Žemės ūkio naujienos: 2024-09-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
IGC sumažino 2024–2025 m. pasaulinio grūdų derliaus prognozę
Tarptautinės grūdų tarybos (toliau – IGC) 2024 m. rugpjūčio 15 d. duomenimis, 2024–2025 m. pasaulinio grūdų derliaus prognozė, palyginti su prieš tai buvusia prognoze, sumažinta 6,0 mln. t (iki 2 314,9 mln. t), ir tai būtų 16,4 mln. t daugiau nei 2023–2024 m. Grūdų derliaus prognozė rugpjūčio mėn. didžiąja dalimi sumažinta dėl ES šalyse prognozuojamo mažesnio miežių ir kviečių derliaus pasaulyje.
IGC naujausiais rugpjūčio mėnesio prognozės duomenimis, grūdų atsargos pasaulyje 2024–2025 derliaus metų pabaigoje numatomos mažesnės 5,3 mln. t ir turėtų sudaryti 580,7 mln. t, tai būtų 5,9 mln. t mažiau, palyginti su 2023–2024 derliaus metų pabaigos atsargomis.
IGC naujausiais duomenimis, kviečių derlius pasaulyje 2024–2025 m. gali siekti 799,1 mln. t ir tai būtų 1,9 mln. t mažiau nei buvo prognozuota 2024 m. liepos mėn., bet 5,1 mln. t daugiau, palyginti su 2023–2024 m. Kviečių sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu turėtų sudaryti 802,6 mln. t ir tai būtų 0,8 mln. t daugiau nei ankstesnėje prognozėje, bet 2,9 mln. t mažiau, palyginti su 2023–2024 m. Kviečių sunaudojimas 2024–2025 m., palyginti su 2023–2024 m., maistui gali padidėti 1,0 proc. (iki 563,1 mln. t), pramonei – 0,4 proc. (iki 24,9 mln. t), o pašarams sumažėti 4,6 proc. (iki 146,8 mln. t).
IGC prognozės duomenimis, kviečių prekybos 2024 m. rugpjūčio mėn. prognozė padidinta 1,4 mln. t, o 2024–2025 m., palyginus su 2023–2024 m., gali būti mažesnė 17,2 mln. t ir sudaryti 196,5 mln. t. Kviečių atsargų prognozė per analizuojamą laikotarpį sumažinta 3,2 mln. t. 2024–2025 m., palyginti su 2023–2024 m., kviečių atsargos gali būti 3,5 mln. t mažesnės ir sudaryti 266,0 mln. t.
Šaltinis: Agro RINKA nr. 15 (451), 2024-09-02
Kviečiame teikti pastabas Žemės ūkio technikos ir įrangos parametrų našumo nustatymo metodikai
Informuojame, kad Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje (TAPIS) paskelbtas Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus įsakymas dėl Žemės ūkio technikos ir įrangos parametrų našumo skirtingiems dirvožemio tipams ir plotams nustatymo metodikos (Metodika) taikymo. Įsakymą dėl Metodikos naudojimo TAPIS galite rasti čia. Metodikos projektą, kuriam kviečiame teikti pastabas ir pasiūlymus, rasite čia.
Svarbu pažymėti, kad Metodika bus rekomendacinio pobūdžio. Ji sukurta siekiant supaprastinti vertinimo procesą, kad pareiškėjams būtų aiškiai suprantama, kaip vertinama investicijų atitiktis jų ūkių gamybiniam potencialui. NMA stengiasi sumažinti paklausimų skaičių dėl investicijų, kurios atitinka Metodikoje nurodytas reikšmes. Vertinant investicijų atitiktį gamybiniam potencialui, papildomi klausimai bus užduodami tik tais atvejais, kai investicijos viršija Metodikoje nustatytas reikšmes arba nėra įvardintos joje.
Metodika teikia naudą ne tik pareiškėjams, bet ir NMA. Pareiškėjams ji leidžia aiškiau suprasti vertinimo kriterijus ir sumažina tikimybę gauti papildomų užklausų dėl investicijų atitikties, todėl paraiškų vertinimo procesas tampa greitesnis ir sklandesnis. Tuo tarpu NMA gali efektyviau naudoti savo išteklius, nes mažėja poreikis nagrinėti papildomus paaiškinimus dėl investicijų, kurios atitinka Metodikoje nustatytas reikšmes. Taip užtikrinamas abipusis procesų skaidrumas ir sumažinamas administracinis darbo krūvis, leidžiantis efektyviau priimti sprendimus dėl paramos skyrimo.
Vertinant ūkio gamybinį potencialą, analizuojami ne tik turimi ar planuojami žemės ūkio naudmenų plotai, bet ir ūkyje atliekami darbo procesai, turima technika bei kita įranga.
NMA jau išbandė metodiką ir praktiškai įsitikino jos nauda – pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ įvertinta beveik 500 skirtingų investicijų atitiktis ūkio gamybiniam potencialui ir tik keliais atvejais kilo poreikis prašyti papildomo investicijų pagrindimo ar paaiškinimo.
Rengiant šį dokumentą atsižvelgta į šiuolaikines technologijas, technikos bei įrangos pasiūlą rinkoje ir kt. Ji bus taikoma kompleksiškai, įvertinant jau turimą ūkyje bei planuojamą įsigyti techniką / įrangą, planuojamą ūkio augimo potencialą, numatytąprojekte. Metodiką planuojama reguliariai peržiūrėti ir aktualizuoti, atsižvelgiant į technologines naujoves, šiuolaikinių technologijų, technikos bei įrangos pasiūlą rinkoje.
Komentarai ir pagrįstos pastabos gali būti teikiamos TAPIS, taip pat siunčiamos elektroniniu paštu info@nma.lt.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-09-17
Bulviakasis: derliai ūkiuose nevienodi
Šiaulių regione šiemet bulvių laukus nusiaubė vasarą praūžusios gamtos stichijos, todėl kai kurie bulvių augintojai šios daržovės pardavimui net neturės – žiemą saugyklos bus tuščios, nes net kasti nelabai yra ką. Kur kas palankesnė situacija Pietų Lietuvoje, bet ten bulviakasis dar tik prasideda.
Per 30 metų Poviliškių kaime (Gruzdžių sen., Šiaulių r.) ūkininkaujantis Edas Sasnauskas, vienas stambiausių bulvių augintojų regione, šiemet savo asmeniniame ūkyje augino 90 ha bulvių. Be tėčio ūkininko, savarankiškus ūkius turi ir bulves augina E.Sasnausko dukra Simona bei sūnus Edvinas. Bendri visos Sasnauskų šeimos auginamų bulvių plotai šiemet siekia 130 ha.
E.Sasnauskas VL teigė, kad visuose trijuose ūkiuose patirti didžiuliai nuostoliai, nes bulvės pasodintos gretimuose plotuose, kuriuos liepos pabaigoje po liūties užliejo vanduo. Bulvių augimvietės kuriam laikui buvo atsidūrusios po vandeniu, o šis ilgokai neturėjo kur nutekėti. Didelė dalis bulvių žuvo, nes visi žino, kad bulvės nemėgsta vandens – nuo ilgo mirkimo jos supuvo.
Į E.Sasnausko ūkį buvo atvykusi Šiaulių rajono savivaldybės administracijos nuostolių skaičiavimo komisija. Bulvių augintojas sakė, kad tuomet „visi kartu ėjo, apžiūrėjo, kasė, vertino ir derlių nurašė beveik 100 proc.“.
„Faktiniai nuostoliai sieks mažiausiai 400 tūkst. eurų.“ Čia skaičiuoju, ką jau esame išleidę: banko paskolos, pirkta bulvių sėkla, trąšos, pesticidai, chemija, mokėti atlyginimai ūkio darbuotojams, darbo sąnaudos. O jei skaičiuotume dar ir negautas pajamas, kurios buvo numatytos, tai susidarytų daugiau nei 1 mln. eurų“, – žalą ir parastas pajamas skaičiavo Šiaulių rajono ūkininkas.
Neturi apyvartinių lėšų
Palankiais metais E.Sasnausko ūkyje prikasdavo apie 40 t/ha bulvių. Tad iš viso prikasdavo apie 5 tūkst. t bulvių. Šiemet apie tai gali tik svajoti.
„Pagalbos prašėme ir iš valstybės, tikėjomės paramos iš ekstremalių situacijų valdymo fondų. Jokių atsakymų nesulaukėme. Tik vienas darbas buvo padarytas – atvažiavo komisija, įvertino, tuo viskas ir baigėsi. Kol kas tik gauname mokestinius Sodros pranešimus, nes neturime pinigų. Tai bando blokuoti sąskaitas, o ne padėti. Jeigu pagalbos nebus, turėsime mažiausiai apie 20 ūkio darbuotojų atleisti. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) galėtų iš turimų sukauptų ekstremalių situacijų valdymo fondų lėšų paremti nukentėjusius ūkius“, – vilties nepraranda bulvių augintojas.
Ūkio šeimininkas teigė, kad laukai patvino ne dėl prastos melioracijos būklės, nes pas juos melioracijos sistemos sutvarkytos beveik idealiai – tai buvo stichinė nelaimė. Liūties vanduo, užtvindęs bulvių laukus Šiaulių rajone, po savaitės atsidūrė Latvijoje, ten apsėmė vietos gyventojų sodybas.
Be bulvininkystės, E.Sasnauskas augina grūdines kultūras: žieminius rapsus ir kviečius. Pastarieji, pasak ūkininko, šiemet neišgulė, jų neišdaužė, vanduo pasėliuose nuslūgo, bet planuotą kokybę grūdai visiškai prarado. Sėjo tokias grūdų rūšis, kurios derliui duoda 1 klasę, o realiai tegavo tiktai 4 klasę.
Ūkio savininko skaičiavimais, tarp vienos ir kitos klasės – 47 Eur/t skirtumas. Realiai ūkiui bus apie 180 tūkst. eurų skirtumas, nes kai skiriasi grūdų kokybiniai rodikliai, pardavę gaus žymiai mažesnę sumą. „Ką buvome įsipareigoję pagal kontraktus, išvežėme, nes reikėjo už trąšas susimokėti. O likusių grūdų nėra kur parduoti – nėra palankių kainų“, – aiškino jis.
Kai tik pradžius, galės įvažiuoti į laukus, E.Sasnauskas bandys pasikasinėti „žuvusiuose“ laukuose bulvių. Gal kažkuriose vietose ką nors dar ras. Bet jeigu ir ras sveikų bulvių, jos bus užsikrėtusios puviniu, tad neaišku, ar laikysis, ar bus tinkamos.
Neteko pusės derliaus
Ir kituose ūkiuose Žemaitijoje šiemet laukiami daug prastesni bulvių derliai. Didelių nuostolių patyrė Meškuičiuose (Šiaulių r.) ūkininkaujantis Eligijus Bauža. „Pas mus liepos pabaigoje po stichinės liūties išsiliejo upės Mūša, Tautinys ir užliejo laukus. Iš mano 40 ha bulvių lygiai 20 ha žuvo. Tai sudaro pusę ūkio bulvių pasėlių“, – nuostolius vardijo ūkininkas.
Kitoje dalyje, kur nežuvo, E.Bauža tikisi prikasti 30–40 t/ha bulvių. Jeigu pavyks, tai būsiąs geras derlius. Nuo rugsėjo 5 dienos ūkis pradėjęs tikrąjį bulviakasį, kasė bulves saugojimui žiemai.
Ūkio šeimininkas aiškino, kad turi gerai vėsinamus sandėlius, o ilgiau palaukti atvėsimo gamtoje buvo rizikinga, paskui gali nenuimti derliaus.
„Pernai irgi kasėme esant 28 laipsniams šilumos ir nusikasėme, o tie, kurie nekasė, laukė, vėliau paliko daug hektarų nenukastų. Pernai maždaug nuo spalio 10 dienos prasidėjo labai stiprūs lietūs ir kai kurie ūkininkai liko nenukasę dalies išaugintų daržovių. Vien dėl to, kad buvo šlapia, o vėliau užšalo ir laukuose derlius sušalo. Laukimas nėra geras dalykas. Mums bulviakasiui reikia mėnesio laiko ir gero oro, tai nėra trijų dienų darbas“, – VL dėstė E.Bauža.
Prarasti bulvių plotai E.Baužos ūkiui atsilieps finansiškai – bus negautos pajamos. Ūkininkas kreipėsi pagalbos į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją. Nuostoliai buvo įvertinti, žala apskaičiuota – 177 tūkst. eurų – ir tuo viskas pasibaigė.
Jo žiniomis, pati savivaldybės administracija neturi pinigų ir neplanuoja jų skirti. Iš ŽŪM irgi niekas nekalba apie kokį nors finansavimą ir pagalbą ūkininkams, nukentėjusiems nuo katastrofinės liūties. „Mes labai norėtume, bet kol kas apie tai neturime jokių žinių“, – sulaukti nors kokios finansinės pagalbos vylėsi ir šis ūkininkas.
Žemaitijos krašto daržininkas Tadas Baliutavičius, UAB „Auga Luganta“ atstovas, pasakojo, jog jie pradėjo žieminių miežių sėją, o bulvių, kurias augina vietos rinkai ir eksportui, kasti dar neskubėjo.
„Beveik 30 laipsnių karštis negerai nei bulvėms, nei burokėliams, kuriuos auginame. Norisi, kad paros temperatūros kristų ir daržovės atvėsusios pradėtų bręsti“, – aiškino T.Baliutavičius, pridūręs, kad geriausia temperatūra bulvėms kasti – apie 20 laipsnių šilumos.
Palaikys kuo ilgiau
Užuoganų kaimo (Antanavo sen., Kazlų Rūdos sav.) ūkininkas Ramūnas Baniulaitis bulvininkystės patirtį perėmė iš tėvų ir tęsia tradiciją.
„Dar sunku pasakyti, ar šiemetis labai karštas rugsėjis nepaveiks bulvių. Mes jų dar nekasame, laukiame, kol pravės. O kaip bulvės laikysis vėliau, niekas nežino. Visą laiką būna šiek tiek sugedusių bulvių. Kiek prisimenu, pernai rugsėjį irgi buvo tokie patys karščiai, tik vėliau rudenį labai stipriai pradėjo lyti. Bet šiaip pas mus lengvos žemės, daugiau priesmėliai, tai mes per daug nesukame galvos“, – tikėdamasis, kad viskas bulvėms bus gerai, kalbėjo R.Baniulaitis.
Ūkininko teigimu, jie lengvose žemėse stengiasi bulves išlaikyti kuo ilgiau, neskuba rudenį jų kasti. Vienintelis rūpestis, kad ūkyje yra ir daugiau darbų, nes augina ne tik bulves, bet ir javus. Jeigu bulviakasio darbai užsitęstų iki vėlyvo rudens, susivėlintų žieminių kviečių sėja. Todėl, anot ūkininko, negali uždelsti, nes ir žiemkenčių sėjai yra numatyti terminai. Juos reikia pasėti anksčiau, iki žiemos, kol neužšąla.
„Bulvės žemėje žymiai geriau išsilaiko negu sandėlyje. Be to, jeigu daug jų pridedi, nebūna geros ventiliacijos, tai ten iš viso bulvės šunta“, – teigė jų augintojas. Jo nuomone, galima rudenį rizikuoti bulves žemėje palikti ilgėliau.
R.Baniulaitis pamena, jog vienais metais bulves baigė nusikasti lapkričio pabaigoje ir nieko blogo joms nenutiko. „Kuo ilgiau jos išbus žemėje, tuo geriau išsilaikys“, – aiškino ūkininkas.
Planuojama, kad Baniulaičių ūkyje šiemetis bulvių derlius bus geresnis už praėjusių metų. Pernai bulvės augimo metu gavo mažiau lietaus.
„Šiemet apie Antanavą, kai tik laukams drėgmės trūkdavo, jo jau reikėdavo, taip ir užlydavo. Kai ankstyvosios bulvės pradėjo žydėti, paskui, kai vėlyvosios, nes tuo žydėjimo metu daugiausia drėgmės bulvėms juk ir reikia. Marijampolėje žmonės guosdavosi, kad lietaus nėra, o pas mus per pusvalandį, žiūrėk, net iki 15 mm išlyja. Aišku, toks stiprus lietus, daug į šonus lyjant nubėgdavo, bet vis tiek palaistė, į tarpvagius vanduo subėgo. Kai bulvienojų sistema būna didelė, lapais užgožia tarpvagius ir ta drėgmė tuomet puikiai laikosi“, – apie šiemetį bulvių augimo laikotarpį mintimis dalijosi ūkininkas.
Dabar, rugsėjo mėnesį, Antanavo krašte bulvienojai jau nudžiūvę. Anot ūkininko, taip ir turi būti. Kur ne vien smėlis, daugiau durpės, tai ten dar kažkiek geltonuoja. Bet augimo jau nėra – jis baigėsi. Jau kas užaugo žemėje, tą ir turės.
Rugsėjo pirmosiomis savaitėmis R.Baniulaitis savame ūkyje kasė tik tiek bulvių, kiek jų reikėjo pardavimui, visuotinio bulviakasio ūkyje neskubino. Stebėdamas sinoptikų išankstines prognozes, Ramūnas įsidėmėjo, kad rugsėjo viduryje dienomis prognozuojama apie 21 laipsnį, o naktimis – 10 laipsnių šilumos. Jeigu taip bus, tai tada ir pradės bulves kasti.
„Dabar pasikasi bulvių, susidedi ant paletės, tai nuo jų net šiluma muša“, – rugsėjo 5 dieną sakė bulves dar tik turgaus prekybai tiekiantis augintojas. Paprastai bulvių atsargas žiemai žmonės daugiausia kaupti pradeda spalio mėnesį.
Per išbandymus atsiskleidžia charakteris
Ramoniškių kaimo (Vilkaviškio r.) ūkininkė Alvytė Valuckienė neneigė, kad šis rugsėjis pateikė naujų iššūkių. „Mums, bulvių augintojams, tai labai netinkamas oras. Mūsų ūkio ribose prie visų šių karščių dar prisidėjo ir sausra. Lietaus gavome per bulviasodį ir vieną kartą rugpjūtį. Kitais augalų augimo tarpsniais buvo tik „kosmetiniai“ palaistymai. Žemė pilnai nebuvo „pagirdyta“, – situacija dalijosi patyrusi bulvių augintoja.
„Šiuo metu jau bulvės neauga. Vienos neauga dėl per didelės sausros, kitų augimą stabdėme, nes prasidėjo antras augimas, o tai kenkia gumbui – blogėja jo prekinė išvaizda. Ir vienu, ir kitu atveju bulvės nespėjo užaugti. Tai reiškia 20 proc. mažesnį derlių, išskyrus gal dvi veisles. Tai „Barcelona“ ir „Jelly“, kurios spėjo užaugti“, – teigė A.Valuckienė.
Ūkio šeimininkė sakė, kad nors „Jelly“ veislės bulvės irgi buvo pradėjusios nykti nuo karščio, jos ir nelaistytos spėjo užaugti. „Žinoma, tas laukas pavasarį labai nukentėjo nuo liūčių, dalis sertifikuotos bulvių sėklos supuvo neišdygusi. „Barcelonos“ veislės bulvių augimą teko stabdyti. Ji sugebėjo pakelti visas negandas ir, manau, užderėjo puikiai“, – gero šių bulvių derliaus tikisi savininkė.
Kol karščiai neslūgo, Valuckų ūkis bulvių sandėliavimui nekasė. Anot ūkio savininkės, tai būtų savižudybė, ir ji niekam to nepatarė daryti, esant tokiam karščiui.
„Nors mažiausias mechaninis pažeidimas ir gali prasidėti žaibiškas bulvių puvimas. O ir tinkamai susandėliuoti tokiomis sąlygomis yra iššūkis. Kasti reikėtų esant žemesnei nei 20 laipsnių temperatūrai. Labai naudinga būtų, kad dirvos drėgmė būtų optimali. Bet čia tik mūsų norai. Dievulis gali manyti kitaip“, – teigė Vilkaviškio rajono ūkininkė.
Pašnekovė sakė nebijanti eksperimentuoti, įleisti bandyminių, naujų veislių bulvių. „Tik reikia keleto metų, kol tą veislę perpranti, kol susipažįsti su pliusais ir minusais“, – teigė ji.
Gali kreiptis dėl patirtos žalos
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) 2024-08-08 raštu Nr. 2D-2017 (16.16 Mr) „Dėl informavimo“ kreipėsi į visas savivaldybes, kartu informuodama Lietuvos savivaldybių asociaciją, Žemės ūkio rūmus, Lietuvos žemės ūkio tarybą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinį krizių valdymo centrą, ir paprašė, kad savivaldybės, kurios visoje savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje yra paskelbusios savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl ekstremaliojo įvykio „11.4. stichinis ar katastrofinis meteorologinis ar hidrologinis reiškinys, sukėlęs žemės ūkio augalų žūtį“, pateiktų turimus ir vėliau gautus (nustatytus) duomenis apie žuvusių pasėlių plotus (ha) ir remiantis šiais duomenimis prognozuojamą galimą žemės ūkio veiklos subjektų patirtą žalą. Šiai dienai ŽŪM yra gavusi duomenis apie žuvusių pasėlių plotus iš 4 savivaldybių.
Minėtu raštu ŽŪM taip pat pateikė parengtas Rekomendacijas ūkio subjektams dėl veiksmų ekstremaliojo įvykio – stichinio ar katastrofinio meteorologinio ar hidrologinio reiškinio, sukėlusio žemės ūkio augalų žūtį, atveju ir Rekomendacijas savivaldybėms dėl veiksmų ekstremaliojo įvykio – stichinio ar katastrofinio meteorologinio ar hidrologinio reiškinio, sukėlusio žemės ūkio augalų žūtį, atveju (toliau – Rekomendacijos) ir paprašė Rekomendacijomis pasidalinti su ūkio subjektais bei jas išplatinti kitais savivaldybės naudojamais informacijos pateikimo (išplatinimo) būdais. Šios Rekomendacijos yra paskelbtos ŽŪM interneto svetainėje, esančioje Civilinės saugos skiltyje adresu https://zum.lrv.lt/lt/administracine-informacija/civiline-sauga/. Rekomendacijose yra išdėstytas visas procesas, kaip suteikiama valstybės parama už žalą, patirtą dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos, kur turi kreiptis ūkio subjektas, patyręs žalą.
Ūkio subjektas, patyręs žalą, turi teisę kreiptis į savivaldybės merą su rašytiniais prašymais suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos, ne vėliau kaip per 3 metus nuo žalos atsiradimo. Prie prašymo ūkio subjektas turi pridėti dokumentus, patvirtinančius ūkio subjekto nuosavybės teisę į turtą, kurio jis neteko arba kuris buvo sugadintas ir dokumentus, pagrindžiančius (įrodančius) patirtos žalos dydį ir (arba) ūkio subjekto turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius). Gavusi ūkio subjekto prašymą, savivaldybė jį įvertina, jeigu prašymas tenkintinas, surašo išvadą apie ūkio subjekto patirtą žalą ir kreipiasi į Finansų ministeriją dėl valstybės paramos skyrimo.
Valstybės parama už žalą, patirtą dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos, skiriama vadovaujantis Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“.
ŽŪM informacija
Šaltinis: Rima Kazakevičienė, valstietis.lt, 2024-09-17
Ant permainų slenksčio stovinčiai Moldovai Lietuvos pagalba yra ypač svarbi
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, kuris spalio pradžioje ruošiasi vykti oficialaus vizito į Moldovą, šiandien Žemės ūkio ministerijoje susitiko su šios šalies ambasadoriumi Emil Druc. Ateinantis mėnuo Moldovai bus tikrai gausus svarbių renginių – vyks ir referendumas dėl narystės ES bei šalies prezidento rinkimai.
„Moldovos pastangos suderinti savo žemės ūkio sektorių su Europos Sąjungos standartais yra labai svarbios. Esame pasirengę pasidalinti gerąja patirtimi, perteikti savo ekspertines žinias, įgytas taip pat nelengvame reformų kelyje“, – sakė ministras.
Bendradarbiavimas, siekiant stiprinti Moldovos administracinius ir institucinius gebėjimus ruošiantis narystei ES, tampa vis aktyvesnis. Šiemet Berlyne pasirašytas susitarimo memorandumas tarp Moldovos ir Lietuvos žemės ūkio ministerijų, o vasarą mūsų šalyje lankėsi ir Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministro Vladimir Bolea vadovaujama delegacija.
Lietuva ne tik aktyviai dalyvauja ES mentorių grupėje, kurioje su Moldova dalijamasi žemės ūkio reformų eurointegraciniame procese patirtimi, bet ir prisidėjo prie Moldovos Ekonominės diplomatijos tarybos įkūrimo, kurios tikslas – propaguoti šalies ekonominius interesus pasauliniu mastu, skatinti tvarų ekonomikos augimą.
Susitikime ambasadorius E. Druc su ministru K. Starkevičiumi aptarė situaciją Lietuvoje, kai ji dar tik ruošėsi stoti į ES, taip pat paramos fondų indėlį į žemės ūkio sektorių, pridėtinės vertės kūrimą žemės ūkyje, šiandienines Moldovos ūkininkų nuotaikas. Šią vasarą Moldovos ūkiai labai nukentėjo nuo sausros, todėl šios šalies Žemės ūkio ir maisto pramonės ministerija ieško galimybių suteikti paramą tokiems ūkiams.
„Lietuva turi puikių ūkininkų kooperacijos pavyzdžių, o štai mūsiškius sunkiai sekasi įtikinti kooperacijos nauda, jiems tai vis dar asocijuojasi su kolūkiais“, – apgailestavo ambasadorius pasakodamas, su kokiais sunkumais susiduria Moldova, vykdydama reformas žemės ūkio srityje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-09-17
Kviečiame užpildyti apklausą dėl patikrų procesų optimizavimo
Kviečiame dalyvauti apklausoje, kurios tikslas – pratęsiant Žemės ūkio ministerijos atliktą apklausą dėl administracinės naštos mažinimo, konkrečiau identifikuoti tobulintinas sritis, siekiant optimizuoti visų su paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimu susijusių institucijų atliekamų patikrų procesus. Apklausą rasite čia.
Jūsų nuomonė mums labai svarbi – pateikti atsakymai ir pastebėjimai padės patobulinti šiuo metu veikiantį su parama žemės ūkiui bei kaimo plėtrai susijusį kontrolės mechanizmą.
Atsižvelgiant į apklausos rezultatus, bus priimti konkretūs sprendimai ir atlikti pokyčiai, planuojant bei vykdant kontrolę.
Pažymime, kad apklausa yra anoniminė.
Prašome į apklausos anketą atsakyti iki rugsėjo 20 d.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-09-16
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
