„Apyvartinės lėšos ūkininkams yra labai svarbios dėl nenumatytų išlaidų susidūrus su nepalankiais klimato reiškiniais. Pavyzdžiui, tokiais, kaip šių metų liepos pabaigoje praūžusi audra. Tokios lėšos svarbios atsiskaitymams už paslaugas, prekes bei darbo jėgą. Todėl atsižvelgę į ūkininkų prašymus ir siekdami, kad palūkanų kompensacijos greičiau pasiektų pagalbos gavėjus, siūlome, kad palūkanų kompensacijų išmokėjimas vyktų kartą per mėnesį vietoje dabar nustatyto kompensavimo kas ketvirtį“, – sako žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.
Finansų įstaigoms, kurios dėl reikalingų atlikti informacinių technologijų pakeitimų iki šios datos neturi galimybių pateikti palūkanų kompensavimą administruojančiai UAB ILTE duomenų apie ūkio subjektų sumokėtas palūkanas kas mėnesį, siūloma nustatyti prisitaikymo laikotarpį iki 2025 m. kovo 31 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-10-14
Ūkininkai kviečiami į renginį apie bearimį ūkininkavimą
Spalio 24 d. ūkininko Romo Pilkausko ūkyje (Pašilių kaime, Panevėžio rajone) vyks renginys, skirtas dalytis bearimės žemdirbystės technologijų taikymo patirtimi. Tad ūkininkus, siekiančius efektyviai ir tvariai dirbti žemę, pasinaudojant bearimės žemdirbystės technologijų teikiama nauda, kviečiame suskubti ir registruotis į renginį. Norintys dalyvauti renginyje kviečiami užsiregistruoti užpildant dalyvio anketą.
Renginyje ūkininkas Romas Pilkauskas pasidalins savo patirtimi ir įžvalgomis apie tiesioginės ir juostinės sėjos taikymo pradžią ūkyje ir patirtas pamokas. Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos vadovas Tautvydas Beinoras papasakos apie tvarų ūkininkavimą praktiko akimis. Dalyviai taip pat turės galimybę apžiūrėti techniką, naudojamą bearimiam ūkininkavimui.
Aplinkos projektų valdymo agentūra administruoja Modernizavimo fondo investicinę priemonę ir gali skirti iki 80 tūkst. Eur (bet ne daugiau kaip 40 proc. kainos) kompensacinę paramą už įsigytas tiesiogines ir juostines sėjamąsias. Taip pat Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano ekologinė schema leidžia papildomai skirti priemokas:
* už tiesioginės ir juostinės sėjos plotus po 66 Eur/ha;
* už minimalaus dirbimo pasėlių plotus – po 20 Eur/ha.
Daugiau informacijos suteiks Žemės ūkio ministerijos LIFE IP EnerLIT projekto „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ koordinatorius Aleksas Bukinas, tel. +370 664 87477, el. p. aleksas.bukinas@zum.lt
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-10-14
Mokslininkė, tapusi ūkininke: gyvenimas kaime atvėrė netikėtų galimybių
Prieš penkerius metus Paulina Jonutė dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto laboratorijoje su vėžinėmis ląstelėmis ir nutarė Kauno miesto šurmulį iškeisti į Virkininkų kaimo ramybę. Kartu su vyru Aivaru jie įsikūrė jo tėvų žemėse – nedideliame ūkyje su 15 karvių, kurį jiems paliko seneliai. Naujas gyvenimo puslapis atvertė ne tik pokyčius, bet ir netikėtas galimybes, pasakojama „EWA“ pranešime žiniasklaidai.
Iki sėkmės Paulinai ir jos vyrui reikėjo nueiti ilgą kelią.
„Mūsų veikla prasidėjo nuo vadinamosios pieno krizės. Kadangi mūsų ūkis buvo mažas, pieno supirkimo kainoms kritus, iškilo klausimas – išlikti ar parduoti“, – pasakoja Paulina.
Ji su vyru buvo vieni pirmųjų, pradėjusių organizuoti pieno dalijimo akcijas, kai šviežią pieną ūkininkai norintiems dalindavo nemokamai. Ši akcija netikėtai virto verslu. Dabar ūkyje vos užtenka rankų: gaminami natūralūs sūriai, jogurtai, kefyrai, grietinės ir kiti pieno produktai.
„Žinoma, ribų nėra, visada gali sugalvoti ką nors naujo“, – šypsosi ambicinga ūkininkė, kartu su anyta pačios gaminančios kiekvieną produktą.
Paulina dažnai keliasi dar prieš aušrą, 4 valandą ryto. Pirmiausia melžiamos karvės, o iš gauto pieno sūrinėje iškart gaminami įvairūs produktai, kurie vėliau iškeliauja į ūkininkų turgelius.
Kaip ir daugelis kitų ūkininkų, Jonučių šeima neturi savaitgalių ar laisvų dienų. „Karvė nelauks. Nesvarbu, ar tai šeštadienis, ar sekmadienis, ją reikia pašerti, pamelžti ir apžiūrėti“, – apie ūkio kasdienybę pasakoja Paulina.
Tačiau, nepaisant ilgų darbo valandų, ji džiaugiasi gyvenimu ūkyje ir kaime: supančia gamta, privatumu ir erdve, kurios ne visada rasi mieste. Iš miesto privalumų pasigesta tik geresnės infrastruktūros jaunoms šeimoms, labiausiai – vaikų darželių jų 2 metų vaikeliui.
Po visų ūkio darbų ji mėgsta kokybiškai leisti laiką su šeima arba skirti laiko sau, kaip kad panirti į detektyvines knygas. O atsiradus progai, leistis į tolimesnes keliones ir išvykas. Neseniai ji tapo moterų verslumą agromaisto sektoriuje skatinančios programos viena iš inovatorių.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-10-11
Lietuvoje 2024 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje – spalio mėnesio pradžioje daugumos grūdų ir rapsų supirkimo kainos padidėjo
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2024 m. 40 savaitę (09 30–10 06) kviečius supirko vidutiniškai po 207,30 EUR/t. Palyginti su kaina buvusia prieš mėnesį (36 savaitę (09 02–08), ji padidėjo 4,03 proc., bet buvo 2,89 proc. mažesnė negu prieš metus (2023 m. 40 savaitę (10 02–08). Kvietrugiai buvo superkami vidutiniškai po 156,09 EUR/t – 6,84 proc. didesne kaina, palyginti su rugsėjo pradžioje buvusia kaina, bet 10,17 proc. pigiau negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu.
Rugiai analizuojamu laikotarpiu buvo superkami vidutiniškai po 137,55 EUR/t – 15,48 proc. didesne kaina negu prieš mėnesį, bet 6,98 proc. mažesne kaina negu prieš metus.
Tačiau pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina 2024 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje – spalio mėnesio pradžioje buvo atitinkamai 5,54 proc. ir 31,19 proc. mažesnė negu prieš mėnesį ir metus ir sudarė 157,16 EUR/t.
Rapsų vidutinė supirkimo kaina šių metų 40 savaitę buvo 2,83 proc. didesnė negu prieš mėnesį bei 9,18 proc. didesnė, palyginti su prieš metus buvusia kaina, ir sudarė 467,11 EUR/t.
Šaltinis: Agro RINKA nr. 18 (454), 2024-10-14
Konferencija „EKOlink. Renkuosi ekologišką – keičiu save, keičiu pasaulį“ – ekologijos žinių šventė
Žemės ūkio ministerija kartu su viešąja įstaiga „Ekoagros“ vėl sukvietė į konferenciją „EKOlink“ neabejingus ekologijos temai. Šįkart konferencijos tema buvo „Renkuosi ekologišką – keičiu save, keičiu pasaulį“, diskutuota, kaip sąmoningi kiekvieno iš mūsų sprendimai ir kasdieniai pasirinkimai gali prisidėti ne tik prie svarbių asmeninių, bet ir prie didesnių globalių pokyčių.
„Turime kuo džiaugtis. Ar galime dar daugiau? Galime, tikrai turime didžiulius rezervus“, – taip apie ekologinę gamybą ir jos potencialą augti Lietuvoje sakė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, atidarydamas konferenciją.
Kad ekologiškų produktų gamyba augtų, reikalingas vartojimo augimas – šių dviejų sričių balansas. Ministras sveikino konferencijoje ekologinės gamybos lyderius, džiaugėsi ekologiškų ir apskritai vietos gamintojų produktų gausa parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“, kurios metu ir vyko konferencija.
Vartotojai esame visi, kiekvienas iš mūsų. Ir tada, kai abejojame, ką rinktis vartoti ar kam teikti prioritetą, ministras K. Starkevičius kvietė visada pagalvoti apie sveikatos aspektą ir atminti, kokios brangios yra nesirūpinimo ja pasekmės. Taip pat pabrėžė, kaip svarbu, kad ekologiški produktai būtų ne tik kiekvieno iš mūsų pasirinkimas, bet ir pasiektų ugdymo įstaigas, vaikų darželius.
Vienuolika pranešėjų iš Lietuvos ir užsienio dalijosi savo žiniomis apie ekologinio gamybos būdo specifiką ir išskirtinumą, kaip ekologinis ūkininkavimas prisideda prie mūsų gyvenamosios aplinkos, gamtos ir visos planetos išsaugojimo. Pasakojo apie ekologiškus produktus, jų savybes, poveikį sveikatai, dalijosi praktiniais patarimais ir įžvalgomis, kaip gyventi tvariau, ekologiškiau ir sveikiau.
