Žemės ūkio naujienos: 2024-08-19. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemdirbiai: grūdų derlius šiemet – apie 7 mln. tonų, kainos – 2020 metų lygio
Javapjūtei baigiantis ūkininkai sako, kad šiemet tikimasi prikulti apie 7 mln. tonų grūdų. Žemės ūkio rūmų pirmininkas sako, kad grūdų šiemet bus prikulta daug, tačiau jų kokybė vidutiniška. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko teigimu, tikslus derlius dar nežinomas, bet prognozuojama, kad tai bus paskutinių penkerių metų vidurkis.
Pasak jo, šią savaitę javapjūtė bus baigta: „Su technika laukuose, net neprisiskambinsi, pasikalbėti negalima – visi užsiėmę“.
„Galima pasižiūrėti praėjusių metų statistiką – bus labai panašu, gal truputį mažiau nei pernai, bet netoli to, bet atitinka paskutinių penkerių metų vidurkį“, – BNS tvirtino jis.
„Buvo prognozuojama, kad bus rekordai, bet jų nėra. Pasėliai atrodė gana tikrai neblogai, bet derlius gavosi visiškai vidutiniškas“, – sakė grūdininkų atstovas.
Pasak A. Svitojaus, grūdų kokybė irgi vidutiniška, nes buvo mažiau tręšta dėl pabrangusių trąšų.
„Daug pirmos-antros rūšies grūdų. Bet ta rūšis nelabai žiūrisi, nes apie 5 mln. tonų grūdų iškeliauja į Afriką. Jie visi maišomi į vieną katilą ir išgabenami iš Lietuvos. Lietuvoje lieka labai mažai. Didieji duonos gamintojai įsiveža labai daug kokybiškų grūdų iš kitų šalių. Žiūri, kur pigiau ir kokia kokybė. pavyzdžiui, iš Lenkijos. Mažosios kepyklėlės ima vietinę produkciją“, – kalbėjo Žemės ūkio rūmų vadovas.
A. Macijausko teigimu, derliui šiemet tapti rekordiniu sutrukdė gamtos sąlygos.
„Pagrinde dėl oro sąlygų – karščio bangos, kurios buvo vasaros pradžioje, birželio pabaigoje-liepos pradžioje, jos pakenkė pasėliams, grūdai gavosi smulkesni, ne tokios aukštos kokybės, kaip kad ūkininkai tikėjosi. Vėliau audros praūžė per kelis kartus, suguldė pasėlius, dalį rapsų iškūlė, nulaužė pupas, padarė nemenką nuostolį. Taip ir gavosi, kad derlius toks labai vidutiniškas“, – kalbėjo A. Macijauskas.
A. Svitojus pabrėžė, kad šiek tiek suguldytus javus pavyko išgelbėti: „Dabartinės technologijos leidžia ir kombainai pasiima tą grūdą, pasikelia. Svarbiausia, kad žolė neperaugtų jų. O kad šiemet peraugtų, nemačiau, nebent kur ne kur. Audra taip nesuguldė, žolės nespėjo peraugti“.
Anot A. Macijausko, grūdų kainos dabar nėra aukštos.
„Jos grįžusios į prieškarinį, prieš energetinės krizės laikotarpį, į 2020 metų lygį. Įvertinta ir tai, kad žaliavos yra išbrangusios, žemės nuoma, atlyginimai auga, technikos remontas brangsta“, – teigė A. Macijauskas.
Tuo metu A. Svitojus sako, kad grūdų kainos dabar aukštesnės negu prieš penkerius–šešerius metus, bet mažesnės nei per pandemijos laikotarpį.
„Tada dvigubai kainos buvo iškilusios. Dabar grūdai (tona – BNS) kainuoja apie 200 eurų, Kviečiai ir rapsai brangesni. Rapsai nuo 400 iki 500 eurų“, – tvirtino A. Svitojus.
Pasak jo, šiemet grūdų kaina labai panaši, kaip pernai: „Panaši kaina. Pernai derlingumas buvo mažesnis, tai ta kaina aukštesnė šiek tiek buvo, šiemet grūdų turime daugiau nei pernai, tai ir kaina šiek tiek kitokia.“
Jis pabrėžė, kad šiemet grūdai yra per sausi, tačiau tai nereiškia, kad jie blogos kokybės, dėl jų lengvumo augintojai gauna kiek mažiau pajamų.
Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2024-08-17
Atliktas Europos Komisijos pasiūlymo dėl vežamų gyvūnų gerovės poveikio Lietuvos gyvulininkystei vertinimas – kaip pokyčiai paveiktų ūkininkus?
Žemės ūkio ministerija atliko Europos Komisijos (EK) pasiūlymo dėl vežamų gyvūnų gerovės poveikio Lietuvos gyvulininkystei vertinimą, kuriame nustatyta, kaip Lietuvos ūkininkus paveiktų pakeisti reikalavimai dėl gyvūnų vežimo per surinkimo centrus, kelionės trukmės (gyvūnų siuntų) pokyčiai.
Lietuvoje yra 15 registruotų galvijų surinkimo centrų ir vienas avių ir ožkų surinkimo centrų. Kitų gyvūnų surinkimo centrų Lietuvoje nėra. Nustatyta, kad EK pasiūlyme numatyti pokyčiai didžiausią įtaką darytų Rokiškio, Zarasų, Ignalinos, Utenos ir Šalčininkų rajonų ūkiams, norintiems galvijus vežti per surinkimo centrus. Šiuose rajonuose, kuriuose iš viso yra 7,6 proc. galvijų laikytojų skaičiuojant nuo bendro Lietuvoje esančių galvijų laikytojų ir 5,9 proc. galvijų nuo bendro Lietuvoje galvijų skaičiaus, nėra galvijų surinkimo centrų.
Ūkininkai, realizuodami savo laikomus galvijus, turės rinktis vieną iš alternatyvų:
* galvijus skersti Lietuvos arba kaimyninių šalių skerdyklose, iki kurių transportavimas užtruktų ne ilgiau kaip 9 val. (dėl to prarandama galimybė gauti potencialiai aukštesnę realizacinę kainą);
* siuntas formuoti tiesiai iš ūkio;
* siuntas formuoti iš kelių ūkių (tokiu atveju faktinė kelionės trukmė ilgėja, nes kelionės pradžia pradedama skaičiuoti pirmam gyvuliui įlipus į transporto priemonę, o surenkat gyvulius iš skirtingų ūkių ir vežant juos skersti, šis laikas įsiskaičiuotų į bendrą kelionės trukmę, kuri neturėtų viršyti 9 val.).
Naujuoju reglamentavimu gyvūnai, atvežti į surinkimo centrą iš toliau nei per 100 km nutolusių ūkių, turės būti įkurdinti ne trumpiau kaip savaitei iki išvežimo. Šiuo metu gyvuliai tokiame surinkimo centre turi praleisti ne mažiau kaip 6 valandoms iki išvežimo.
Dėl kelionės trukmės reglamentavimo
Importas
Vertinimo metu nustatyta, kad EK pasiūlyme nustatomi kelionės trukmės ribojimo reikalavimai, kai gyvūnai vežami skersti (kelionės trukmė iki 9 val.), įtakos turėtų maždaug 10 procentų į Lietuvą įvežamų siuntų arba 9 proc. skersti įvežamų gyvūnų.
EK pasiūlyme nustatomi kelionės trukmės apribojimo reikalavimai siuntoms, kai gyvūnai vežami tolimesniam laikymui (kurių kelionės trukmė – iki 21 val.) įtakos turėtų maždaug 10 proc. siuntų ( apie 10 proc. galvijų ir apie 25 proc. avių / ožkų). Tokių siuntų pervežimo trukmė iki paskirties vietos prasitęstų, nes turėtų būti vežama su 24 val. pertrauka (po 21 val. kelionės išlaipinant vežamus gyvulius iš transporto priemonės mažiausiai 24 val. poilsiui ir toliau tęsiant antrą 21 val. kelionės etapą). Šios keliamos sąlygos padidins ūkinių gyvūnų pervežimo kaštus ir įsigyjamų ūkinių gyvūnų kainą. Tai aktualu galvijininkystės, avininkystės ir ožkininkystės sektoriams.
Eksportas
EK pasiūlyme nustatomi kelionės trukmės ribojimo reikalavimai išvežamų skersti gyvūnų siuntų ( kelionės trukmė – iki 9 val.), įtakos turėtų 6 – 12 proc. kiaulių ir galvijų siuntų. Leidimai išvežti skersti tokioms siuntoms nebūtų išduodami, nes kelionės trukmė viršytų 9 val. Tai sudarytų kliūtis išvežti skerdimui apie 15 proc. kiaulių ir apie 25 proc. galvijų.
Nauji kelionės trukmės ribojimo reikalavimai įtakos turėtų maždaug 7 proc. išvežamų tolimesniam laikymui gyvulių siuntų, kurių kelionės trukmė – virš 21 val. Pagal EK pasiūlyme dėstomas nuostatas, ši siuntų dalis iki paskirties vietos turėtų būti vežama su 24 val. pertrauka (po 21 val. kelionės išlaipinant vežamus gyvulius iš transporto priemonės 24 val. poilsiui ir toliau tęsiant antrą 21 val. kelionės etapą).
Labiausiai tai paliestų avininkystės ir ožkininkystės sektorius – daugiau nei 75 proc. išvežamų avių/ožkų tolimesniam laikymui turėtų prisitaikyti prie naujų kelionės trukmės ribojimo reikalavimų. Taip pat apie 10 proc. išvežamų galvijų tolimesniam laikymui turėtų prisitaikyti prie naujo kelionės trukmės ribojimo reglamentavimo.
EK pasiūlymo dėl vežamų gyvūnų gerovės poveikio Lietuvos gyvulininkystei vertinimas rugpjūčio 22 d. bus pristatytas susijusioms asociacijoms. Šiuo metu reglamentas yra derinamas su valstybėmis narėmis, Lietuvos atstovai, remdamiesi šia ataskaita, derėsis dėl palankesnių Lietuvos ūkininkams sąlygų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-08-19
Rugsėjį – paraiškos dėl ūkio subjektų bendradarbiavimo
Pirmąjį rudens mėnesį, rugsėjo 2–30 d., Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) bus priimamos šalies smulkiųjų ūkio subjektų paramos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta daugiau kaip 3,6 mln. Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų.
Pagal KPP priemonę remiamas smulkiųjų ūkio subjektų, kai ūkiai užsiima ta pačia ekonomine veikla, tarpusavio bendradarbiavimas, t. y. ūkių bendradarbiavimas remiamas, kai žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai numato vykdyti bendrą veiklą su žemės ūkio veikla užsiimančiais subjektais, miškininkystės veikla užsiimantys subjektai – su miškininkystės veikla užsiimančiais subjektais, alternatyviąja veikla užsiimantys subjektai – su alternatyviąja veikla užsiimančiais subjektais. Pareiškėjas kartu su partneriu turi vykdyti bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą, organizuoti bendrus darbo procesus, dalintis įrenginiais ir ištekliais.
Paraiškos teikiamos tik su partneriais
Paraiškas dėl tarpusavio bendradarbiavimo kviečiami teikti smulkiųjų ūkių savininkai, smulkieji miško valdytojai, labai mažos įmonės bei fiziniai asmenys. Paraiškos priimamos kartu su partneriais, su kuriais bus vykdoma bendra veikla ir sudaryta jungtinės veiklos sutartis.
Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams
Teikiantys paraiškas smulkūs ūkio subjektai bei jų partneriai turi atitikti įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, iš kurių svarbiausi:
* smulkiųjų ūkių žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED), išreikštas produkcijos standartine verte, paramos paraiškos pateikimo dieną turi būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 15 000 Eur;
* smulkiųjų miško valdytojų miško valda turi būti ne didesnė kaip 20 ha;
* labai mažos įmonės turi veikti ne trumpiau kaip dvejus metus bei iš veiklos gaunamos pardavimo pajamos ataskaitiniais metais turi būti ne mažesnės kaip 12 vidutinio darbo užmokesčio dydžių;
* fiziniai asmenys, kurie turi būti kaimo gyventojai, turi vykdyti ūkinę komercinę veiklą (atitiktis tikrinama pagal individualios veiklos pažymą ir (arba) verslo liudijimą (veikla neprivalo būti vykdoma nepertraukiamai (galimas sezoniškumas) ne trumpiau nei vienus metus ir iš veiklos gauti pajamų, kurios ataskaitiniais metais (gautos tiesioginės išmokos neįskaičiuojamos į pareiškėjo ir (arba) partnerio veiklos pajamas) turi sudaryti ne mažiau kaip 12 minimalios mėnesinės algos dydžių, o pajamos turi būti deklaruotos Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Pareiškėjai ir (arba) partneriai turi būti veikiantys kaimo vietovėje.
Projekto įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė kaip iki 2025 m. birželio 30 d. Paskutinis mokėjimo prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 30 d.Tuo atveju, kai pareiškėjas paraiškoje nurodo, kad projekte numatytas įsigyti turtas (visa įranga, visi įrengimai ir visos transporto priemonės) bus įgyjamas finansinės nuomos (lizingo) būdu, projekto įgyvendinimo trukmė nuo sprendimo dėl paramos skyrimo dienos negali būti ilgesnė kaip iki 2025 m. birželio 30 d.
Tinkamų išlaidų kategorijos:
* einamosios bendradarbiavimo išlaidos: susitikimų organizavimo, kanceliarinių prekių, maitinimo ir pan. – jos gali sudaryti iki 5 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų be PVM, išskyrus projekto bendrąsias išlaidas;
* nauja žemės ūkio technika ir nauja žemės ūkio įranga (prie įrangos kategorijos negali būti priskirtos jokios transporto priemonės, nurodytos Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose);
* naujos N, O kategorijų bazinės komplektacijos transporto priemonės, kaip nurodyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, skirtos projekto reikmėms;
* nauja kompiuterinė ir programinė įranga, skirta projekto reikmėms;
* nauji technologiniai įrengimai, nauja technika ir įranga, skirta projekto reikmėms (išskyrus lengvuosius automobilius);
* kitos (ūkio) paskirties pastatų naujos statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos; šių pastatų naujos statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbus atliekant ūkio būdu, finansuojamos tik naujų statybinių medžiagų įsigijimo išlaidos;
* infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimo (privažiavimo prie sklypo, kuriame įgyvendinamas projektas, apšvietimo įrengimo, vandens tiekimo (įskaitant vandens gręžinį) ir nuotekų šalinimo sistemos įrengimo ir (ar) sutvarkymo išlaidos;
*nauja miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos technika ir įranga, išskyrus medienos vežimo keliais techniką;
* dirvos paruošimo miško želdiniams / žėliniams mechanizmai;
* bendrosios išlaidos – finansuojama bendrųjų išlaidų dalis gali būti ne didesnė kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be PVM ir sudaryti ne daugiau kaip 1 800 Eur. Jei projekte numatyti statybos, pastatų atnaujinimo (modernizavimo), rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ar infrastruktūros įrengimo darbai, finansuojama bendrųjų išlaidų suma be PVM gali sudaryti ne daugiau kaip 3 000 Eur.
Paramos dydis ir intensyvumas
Didžiausia paramos suma vienam bendradarbiavimo projektui įgyvendinti – 90 tūkst. Eur be PVM.
Skiriamos paramos intensyvumas:
* 100 proc. taikomas projekto bendrosioms išlaidoms ir einamosioms bendradarbiavimo išlaidoms;
* 60 proc. taikomas verslo plano įgyvendinimo išlaidoms;
* 70 proc. taikomas verslo plano įgyvendinimo išlaidoms bendradarbiaujant gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose. Ataskaitiniais metais gautos pajamos iš konkretaus specializuoto sektoriaus (gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ar daržininkystės) turi sudaryti ne mažiau kaip 45 proc. pareiškėjo ir partnerio (vertinama kiekvieno atskirai) žemės ūkio veiklos pajamų.
Taikomi atrankos kriterijai
Projektai bus vertinami pagal šiuos atrankos kriterijus, kuriuos atitikus bus suteikiamas atitinkamas balų skaičius. Atkreiptinas dėmesys, jog keitėsi privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius, – šiuo paraiškų teikimo etapu teikiantiems pareiškėjams bus privaloma surinkti 15 balų (buvo 40). Nesurinkus privalomojo mažiausio 15 balų skaičiaus, paraiška bus atmesta. Žemiau pateikiami paraiškų atrankos vertinimo kriterijai:
Projekto dalyvių skaičius:
* 5 ir daugiau – suteikiama 30 balų;
* nuo 3 iki 4 – suteikiama 20 balų.
Projekte dalyvaujančių subjektų:
smulkiųjų ūkių VED vidurkis:
* VED nuo 4 000 Eur iki 4 999 Eur – suteikiama 15 balų;
* VED nuo 5 000 Eur iki 6 999 Eur – suteikiama 10 balų;
smulkiųjų miško valdytojų miško valdų dydžio vidurkis:
* nuo 1 ha iki 3 ha įskaitytinai – suteikiama 15 balų;
* nuo 3 ha iki 7 ha – suteikiama 10 balų;
labai mažų įmonių ir (ar) fizinių asmenų vykdomos veiklos trukmės vidurkis:
* daugiau nei 5 metai – suteikiama 15 balų;
* nuo 3 iki 5 metų įskaitytinai – suteikiama 10 balų.
Projektas susijęs su bent vieno iš sektorių (gyvulininkystė, sodininkystė, daržininkystė, uogininkystė, miškų ūkis, kaimo turizmas) plėtra ir įgyvendinus projektą pajamos iš numatyto sektoriaus sudarys ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų – suteikiami 25 balai.
Projektas susijęs su klimato kaita ir su aplinkosaugos veikla – suteikiama 10 balų.
Numatomo įgyvendinti projekto apimtis:
* kiekvieno smulkiojo ūkio VED padidės daugiau nei 20 proc. – suteikiama 20 balų;
* kiekvieno smulkiojo miško valdytojo pajamos padidės daugiau nei 20 proc. – suteikiama 20 balų;
* kiekvienos labai mažos įmonės pajamos iš vykdomos veiklos padidės daugiau nei 20 proc. – suteikiama 20 balų;
* kiekvieno fizinio asmens pajamos iš vykdomos veiklos padidės daugiau kaip 20 proc. – suteikiama 20 balų.
Jei paraiškos surinks vienodą atrankos balų skaičių ir joms finansuoti nepakaks lėšų, bus atliekamas papildomas paramos paraiškų atrankos vertinimas, sudarant pareiškėjų eilę pagal mažiausią prašomą paramos sumą.
Paraiškų pateikimo tvarka
Paraiškos ir prašomi dokumentai NMA gali būti teikiami pasirašyti elektroniniu būdu, t. y. kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt, arba naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS adresu http://www.zumis.lt/, pasirenkant meniu punktą „Pranešimai“, pateikiant skenuotus paraišką ir prašomus dokumentus. Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-08-16
Dėl paramos organizuoti mokymus – nuo rugsėjo 2 d.
Nuo rugsėjo 2 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra vėl kvies teikti paraiškas dėl paramos mokymams vykdyti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“. Paraiškos bus priimamos iki spalio 31 d., o šiam paraiškų teikimo etapui skirta daugiau kaip 1,2 mln. Eur paramos lėšų.
Dėl paramos organizuoti ir teikti mokymus paraiškas jau gali rengti mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo įstaigos, kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą, turintys teisę užsiimti formaliuoju profesiniu mokymu toje srityje, pagal kurią ketina teikti paslaugas, bei juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – neformalus suaugusiųjų švietimas, ūkių konsultavimo paslaugos ir (ar) moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla (turi būti nurodyta juridinio asmens steigimo dokumentuose).
Projektas gali būti įgyvendinamas ir paraiška teikiama kartu su partneriu arba partneriais – asociacija (-omis), vienijančia (-iomis) fizinius ir (ar) juridinius asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir (arba) miškininkystės veikla. Partnerystė tarp pareiškėjo ir projekto partnerioturi būti įtvirtinta jungtinės veiklos sutartimi.
Mokymų programos
Mokymai, kuriems organizuoti gali būti skirta parama, turi būti vykdomi pagal žemės, miškų, maisto ūkio dalyvių neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokymo programas, kurios yra įregistruotos Žemės, miškų, maisto, žuvininkystės ūkio ir kaimo plėtros sektoriaus dalyvių neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokymo programų sąvade. Mokymai gali būti organizuojami žemės, miškų, maisto ūkio srityse, įskaitant sritis, susijusias su Europos Komisijos komunikatu „Europos žaliasis kursas“, agrarine aplinkosauga ir klimato kaita, žiedinės ekonomikos klausimais, rizikų valdymu, inovacijų diegimu, skaitmeninių įgūdžių ugdymu, gamybos procesų automatizavimu, robotizacijos ir kitų pažangių technologijų plėtra.
Mokymų kursai gali būti rengiami pagal Žemės ūkio ministerijos Žemdirbių švietimo, konsultavimo priemonių, žemės ūkio parodų ir mokslinių tyrimų atrankos komiteto patvirtintas mokymo temas (įskaitant ir prioritetines temas) ir pagal jas parengtas mokymų programas – jų sąrašą galite rasti čia.
Taip pat mokymai gali būti rengiami pagal šias teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės, miškų, maisto ūkio veikla užsiimančių asmenų privalomus mokymus, numatytas mokymo programas:
* ūkininkavimo pradmenų;
* augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų;
* augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų kvalifikacijos tobulinimo;
* ūkinių, išskyrus arklinių šeimos, gyvūnų ženklinimo ir registravimo;
* šviežių vaisių ir daržovių kokybės vertinimo reikalavimų.
Jeigu mokymai organizuojami įtraukiant Žemdirbių švietimo, konsultavimo priemonių, žemės ūkio parodų ir mokslinių tyrimų atrankos komiteto patvirtintas prioritetines mokymo temas, projektui suteikiami atrankos balai (10 balų).
Pagrindiniai reikalavimai vykdant mokymus
Mokymai gali vykti gyvai arba nuotoliniu būdu. Mokymai turi būti skirti tam tikrai tikslinei grupei, t. y. žemės, maisto ir miškų ūkio veikla užsiimantiems subjektams, įskaitant partnerius, ūkyje dirbantiems šeimos nariams, ūkio darbuotojams, kurių darbo pobūdis susijęs su mokymų tema, ir ūkio subjekto dalyviams (akcininkams, pajininkams, kt.) bei kolegialaus valdymo organo nariams.
Projekte numatyti mokymai gali būti vykdomi tik grupėms nuo 12 iki 25 mokymo kursų dalyvių. Mokymų programų trukmė – nuo 6 iki 40 akademinių valandų, išskyrus ūkininkavimo pradmenų mokymo programą.
Nuotoliu vykdomi mokymai gali sudaryti ne daugiau kaip 50 proc. visų projekte suplanuotų mokymų laiko atžvilgiu, t.y. nuotoliniu būdu gali būti mokoma ne daugiau kaip 50 proc. projekte numatytų mokymo valandų ir vykdomi užtikrinant stebėsenos galimybę atsakingoms institucijoms, o mokymų įrašai daromi bei tinkamai saugomi.
Organizuojant ir vykdant mokymus būtina atitikti kitus priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.
Paramos dydis
Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 1 229 931 Eur paramos lėšų,iš kurių ne daugiau kaip 800 000 Eur galės būti skirta Sostinės regionui.
Didžiausia galima paramos suma vienam projektui įgyvendinti 150 000 Eur su PVM, kompensuojant iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į projekte numatomą mokymo programų ir mokymo valandų skaičių, numatomų mokymo kursų dalyvių skaičių – taikant fiksuotuosius vieneto įkainius mokymus baigusių dalyvių skaičiui.
Atrankos kriterijai
Paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį šiems atrankos kriterijams:
1. Pareiškėjas planuoja apmokyti naudos gavėjų:
* daugiau nei 300 – suteikiama 20 balų;
* nuo 200 iki 300 įskaitytinai – suteikiama 15 balų;
* nuo 100 iki 199 įskaitytinai – suteikiama 10 balų.
2. Mokymai organizuojami įtraukiant mokymo programas pagal taisyklių 29.5.1 papunktyje nurodyta tvarka patvirtintas prioritetines mokymo temas (konkrečios patvirtintos prioritetinės temos bus nurodytos kvietime teikti paramos paraiškas) – suteikiama 10 balų.
3. Visus mokymo kursus veda lektoriai, kurie turi pažangaus ūkininkavimo patirtį, ir (ar) ūkių konsultavimo paslaugų, mokymo, mokslo sklaidos veikla, susijusia su numatomo mokomojo renginiu turiniu, užsiima daugiau kaip 3 metus (iki paramos paraiškos pateikimo dienos) (įrodoma juridinę galią turinčiais dokumentais (jei pateikiama pažyma apie lektorių patirtį, ji turi būti detali su konkrečiais pavadinimais bei datomis)) – suteikiama 20 balų.
4. Projekte numatyta apmokyti dalyvius kuo didesne mokymo aprėptimi teritoriniu aspektu (pagal valdos registracijos vietą):
* iš visos Lietuvos savivaldybių (išskyrus Alytaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Neringos, Palangos miesto, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Vilniaus miesto ir Visagino savivaldybes) – suteikiami 25 balai;
* daugiau nei 30 savivaldybių įskaitytinai – suteikiama 15 balų;
* iki 30 – suteikiami 5 balai.
5. Projekte numatytas bendradarbiavimas tarp mokymo įstaigos ir asociacijų – suteikiama 15 balų.
6. Registruojant tikslinės grupės dalyvius į mokymus daugiau kaip 50 proc. dalyvių yra žemės ūkio, maisto ūkio ir miškų ūkio veikla užsiimantys asmenys, įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ne daugiau kaip prieš 3 metus iki paraiškos pateikimo dienos, – suteikiama 10 balų.
Norint toliau pretenduoti į paramą, privaloma surinkti mažiausiai 40 atrankos balų. Surinkus mažesnį nei 40 balų skaičių, paramos paraiška atmetama.
Paraiškos – tik elektroniniu būdu
Paramos paraiškos ir jos priedai NMA galės būti teikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu paraiskos@nma.lt, arba naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-08-14
AB „Lietuvos veislininkystė“ akcijų privatizavimo aukcionas
Valstybės įmonė „Turto bankas“ skelbia viešą AB „Lietuvos veislininkystė“ 98,95 proc. (4 116 005 vnt.) akcijų paketo aukcioną. Tai pirmasis aukcionas, kuriame parduodamos šios įmonės akcijos. Bendrovės pagrindinė veikla – aukščiausios veislinės vertės reproduktorių spermos pasiūlos ir veislininkystės paslaugų (gyvulių sėklinimo) ūkinių gyvūnų augintojams užtikrinimas. Daugiau informacijos apie bendrovės veiklą – jos tinklapyje: Veislininkyste.lt
Viešo aukciono dokumentų rinkinys parduodamas iki 2024 rugsėjo 16 d. Dokumentų rinkinio pardavimo kaina – 145 eurai. Dokumentų rinkiniai neparduodami subjektams, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos.
Pirkėjai (įsigiję dokumentų rinkinį) paraiškas dalyvauti aukcione gali pateikti nuo rugsėjo 16d. 8.00 val. iki rugsėjo 17 d. 16.00 val., aukcionas numatytas – rugsėjo 18 d. 10.00 val.
Laimėtoju bus pripažintas dalyvis, pasiūlęs aukščiausią kainą. Gautos lėšos bus pervestos į valstybės biudžetą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-08-19
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
