Žemės ūkio naujienos: 2024-10-08

Jėgainės direktoriaus Justo Sadzevičiaus teigimu, perdirbtas mėšlas bus toliau naudojamas laukuose, dėl to žemės ūkio veikla taps švaresnė.

Pasak R. Karbauskio, šiuo strateginiu projektu „Agrokoncernas“ siekia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, modernizuoti energetikos sektorių.

Jėgainėje bus perdirbtas įmonės veiklos metu susidaręs gyvulių mėšlas ir srutos, o išvalytos biodujos bus perduodamos į Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ magistralinį dujotiekį. Joje dirba keturi darbuotojai.

Koncernas jėgainę pastatė Europos Sąjungos lėšomis, be to, planuojama įrengti dar tris tokias jėgaines. Jas statys bendrovė „Biokona“.

„Agrokoncernas“ Bebrujų kaime iki 2026 metų rugsėjo už 52,6 mln. eurų planuoja užbaigti karvių fermų kompleksą.

Bendras visų komplekso patalpų plotas sieks 78,4 tūkst. kv. metrų, fermose bus laikoma daugiau nei 9 tūkst. galvijų, kasdien bus primelžiama apie 140 tonų pieno – daugiau nei 51 tūkst. tonų per metus.

„Amber Grid“ pirmadienį pranešė, jog „Agrokoncerno“ jėgainės prijungimas – antrasis biometano įleidimo taškas Lietuvos dujų perdavimo tinkle.

Dujų perdavimo sistemos operatorė skelbia, jog yra suteikusi prisijungimo prie perdavimo tinklo sąlygas 13 biometano gamintojų, iš kurių su šešiais yra pasirašytos prijungimo sutartys.

Dauguma šių klientų savo sistemas prie šalies dujų perdavimo tinklo ketina prijungti per 2025 metus.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-10-07

Nuo rugpjūčio mėnesio po Lietuvą keliavęs ir visas apskritis aplankęs dešimties renginių ciklas „Nuo arklo iki roboto – 100 žemės ūkio pažangos metų“ skirtas šimtajam VDU Žemės ūkio akademijos jubiliejui paminėti. Pasak akademijos kanclerės Astridos Miceikienės, žemės ūkis šiandien išgyvena svarbių pokyčių virsmą.

„Per šimtą metų akademija keitėsi, augo ir tobulėjo, tačiau vienas svarbus etapas vyksta ir dabar, kuomet skaitmenizavimas, robotizavimas, dirbtinio intelekto sprendimai iš esmės keičia žemės ūkio verslo valdymą, technologijas, mokslinius tyrimus ir vadybinius procesus. Jauni žmonės, matydami šiuos pokyčius, labiau domisi nišinėmis studijų programomis, tokiomis kaip agronomija, miškininkystė, žemės tvarkymas, o magistrantūroje pastebime didesnį susidomėjimą inžinerija, žemės ūkio ekonomika ar verslo vadyba. Būtent tokias studijas pasirenka žmonės, jau turintys tiek profesinės, tiek praktinės patirties, tačiau norintys toliau gilinti savo žinias, nes dirba moderniame bei nuolat besikeičiančiame žemės ūkio versle“, – teigė A. Miceikienė.

Renginio metu susirinkusiųjų dėmesį pritraukė pristatomos novatoriškos technologijos, tokios kaip moderniausi dronai, kurie vis labiau keičia įprastus ūkininkavimo būdus, suteikdami galimybes tiksliau ir efektyviau valdyti žemės ūkio darbus. Lankytojai turėjo progą iš arčiau apžiūrėti pažangią techniką, kuri palengvina kasdienę ūkininkų veiklą, padeda optimaliau naudoti išteklius ir mažina poveikį aplinkai.

Šventės dalyviai taip pat aktyviai dalyvavo viešoje diskusijoje „Kaimo plėtra. Iššūkiai ir poreikiai“ bei seminaruose, kuriuose su ekspertais buvo analizuojami svarbiausi kaimo plėtros klausimai – VDU Žemės ūkio akademijos, Žemės ūkio ministerijos bei Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių ir Vilkaviškio savivaldybių atstovai kalbėjo apie žemės ūkio pažangą ir ateities galimybes, atsakydami į ūkininkų bendruomenei aktualius klausimus.

„Šiuose renginiuose stebino susirinkusių ūkininkų gausa ir įsitraukimas į diskusijas. Marijampolėje, kaip ir kituose miestuose, sulaukėme panašių klausimų dėl augalininkystės, trąšų, administracinės naštos, tenkančios ūkininkams, bei perteklinių reikalavimų. Ministerija dirba šiais klausimais ir pakeitimai jau yra pritaikyti, atsižvelgiant į išgirstus poreikius. Tokie dialogai turėtų vykti nuolat, mezgant nenutrūkstamą bendravimą su ūkininkais, savivaldybėmis, verslais, partneriais, kooperatyvais ir visais kitais, veikiančiais žemės ūkio sektoriuje, kad galėtume tobulinti taisykles, projektus, reikalavimus, kad matytume realią situaciją ir stebėtume, kaip veikia ministerijos priimti sprendimai regionuose“, – po renginio sakė žemės ūkio viceministrė Laura Ramanauskaitė.

Kaip ir kituose šio renginių ciklo renginiuose, ypatingo susidomėjimo sulaukė ir žemės ūkio karjeros mugė, kurioje buvo pristatytos įvairios profesinės galimybės. Mugės lankytojai turėjo unikalią progą išsamiau susipažinti su VDU Žemės ūkio akademijos, VšĮ „Profesijų spektro“ ir Marijampolės profesinio rengimo centro mokymosi programomis ir kt.

„Šis renginių projektas išryškino svarbų žemės ūkio modernizacijos etapą, kurį išgyvename šiandien. Tai ne tik pagerina ūkininkų kasdienybę, bet ir keičia visą sektorių iš esmės. Naujausios technologijos, įsiliejusios į ūkio darbus, suteikia galimybę dirbti efektyviau, tausoti aplinką ir prisidėti prie tvarios ateities kūrimo. Tai ne tik šventė, bet ir priminimas, kad inovacijos yra raktas į pažangų ir klestintį žemės ūkį, kuris atveria plačias galimybes jaunajai kartai bei užtikrina tolimesnę žemės ūkio plėtrą mūsų šalyje“, – teigė Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius.

Svarbiausias renginio momentas – Marijampolės apskrities ūkininkų apdovanojimai už nuopelnus šalies žemės ūkiui. Šventės šeimininkai pasveikino Marijampolės rajone dirbančius ūkininkus: Darių Isodą už ilgametį ūkininkavimo tradicijų puoselėjimą, modernaus ir inovatyvaus ūkio sukūrimą; Ingą ir Leonardą Kalinauskus už kantrybę ir pastangas plėtojant įvairių aliejų spaudimą, žmonių grožio ir sveikatos tausojimą ir ekologiškos produkcijos gamybą; Stanislavą Stanynienę už modernaus ir išmanaus pienininkystės ir uogininkystės ūkio puoselėjimą, inovacijų diegimą žemės ūkyje.

Renginyje pagerbti ir Kalvarijos ūkininkai. Vidas Bubinas įvertintas už pažangų ekologinio ūkio puoselėjimą, Valdas Pauliukonis – už ryžtą vykdant žemės ūkio veiklą ir pavyzdingumą tvarkant ūkį, Rūta Grigaliūnienė – už mokslu grįstos žemdirbystės puoselėjimą ir modernų požiūrį į žemės ūkio vystymą, o Vazniškių žemės ūkio bendrovės direktorius Artūras Miliūnas – už sėkmingą mišriojo ūkio vystymą.

Kazlų Rūda džiaugėsi savo gretose turėdama ūkininkus Arvydą Valaitį, Dalę Kairaitienę ir Simoną Ališauską, kurių moderniuose ir inovatyviuose ūkiuose puikiai pritaikytos šiuolaikinės technologijos.

Šakių savivaldybė padėkojo Martynui Laukaičiui už naujų auginimo technologijų diegimą daržininkystėje, efektyvias derliaus valdymo strategijas ir darbo vietų kūrimą stiprinant kaimo bendruomenės ekonomiką; Daivai Stanaitienei – už profesionalius išskirtinius pasiekimus ir inovacijų diegimą gyvulininkystės srityje, Gritai ir Audriui Balašaičiams – už inovatyvumą, pažangių technologijų taikymą, tėvų ūkininkavimo tradicijų puoselėjimą augalininkystės ūkyje bei tvarios ateities kūrimą.

Vilkaviškio rajonas pagerbė savo krašto ūkininkus: Darių Matijošaitį už inovatyvumą, novatorišką ūkininkavimą, naujų technologijų pritaikymą augalininkystės bei daržininkystės ūkyje; Liną Klimavičių už modernaus ir inovatyvaus ūkio kūrimą; Arvydą Šlivinską už mėsinės gyvulininkystės vystymą ir naujų technologijų pritaikymą.

„Šis renginys vainikavo sėkmingą dešimties renginių ciklą, vykusį visose šalies apskrityse. Projektas sulaukė didžiulio visuomenės bei žemės ūkio bendruomenės susidomėjimo, tad džiaugiamės, kad kiekviename renginyje buvo ne tik pristatomos modernios technologijos, bet ir vyko vertingos diskusijos, kurios skatina tolesnį sektoriaus vystymąsi. Tai puikus įrodymas, kad žemės ūkio ateitis yra glaudžiai susijusi su inovacijomis ir nuolatiniu tobulėjimu, o tokių renginių dėka šios idėjos sklinda plačiai po visą šalį“, – apibendrino žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-10-07

Pradėjo neįprastai anksti

Liudvinavo (Marijampolės sav.) ūkininkas Darius Isoda šiemet tiek saulėgrąžas, tiek kukurūzus grūdams pradėjo kulti vos ne mėnesiu anksčiau nei įprastais metais. Visus rudens darbus ūkyje jis planavo baigti iki spalio 1 dienos.

Rudeninio kūlimo darbams D.Isoda naudojo tą patį kombainą. Pirmiausia nukūlė saulėgrąžas, nes, ūkininko teigimu, jeigu būtų daręs atvirkščiai – pirmiausia važiavęs į kukurūzų laukus, būtų reikėję vėl keisti sietus, valymo-separavimo įrangą. Nors saulėgrąžos buvo dar ne visai sunokusios, truputėlį trūko iki pilno sunokimo ir išdžiūvimo, pradėjo nuo jų, nes turi nuosavą džiovyklą, todėl jokių problemų nekilo.

„Ūkyje saulėgrąžų kūlimui naudoju kukurūzų dorojimui skirtą kederį. Jis nėra idealiai pritaikytas saulėgrąžoms, bet tinka ir joms nukulti“, – aiškino Darius.

Kalbėdamas apie šiemetį saulėgrąžų derlių, Darius tikino labai girtis nenorįs. Jo teigimu, visi žino, kad saulėgrąžos nėra labai našus augalas. Šiemet byrėjo apie 2 t/ha, visos saulėgrąžos – jau džiovykloje. Kukurūzų derlingumas mažesnis negu vidutinis – šiemet D.Isoda jų kūlė 12 t/ha. Pernai augino tos pačios veislės ir kūlė 15 t/ha. „Kukurūzai užderėjo neblogai, bet prasčiau negu pernai“, – rudeninio kūlimo rezultatus komentavo liudvinavietis ūkininkas.

Jo nuomone, tą galbūt lėmė, kad šiemet ir pernai kukurūzai augo skirtingoje žemėje, jie buvo prižiūrimi pagal skirtingas technologijas. „Be to, buvo sėta po tarpinio pasėlio. Gal truputį per anksti „paklibinome“ dirvožemį, pasijudino, pasikėlė į paviršių molio. Sunku iš tikrųjų net ir nustatyti priežastis. Gal ir sausra padėjo. Jie dar turėjo augti kokias tris geras savaites, bet „nusibaigė“ greičiau. Dar buvo ir žalių grūdų, bet jau labai sausa žemė“, – priežasčių ieškojo ūkininkas.

Pokalbio dieną ūkininkas dar tiksliai nežinojo, koks bus jo išaugintų saulėgrąžų sėklų panaudojimas. Šeimininko planuose – pabandyti dalį šiemečio saulėgrąžų derliaus dėti į mišinius, kuriuos ūkiai panaudotų tarpiniams pasėliams, pagal žalinimo reikalavimus. Kitą dalį saulėgrąžų planavo nuvežti supirkėjams į Lenkiją aliejui spausti. Ankstesniais metais išspaustą aliejų panaudodavo gyvulių pašarams praturtinti. Kaip šiemet būtų, kur pagal kokybę tiktų, parodys derliaus kokybė. Šiemečių saulėgrąžų kokybė nepriekaištinga, tad galbūt išspaustas aliejus tiktų ir žmonių maistui.

Šiemet turėtų tenkinti ir kukurūzų grūdų supirkimo kaina, nes, pasak D.Isodos, kai mažos investicijos į jų išauginimą, pardavus viskas turėtų būti gerai. Palanku ir tai, kad kukurūzus nukūlė sausus – nereikės skaičiuoti džiovinimo išlaidų.

Ankstesniais metais D.Isoda ir kiti Pietų Lietuvos ūkininkai kukurūzus grūdams nuimdavo spalio mėnesį, o visus rudens darbus kartais užbaigdavo iki gruodžio 1 dienos. Šiemečiu ankstyvumu ūkininkas sakė esąs patenkintas. Jo teigimu, kai nusivėlina ir dar daug darbų, reikalų susikrauna į vieną vietą, nebūdavo lengva.

Patiki gamtai

Matlaukio kaimo (Vilkaviškio r.) ūkininkas Robertas Mickevičius šį rudenį į kukurūzų laukus kombainą planuoja išvairuoti spalio pirmąją savaitę. Jis paaiškino, kodėl jiedu su tėčiu Juliumi Mickevičiumi rugsėjui baigiantis dar neskubėjo to daryti. Ūkininkas neneigė, kad šiemet kukurūzai prinoko daug greičiau. Ankstesniais metais Mickevičiai kulti kukurūzų išvažiuodavo spalio 19 dieną, o yra pasitaikę metų, kai šį vėlyvą darbą nukeldavo į lapkričio mėnesį.

„Žiūrint, kokios veislės kukurūzus augini. Šiemet rizikavome, sėjome tokių veislių kukurūzus, kurių platesnis panaudojimas. O ir burbuolės didesnės. Manau, kad išlošėme – planuojame, jog kukurūzų grūdų prikulsime daugiau tonų. Mūsų kukurūzai jau prinokę, artėja darbymetis“, – pakalbintas aiškino R.Mickevičius.

Šiemet Mickevičiai augino vėlyvesnių veislių kukurūzus, rinkosi tokių veislių, kurios tinkamos ir silosui ruošti, ne tik grūdams išauginti. „Kukurūzų kulti dar neskubame, užbaigsime sėti žieminius kviečius. Stebėsime kukurūzų drėgmę. Kam dabar juos kulti, jeigu orai pakankamai geri, tad darbų dar nespartinsime. Norime, kad dar ir ankstyvosios šalnos pasitaikytų, tuomet derliaus ėmimui būtų idealios sąlygos – kai šalnos pašaldo stiebą, burbuolėse greičiau išdžiūsta grūdai“, – aiškino kukurūzų augintojas.

Šis šeimos ūkis turi ir nuosavas džiovyklas grūdams džiovinti, kur per vieną valandą pajėgumai leidžia išdžiovinti 7 t grūdų. Derliaus džiovinimas Mickevičiams – ne problema. Tačiau ūkio šeimininkai nori, kad kukurūzais rudenėjant ir pati gamta pasirūpintų. „Gamtą mes visada įveliame – kai ji pagelbsti, mums lieka daugiau eurų“, – šypsojosi Robertas.

Kiekvienas augintojas rudenį siekia kuo geresnio rezultato, kad nukulti kukurūzų grūdai būtų kuo sausesni. Anot R.Mickevičiaus, geriausia, kai drėgnumas būna iki 30 proc. Jeigu pataiko nukulti, kai būna 28 proc. drėgmės, tai „super“ gerai, o apie 26 proc. gali tik svajoti. Rudenį iškulti kukurūzus esant 36 proc. grūdų drėgniui, pasak ūkininko, irgi nėra blogai, bet kiekvienas augintojas siekia kuo geresnio rezultato.

Kukurūzų laukai džiugina akį, nes Mickevičiai pasirinko pasiteisinusią vokišką veislę. Jų ji nenuvylė. Tikisi didesnio nei vidutinis derlingumo. Turi sukaupę didelę patirtį auginant grūdams skirtus kukurūzus. Pernai jie turėjo bandyminių eksperimentinių laukų, kuriuose augino apie 13 skirtingų veislių kukurūzus, po to iš jų išsirinko veisles tolimesniam auginimui.

Europos rinkoje vis didėjo Ukrainoje išaugintų kukurūzų dalis, todėl Lietuvoje mažėjo jų supirkimo kainos. Ne vienas ūkininkas buvo priverstas gerai paskaičiuoti prieš į dirvą berdamas kukurūzų sėklas. Prieš ketverius metus per Roberto ir jo tėčio Juliaus ūkius būdavo auginama apie 400 ha kukurūzų, tačiau pernai ir šiemet jie kukurūzų plotus sumažino iki 100 ha. R.Mickevičiaus aiškinimu, to ėmėsi ne be reikalo – nebuvo galimybės parduoti grūdų. Mickevičiai derlių daug laiko kantriai saugojo. Užpernykščius kukurūzų grūdus pardavė tik šiemet, nes visus metus nebuvo palankių kainų.

„Ilgai galvojau, kodėl nėra tinkamų kainų? Jeigu iš Ukrainos kukurūzai važiuoja, tegul važiuoja, jie užpulti gina savo šalį, kariauja ir mes prisitaikome. Bet, pasirodo, pernai pas mus įvažiavo kukurūzų ir grikių grūdų net iš Rusijos, – piktinosi ūkininkas. – Karas trunka dvejus metus. Tai man nesuvokiama. Jeigu yra griežtai saugomos sienos tarp valstybių, kaip sugebėjo įvežti kukurūzų iš agresijos šalimi vadinamos Rusijos?“

Šiemet, anot augintojo Roberto, pajautė pokyčių, rinka jau kiek atsigauna – nors kukurūzų burbuolės dar ant stiebų, supirkėjai jau aktyviai domisi kukurūzų grūdais. Rugsėjo 25 dieną, anot ūkininko, siūlė 190 Eur/t džiovintų kukurūzų grūdų, todėl šiemet parduoti ir uždirbti problemų kilti neturėtų. Supirkimo kaina jau dabar nebloga, bet Mickevičiai tikisi gauti dar daugiau.

Po kukurūzų – į moliūgų lauką

Daugėlaičių kaime (Radviliškio r.) Modestos ir Žygimanto Dijokų ūkyje šiemet nedideliame plote užauginti maistiniai kukurūzai džiugina šeimą – rugsėjo viduryje jų burbuolės buvo didelės, ryškiai geltonos spalvos. Šeimininkas patikino, kad maistinių kukurūzų burbuoles savo šeimos stalui jie paruošia garų puode, tada jos minkštos, saldžios ir labai skanios.

Anot ūkininko, maistinių kukurūzų Lietuvoje augina nedaug kas. Lietuvos ūkininkus atbaido, kad rudenį gana anksti prasideda šalnos, ne kiekvienais metais maistiniai kukurūzai spėja laiku, iki šalnų, subręsti, todėl nerizikuoja. Ž.Dijoko teigimu, šie metai patvirtino, kad ir Lietuvoje juos galima išauginti – pakankamai gerai subrendo.

Šiemet Dijokai saulėgrąžų neaugino. Keletą metų bandė jas auginti, kol nusprendė, kad išsiaugintos žaliavos kokybė saulėgrąžų aliejaus spaudimui būna silpnoka. Netoli nuo jų ūkio yra auginančių saulėgrąžas, bet ne dėl sėklų – saulėgrąžų plotelius jie panaudoja kaip sodybos puošybos elementą. „Mes bandėme saulėgrąžas keletą metų auginti, bet per daug po javapjūtės radome teršalų, nelabai tiko maistui“, – aiškino aliejinių kultūrų augintojas.

Šiemet Radviliškio krašte keliomis savaitėmis anksčiau užderėjo kukurūzai grūdams. Dijokai juos kur kas anksčiau pradėjo kulti. Anot ūkio šeimininko, pagal išvaizdą atrodė, kad bus prasčiau nei pernai. Prieš išvažiuojant kombainui, šeimininkas tikrino, ar sausi. Pamatavus drėgnomatis rodė drėgnumą tarp 28–39 proc. Kukurūzus grūdams augina penkerius metus, tai per šį laikotarpį pirmą kartą buvo, kad taip anksti subręstų. „Ypatingi metai, labai daug buvo saulės, visko kukurūzams gamtoje pilnai užteko“, – sakė Žygimantas.

Tolesnis kukurūzų derliaus likimas aiškus – iš Dijokų ūkio keliaus pas perdirbėjus biokuro, bioetanolio gamybai, o po to – į kaimiečių automobilius. Ūkis turi išankstines sutartis. Tačiau supirkimo kaina jose fiksuota žemoka. Pasak Ž.Dijoko, iš viso visa grūdų rinka yra ne tokio lygio, kokio turėtų būti. Svarstė, kad nuostolio ūkiui gal nebus, bet ūkininkams norisi ne „ant nulio“ užbaigti metus. Augintojo teigimu, kad dirbtų pelningai, kukurūzų supirkimo kaina turėtų siekti bent 135–140 Eur/t.

Ūkininkas neneigė, kad grūdines kultūras niokoja laukiniai žvėrys, lesa paukščiai. Tokiu būdu dar ir dėl jų praranda dalį derliaus. „Žmonės jau mažiau kenkia pasėliams, išmokyti, žino, kad neverta braidyti, laužyti, nes grūdams auginamų kukurūzų burbuolės nėra saldžios. Mes ir dovanojame, ir parduodame, visko būna, šviečiame, tai dvikojai gal mažiausiai žalos pridaro. Iš tikrųjų daugiausia eibių prikrečia šernai ir elniai. Visko laukuose galima aptikti – gervių, žąsų, elnių, šernų. Visa fauna – ir paukšteliai, ir žvėreliai – pas mus gyvena, visi nori skanaus kąsnelio“, – kalbėjo aliejinių kultūrų augintojas.

Grūdinių kukurūzų plotai Lietuvoje

2017 m. – 37 918 ha.
2018 m. – 41 860 ha.
2019 m. – 46 230 ha.
2020 m. – 50 666 ha.
2021 m. – 49 135 ha.
2022 m. – 52 859 ha.
2023 m. – 52 402 ha.
2024 m. – 56 637 ha.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2024-10-04

Konkursas plečiasi

„Šis konkursas jau ketvirtasis ir antrasis – tarptautinis, nes jame dalyvauja ne tik lietuvaičiai, bet ir mūsų kaimynai iš Latvijos, Kandava žemės ūkio technikos mokyklos. Šiais metais sulaukėme dalyvių iš Aukštaitijos profesinio rengimo centro (PRC), Aukštaitijos PRC Anykščių filialo, Biržų technologijų ir verslo mokymo centro, Marijampolės PRC Kudirkos Naumiesčio skyriaus, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo, Telšių regioninio profesinio mokymo centro, Joniškio žemės ūkio mokyklos, Kelmės profesinio rengimo centro Tytuvėnų skyriaus bei Plungės technologijų ir verslo mokyklos. Konkurse dalyvavo ir ūkininkai iš Plungės rajono. Labiausiai visus nudžiugino tai, kad šiais metais varžytuvėse sulaukėme dviejų moterų – viena dalyvė iš Plungės rajono, kita – Rietavo savivaldybės. Šiais metais konkurse dalyvavo 15 dalyvių“, – informavo Plungės TVM Sektorinio paktinio mokymo centro vadovas Arūnas Bitaris.

Tarptautinio profesinio meistriškumo konkurso „Jaunasis artojas 2024“ teisėjai – pirmininkas: Gintautas Narmontas, LŽŪKT Plungės biuro konsultantas, nariai: Rolandas Mačiuitis, ūkininkas, Vytautas Januška, Plungės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas, akylai stebėjo arimus, skaičiavo balus ir viską dėmesingai užsirašinėjo.

Privalo mokėti arti

Arimo varžybos jaunimui – puiki galimybė pasitikrinti praktinius gebėjimus, pastebėti savo ar kito padarytas klaidas, o kartu ir pasidžiaugti pasiektais rezultatais. Šiandien daug girdime apie neariminių technologijų, kurios dabar „ant bangos“, naudą, nors dar prieš keletą metų buvo kalbama, kad taikant šias technologijas prireikia naudoti daugiau pesticidų. Neariminės technologijos plačiau taikomos JAV, kur plyti didžiuliai ūkiai, o dabar dėl šių technologijų diegimo – kardinalus pokytis ir ES. Dabar tikinama, kad neariminė žemdirbystė atliepia Žaliajam susitarimui, kuris yra BŽŪP dalis.

Profesinių mokyklų praktinio mokymo pedagogai dalindamiesi savo ilgamete praktinio darbo patirtimi pažymi, kad žemės arimas taip pat turi daug privalumų, todėl pasirenkant vieną ar kitą žemės dirbimo būdą, visų pirma, reikėtų pasigilinti į dirvožemio būklę, pasidomėti technologijomis. O žemę arti mokėti privalo kiekvienas ją dirbantis, todėl arimo varžybos – puiki priemonė, kuri motyvuoja mokinius ir ūkininkų vaikus. Todėl smagu, kad varžybų dalyviai aktyviai ir su azartu įsijungė į konkursą. Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) palaiko ir džiaugiasi mokymo institucijos pasiryžimu organizuoti konkursą. Įsteigėme 5 prizus ir pasveikinome visus dalyvius ir nugalėtojus, sako ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vyr. specialistė Irmina Kudarauskienė.

Konkurso dalyviai ir nugalėtojai

Konkurso arimo varžybų apverčiamu plūgu rungtyje nugalėtoju tapo Kandava žemės ūkio technikos mokyklos auklėtinis Dzintars Grosbardis, II vietą iškovojo Marijampolės PRC Kudirkos Naumiesčio skyriaus auklėtinis Marius Varankovas, III – Telšių RPMC auklėtinis Tautvydas Kumža.

Tradiciniu plūgu arimo varžybose geriausius rezultatus pademonstravo ir komisijos geriausius įvertinimus pelnė Latvijos Kandava žemės ūkio technikos mokyklos auklėtinis Maris Janis Zuments, II vietos laimėtojas – Plungės TVM auklėtinis Ramūnas Šaulys, III vietos laimėtojas – Kelmės PRC Tytuvėnų skyriaus auklėtinis Rokas Kapačinskas.

Puikiai pasirodė moterys

Puikiai pasirodė ir daugiau nei 200 balų komisijos balsų surinko Rietavo ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Šniaukaitė-Pudževelė ir Plungės rajono Nausodžio seniūnijos ūkininkė Odeta Pučkočumaitė.

„Rožinis traktorius, rožinė apranga ir projektas „Kaip per keletą dienų išmokti arti ir dalyvauti artojų varžybose”? Ruoštis konkursui pradėjau likus savaitei iki konkurso. Turėjau daug baimių ir abejonių, tačiau turėjau ir stiprią palaikymo komandą – tėtį ir mokytoją, kurie tikėjo manimi. Kai varžybų dieną stovėjau prie savo rožinio traktoriaus, apsirengusi rožine apranga, supratau – aš galiu! Rezultatas pranoko visus lūkesčius! Pasirodžiau daug geriau nei galėjau įsivaizduoti. Tai buvo ne tik mano pergalė, bet ir įrodymas, kad su tikėjimu savimi ir kitų palaikymu įmanoma bet kas. Todėl dėkoju visiems, kurie tikėjo manimi. O man ši patirtis – priminimas, kad net ir sunkiausi iššūkiai tampa įveikiami, kai tikrai to nori!“ – džiaugiasi O.Pučkočumaitė.

Konkurso organizatoriai ir rėmėjai

Konkurso organizatoriai – Plungės TVM. Mokykloje įvairių gebėjimų mokiniai gali įgyti pagrindinį, vidurinį (gimnazijos skyriuje) ir profesinį išsilavinimą bei norimą kvalifikaciją. Mokykloje daug dėmesio skiriama mokinių socialiniams įgūdžiams ir brandžiai asmenybei ugdyti. Mokiniai, baigę mokyklą, sėkmingai įsidarbina rajono ir apskrities įmonėse arba tęsia mokslą kolegijose ir universitetuose.

Kad mokykla organizuoja profesinio meistriškumo konkursus, imasi iniciatyvų ir bendradarbiaudami su socialiniais partneriais, rajono savivaldybe, verslo atstovais, liudija apie atsakingą požiūrį auklėjant ir rengiant jaunąją kartą.

Žemės ūkio sektorius – labai įdomi ir nuolat kintanti sritis, darbo vietų pasiūla labai didelė ir įvairi, tačiau žmogiškųjų išteklių trūksta. Pagarba ir padėka Plungės TVM direktoriui Audriui Misiūnui ir visai mokyklos bendruomenei, kad dabartinių socialinių ekonominių, technologinių ir demografinių iššūkių laikotarpiu imasi tokios prasmingos ir reikšmingos veiklos, prisidedančios ne tik kaip jaunosios kartos ugdymo ir švietimo, jų akiračio plėtros, bet ir bendradarbiavimo su vietos savivalda, socialiniais ir verslo partneriais. Ypatinga padėka pedagogams, kurie parengė ir lydėjo į konkursą mokinius. Jau visi gerai žinome, kad svarbiausia – dalyvauti, bendrauti, sužinoti, tobulėti ir įgyti naujų draugų.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-10-04

Tada Seimas privalės priimti vieną ar kitą sprendimą“, – pirmadienį TV3 televizijos rengiamuose Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų debatuose teigė S. Skvernelis. Į kilusią diskusiją apie žemės ūkiui skirtą paramą ir jos prieinamumą smulkiam ir vidutiniam ūkiu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Ignas Vėgėlė sureagavo teigdamas, kad stambūs ūkiai neturi būti reguliuojami kitaip nei kitų ekonomikos šakų stambios įmonės.

Taip pat jis replikavo žemės ūkio ministrui, konservatoriui Kaziui Starkevičiui, kritikuodamas valdančiąją daugumą už „nepagarbą ūkininkams“. „Suprantu, kad ir šis klausimas, ir laidos pradžia buvo sukurta Ramūnui Karbauskiui. (…) Nepradėkime čia dabar išskirti vienos šakos ūkio ir bandyti ją reguliuoti atskirai. Galime tada ir Karbauskiui atskirą įstatymą priimti“, – sakė I. Vėgėlė. „Man gėda dėl žemės ūkio būsenos, kas per 4 metus buvo padaryta. Dvi interpeliacijos, protestai dėl žemės ūkio, pienas pilamas ant žemės – jūsų partija, jūsų dauguma užsiundo tikrintojus ir policiją.

Per visą Lietuvą laužai užsidega, galų gale ūkininkai suvažiuoja su traktoriais. Ir jūs vienintelę problemą, kurią sprendžiate čia, ne bendrą ūkininkų problemą, bet imate vieną žmogų ir atakuojat“, – aiškino jis. K. Starkevičius jam atsakė išsakydamas kritiką buvusios Vyriausybės vykdytai politikai ekologinių ūkių atžvilgiu.

„Ar jūs orientuojatės kokią temą mes šiandien nagrinėjame. Kalbame apie žemės ūkį. Dabar norite kažkur tai bėgius nusukt į kitą pusę. Jeigu norite, aš jums pasakysiu kitą tada, nes jūs iššaukėt mane. 2017 metai, jūs partijos ministras, kuris atidavė ekologinių ūkių, po 10 eurų nuėmė nuo kitų ir atidavė didelei grupei, kuri šiandien bankrutuoja. Kodėl tai padaryta, kodėl nuskriausti ekologiniai ūkiai“, – kalbėjo K. Starkevičius.

Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.

Šaltinis: delfi.lt, Dominykas Datkūnas, 2024-10-07