalintas per pusę – didesnė dalis yra tėčio. Auginame įvairių kultūrų – tiek žieminių rapsų, kviečių ir miežių, tiek vasarinių miežių, taip pat pupų, žirnių. Nemažai turime žaliojo pūdymo“, – pasakoja jis.

Vietos bendruomenę paskatino remti Ukrainą

Ričardas taip pat priklauso Kelmės rajono ūkininkų sąjungai, užsiima medžiokle, prisideda prie vietinės bendruomenės, o Ukrainos kovotojams už laisvę yra padovanojęs visureigį.

„Pamačiau vaizdo įrašą iš Ukrainos, kur gydytojai ant rankų nešė mirusią mergaitę sakydami: „Pasižiūrėkite, kas pas mus vyksta, ar baigsite šitą nesąmonę.“ Parvažiavau namo ir žmonai pasakiau, kad džipas keliauja ten. Sakoma, kam reikia tos reklamos, bet tai ne reklama, o postūmis žmonėms veikti. Iš mūsų rajono po to iškeliavo ne vienas visureigis“, – sako jis.

Ričardo darbo diena prasideda 5 val. ryto, kada jis nuvažiuoja apžiūrėti medžioklės plotų. Vėliau nuveža vaikus į darželį ir į mokyklą, o ūkyje būna po 8.15 val., kur po rytinio pasitarimo išjuda į darbus.

Šiuo metu ūkininko svajonė – sukurti motokroso trasą ant netoli ūkio esančių kalvų ir suteikti galimybę ja naudotis vaikams nemokamai. Jis teigia jaučiantis įpareigojimą skleisti tiesą apie žemės ūkį. Jis tikisi, kad po 10 metų savo ūkyje matys sūnų sėdinti traktoriuje.

Derlius prastesnis, negu daugelio metų vidurkis

Šeimos ūkyje Ričardas labiausiai didžiuojasi visa turima įmonės „Bednar FMT“ geltona technika, kuri, jo teigimu, nenuvylė nė karto.

Įmonė „Bednar FMT“ gamina plačią gamą mašinų ir technikos – tiek paprastos, tiek išmaniosios. Kai kurios įmonės gaminamos technikos Lietuvoje netgi nėra. „Agrokoncerto technika“ užsiima „Bednar FMT“ produktų prekyba ir 2023 metais buvo apdovanota kaip geriausia PROFI diskinių skutiklių pardavėja pasaulyje.

Nepaisant turimos inovatyvios technikos, Ričardas sako, kad neplanuoja su tėčiu atsisakyti pirmojo ūkio traktoriaus, kuriame jis užaugo. „Čia mūsų ūkio istorija“, – pabrėžia jis.

Pašnekovas pasakoja, kad šių metų derlius jau beveik visas yra aruoduose, o didžioji dalis išvežta į supirkimo punktus bei saugojimui.

Ričardas priduria, kad savo ūkyje sėja sertifikuotas sėklas, ypač rapsų: „Viena mūsų numylėtų veislių – žieminiai rapsai „Mercedes“, kuriuos platina „Agrokoncernas“.

Mitai, kuriuos sutinka kasdienybėje

Anot Ričardo, pagrindinis mitas, su kuriuo jis susiduria, yra tai, kad trąšos ir pesticidai yra blogis. „Tikrai nėra blogis, jei viską darai su saiku, protingai ir tikslingai“, – pabrėžia jis.

Kitas mitas, pašnekovo teigimu, yra įsitikinimas, kad visi ūkininkai yra teršėjai: „Žemės ūkis yra bene vienintelė šaka, kuri sugeba absorbuoti anglies dvideginį ir paversti jį deguonimi.“

Anot jo, taip pat dažnai kalbama, kad ūkininkai turėtų naudoti biodujas, žaliuosius ar elektrinius traktorius.

„Tai neįmanoma: parodykite šiandien bent vieną tokį traktorių, kuris turėtų, tarkime, 600 arklių. Turės praeiti ne mažai metų, kad tai įvyktų. Nėra, kas pakeistų dyzeliną ir taip efektyviai dirbtų. Taip, yra biometanu varomi traktoriai, bet jie nedidelės galios“, – sako jis.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-08-16

Pasak renginyje dalyvavusio žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, svarbu parodyti ne tik per šimtmetį įvykusią pažangą žemės ūkio sektoriuje, bet ir pasidžiaugti sparčiais pokyčiais, kuriuos atnešė užaugusi naujoji Nepriklausomos Lietuvos ūkininkų karta.

„Šis renginys Gargžduose yra tik pirmas iš viso ciklo, kurio tikslas, jog kuo daugiau Lietuvos žmonių išgirstų, ką davė mokslas mūsų žemės ūkiui. Šimtmetį mininti VDU Žemės ūkio akademija renginių metu ruošia edukacines programas, supažindina su galimybe studijuoti jų universitete, nes labai svarbu, kad jaunimas, kuris auga, pasirinktų profesijas žemės ūkio srityje bei tuo pačiu pratęstų tėvų pradėtus darbus, mat dabartiniu metu ūkiuose vyksta kartų kaita ir prieš trisdešimt metų ūkininkauti pradėjusios šeimos savo verslus ruošiasi perduoti vaikams“, – teigia ministras K. Starkevičius.

Gargžduose susirinkę renginio dalyviai galėjo dalyvauti diskusijoje „Kaimo plėtra. Iššūkiai ir poreikiai“, kurioje apie žemės ūkio pažangą ir ateitį kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos, Žemės ūkio ministerijos bei Klaipėdos, Šilutės ir Kretingos rajonų savivaldybių atstovai.

Vyko ir žemės ūkio studijų mugė, istorinių fotografijų paroda, kurioje užfiksuota žemės ūkio ir kaimo gyvenimo raida per pastaruosius 100 metų. Susirinkusiųjų dėmesį patraukė žemės ūkio inovatyvių technologijų pristatymas, suteikęs galimybę iš arti pamatyti, kaip moderniausi dronai jau tapo neatsiejama pagalba šiuolaikiniuose ūkiuose, pavyzdžiui, sudarant kintamos tręšimo normos žemėlapius.

„Sovietinė okupacija mus nubloškė giliai į rytus. Tremtys sunaikino pačius pažangiausius ūkius ir palaužė ūkininkus, atimant iš jų viską. Tačiau dabar jau užaugo pirmoji karta naujųjų ūkininkų, kurie įsisavina naujausias technologijas, todėl galime drąsiai sakyti, kad mūsų šalies žemės ūkis technologiniu atžvilgiu neatsilieka nuo pačių pažangiausių pasaulio valstybių. Tik svarbu ties tuo nesustoti. Mes matome sekančius žingsnius, matome netolimoje ateityje skaitmenizuotą žemės ūkį, naujausių technologijų pritaikymą versluose ir, žinoma, dirbtinio intelekto atėjimą į kaimo vietoves“, – sako ministras.

Renginyje padėkos raštus ir ministerijos įsteigtas dovanas už nuopelnus šalies žemės ūkio ir mokslo raidai gavo Klaipėdos rajono ūkininkai: Manfredas Skroblis – už ilgametį ūkininkavimo tradicijų puoselėjimą, modernaus ir inovatyvaus ūkio sukūrimą, Romas Liaudanskas – už modernaus ir išmanaus pienininkystės ūkio puoselėjimą, inovacijų diegimą žemės ūkyje, Irena Lachaj – už sumanų ir tvarų ūkininkavimą, mokslo pažangos naujovių diegimą pienininkystės ūkyje, ir Tadas Mockus – už kantrybę ir pastangas kuriant konkurencingą ekologinį ūkį bei ekologiškos produkcijos gamybą, trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymą.

Artimiausi „Nuo arklo iki roboto – 100 žemės ūkio pažangos metų“ renginių ciklo renginiai:

Rugpjūčio 25 d. – Jurbarko krašto šventėje

Rugsėjo 6 d. – Šiaulių miesto šventėje „Šiaulių dienos“.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-08-19