Žemės ūkio naujienos: 2024-11-22

„Atsižvelgiant į besitęsiantį Rusijos karą prieš Ukrainą, tvarus apsirūpinimas maistu tampa dar aktualesnis, todėl priemonės, kuriomis prisidedama prie žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo tvarumo užtikrinimo, yra itin reikšmingos Lietuvai. Padidinus SP intervencinių priemonių finansavimą supaprastinta tvarka, parama pasieks didesnį gavėjų skaičių ir darys reikšmingesnį poveikį tvariam Lietuvos žemės ir maisto ūkio produktyvumo augimui bei apsirūpinimui maistu“, – teigia laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Kazys Starkevičius.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-11-20

Vizito metu 14 projekto partnerių iš 9 šalių bei kai kurie suinteresuoti partneriai dvi dienas gilinosi į saulės elektrinių spartesnio pritaikymo Europos žemės ūkyje galimybes. Mokymus pradėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos inovacijų centro atstovai sveikinimo kalbomis, po kurių Lietuvos energetikos ministerijos atstovas D. Mikelevičius apžvelgė žemės ūkio ir atsinaujinančiosios energijos sektorių plėtrą Lietuvoje. Pristatyta Lietuvos nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija, kuria siekiama iki 2050 m. iškastinį kurą pakeisti atsinaujinančiais ištekliais ir užtikrinti visišką šalies energetinę nepriklausomybę. Gautą elektrą planuojama skatinti naudoti įvairiuose sektoriuose. Be to, numatyta sinchronizuoti elektros sistemą su Europos tinklais ir gerinti energijos vartojimo efektyvumą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas Žilvinas Jasiulevičius pristatė Lietuvos 2023–2027 m. žemės ūkio strateginį planą. Siekiant populiarinti investicijas į saulės energiją, plane pateiktas priemonių vienetinių normų aprašas ir nurodytos jų skaitinės vertės, kurios padės supaprastinti administracines procedūras, susijusias su atsinaujinančios energijos gamybos priemonių įsigijimu. Europos Komisijos atstovas Antanas Karbauskas pristatė Lietuvos ministerijų teikiamas finansavimo galimybes pritaikant saulės elektrines žemės ūkyje.

Mokymuose pristatyta esminę saulės elektrinių pritaikymo žemės ūkyje problematiką bei galimybes apimanti Lietuvos regioninė studija. Pagrindiniai iššūkiai – saulės kolektorių plokščių šešėliavimas, kuris turi įtakos derliui, infrastruktūros apribojimai kaimo vietovėse ir klimato kaitos įtaka žemės ūkiui. Taip pat pabrėžta, jog sunku parduoti perteklinę energiją, bei išskirti techniniai veiksniai, dėl kurių sunku numatyti atsipirkimą. Studijoje išskirtos šios pagrindinės problemos: didelės pradinės investicijos, sudėtingi leidimų išdavimo procesai ir ribotos techninės žinios bei informuotumas apie saulės modulių sistemas. Kiti iššūkiai yra susiję su nacionaline tinklo apkrova kaimo vietovėse ir aplinkos apsaugos reikalavimais sistemoms, kurių galia viršija 100 kW. Paminėta ir tai, kad pateikiama daug paraiškų subsidijuoti, o dėl to ilgėja vertinimo laikas. Viena didžiausių galimybių – dvigubas žemės naudojimas žemės ūkiui ir elektros gamybai, finansinė paskata atsinaujinančios energijos projektams, technologinė pažanga ir geresnis derlius po saulės elektrinių plokštėmis.

Siekiant išspręsti aptartas problemas, siūlyta teikti tikslinę finansinę paramą smulkiesiems ūkininkams, supaprastinti leidimų išdavimo procesą, suderinti žemės naudojimo taisyklių ir mokymo bei švietimo programas apie saulės jėgainių technologijas. Kiti sprendimai buvo susiję su centralizuoto registro, kuris padėtų sekti, kur ir kiek yra sumontuota saulės elektrinių, kokia jų galia, padėtų spręsti įvedimo, pagrindinių įrenginių veiklos efektyvumo rodiklių (KPI) nustatymo ir kitų agentūrų kvietimų saulės elektrinių viešinimo klausimus.

Popietinėje sesijoje kiekvienas projekto partneris pristatė savo politikos priemones bei gerąją patirtį. Daugiausia partneriai akcentavo žaliosios arba atsinaujinančios energijos svarbą ir jos efektyvų panaudojimą, žemės ūkio ir atsinaujinančios energijos ryšį, daugiafunkcinę žemės sklypų paskirtį ir 2021–2027 metų regionines strategijas. Susidomėjimo susilaukė Belgijos atstovų 4 bandomieji projektai pritaikant saulės elektrines žemės ūkyje – 2 vertikalūs ir 2 horizontalūs kolektoriai ant dirbamo lauko. Gerųjų pavyzdžių taip pat pateikė partneriai iš Lenkijos, Ispanijos ir Serbijos.

Antrąją dieną aplankytas VšĮ Perspektyvių technologijų taikomųjų tyrimų institutas, kur buvo pristatyti įdomūs moksliniai instituto atliekami saulės modulių bandymų tyrimai apie institute kuriamus integruotus energetikos sprendimus ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro atliekamus tyrimus, susijusius su saulės kolektorių poveikiu pasėliams. Po to EAGER partneriai ir suinteresuotosios šalys turėjo galimybę apžiūrėti skirtingus laboratorijos skyrius ir pamatyti, kaip bandomi ir tiriami įvairūs komponentai, atsižvelgiant į skirtingus produktyvumo parametrus.

Apsilankę įmonėje „Solitek“, kurioje gaminamos Europos saulės baterijos ir akumuliatoriai, dalyviai buvo supažindinti su fotovoltinių baterijų gamybos proceso etapais, taip pat apžvelgta modulių kokybės kontrolė. Įmonėje pagaminti saulės moduliai eksportuojami į Italiją, Švediją, Suomiją, Vokietiją, Nyderlandus, Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas šalis. Vėliau aplankytas didžiausias Europoje vertikalus mikrožalumynų ūkis „Leafood“. Palyginti su tradiciniais ūkiais, jie produkcijos pagamina daug daugiau – kasdien surenkama maždaug 1 tona žalumynų (restoranus ir prekybos centrus pasiekia per kelias valandas nuo jų nuėmimo). Bendras vertikaliojo ūkio plotas yra 1,3 ha sandėlyje, kurio plotas 0,35 ha, taigi tokie ūkiai gali prisidėti prie brangių gamtos išteklių taupymo. Sistema yra labai ekologiška, nereikia jokio papildomo šildymo, naudojant šviesos diodų (LED) apšvietimą, imituojantį dienos ir nakties sąlygas, sunaudojama 70 proc. mažiau energijos nei panašiose sistemose naudojant tradicines liuminescencines lempas, o 100 proc. ekologiška energija tiekiama iš fotovoltinių ir vėjo jėgainių (vadinamųjų saulės ūkių), o tai mažina žalą aplinkai.

Projekto EAGER partneriai sklandžiai organizuotą mokomąjį vizitą Vilniuje vertina teigiamai. Įspūdį jiems paliko įžvalgos apie saulės elektrinių, pritaikytų žemės ūkyje, energijos svarbą energijos tvarumui ir žemės ūkio inovacijoms. Vizitas atskleidė dizaino reikšmę kuriant sistemas, atsižvelgus į techninius ir agronominius poreikius, bei gilino žinias apie Lietuvos politikos instrumentus, kurie gali padėti partneriams įgyvendinti vietos projektus. Praktiniai vizitai (ypač į „Leafood“) pateikė vertingų pavyzdžių, kaip saulės energija gali būti naudojama nuotoliniu būdu. Partneriai taip pat įžvelgė, kad ūkininkų įtraukimas į energetikos pokyčius yra esminis, o vizitas tapo įkvepiančiu pavyzdžiu. Ši patirtis sustiprino partnerių įsipareigojimą tobulinti politikos priemones, kad saulės elektrinių diegimas žemės ūkyje vyktų sparčiau, sklandžiau ir efektyviau.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-11-20

Pralaimėtojų neturi būti

Apie tiesioginių išmokų suvienodinimą su ES vidurkiu Baltijos šalys garsiai kalba jau daugelį metų. Pradėjus diskusijas dėl bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 metų, atsirado galimybė šią problemą vėl kelti į aukštą politinį lygmenį. „Ūkininkams reikia stabilumo ir nuspėjamumo, planuojant ilgalaikę ateitį. Išmokų sistema turi būti teisinga, todėl tiesioginių išmokų suvienodinimas tarp valstybių narių mums išlieka vienu svarbiausių klausimų. Šį procesą reikia baigti per artimiausią finansinį laikotarpį“, – pabrėžė ministras K. Starkevičius.

Visos Baltijos šalys sutaria, jog nebegalima toliau likti tame pačiame išmokų lygmenyje, kai reikalavimų daugėja, o finansavimas toliau karpomas ir tai labai gerai jaučia žemdirbiai. Vilčių sulaukti pasiūlymų, kaip išspręsti išmokų suvienodinimo problemą, teikia naujoji ES Komisija, teigianti, kad „pralaimėtojų neturi būti, reikia ieškoti kompromiso“.

Žaliojo kurso administracinė našta darosi vis sunkesnė

Žaliojo kurso siekiai yra svarbūs siekiant aplinkos tvarumo ir prisitaikymo prie klimato kaitos, tačiau dabartiniai jo įgyvendinimo mechanizmai kelia didelių sunkumų žemės ūkio sektoriui. Tai akcentavo ne tik ministras K. Starkevičius, bet ir Latvijos ministras Armands Krauze bei Estijos ministrė Piret Hartman.

Baltijos šalys skatina diegti inovacijas, remia ekologinį ūkininkavimą, skiria dėmesį miškams, bendradarbiavimui su mokslininkais, šviečia ir konsultuoja ūkininkus, tačiau pripažįsta, kad Žaliojo kurso inicijuoti reikalavimai prisideda prie nuolatinio administracinės naštos augimo. Pastebėta, kad mažesni ūkiai dažnai neturi galimybių efektyviai įgyvendinti šių reikalavimų, o tai gali paskatinti jų veiklos nutraukimą arba perėjimą prie mažiau tvarios praktikos.

Susitikime buvo paminėta ir Tausaus pesticidų naudojimo direktyva, kurios peržiūra šiuo metu sustabdyta. Pirminis pasiūlymas dėl augalų apsaugos produktų registracijos buvo diskriminacinis Baltijos ir kitų Šiaurės šalių atžvilgiu. Pasisakiusieji sutiko, kad Direktyva turėtų būti atnaujinama atsižvelgiant į besikeičiančius ūkininkavimo metodus, technologinę pažangą, klimato kaitą, aprūpinimo maistu tendencijas ir kt.

Baltijos šalys – tarp kūjo ir priekalo

Susitikime aptarti ir nauji sudėtingi iššūkiai, su kuriais Europa susidūrė Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. Susiklosčiusi geopolitinė situacija padarė didelį poveikį visiems ES regionams, tačiau ypač atsiliepė Baltijos šalių, kurios ribojasi su agresorėmis valstybėmis ir yra atsidūrusios išorės grėsmių priešakinėse linijose, ekonomikai.

Diskutuodami ministrai pastebėjo, kad investuotojai šį labiau pažeidžią regioną vertina su didesniu atsargumu, o tai turi neigiamos įtakos ūkių ir maisto pramonės konkurencingumui. Dėl trapios padėties rinkose dažnai svyruoja kainos, trūkinėja tiekimo grandinės, yra aukštesni gamybos kaštai, o tuo pačiu griežtėja reikalavimai ūkininkams.

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad skiriant vis didesnį dėmesį ir nacionalinio biudžeto dalį Baltijos valstybių gynybos reikmėms, tai tiesiogiai mažina ES fondų koofinansavimo galimybes, šalys negali daug prisidėti prie ES priemonių, skirtų krizėms, ekstremaliems įvykiams valdyti ar nukentėjus nuo gamtinių nelaimių, taip pat skirti pakankamą finansavimą įvairioms nacionalinėms programoms.

Baltijos šalių ministrai mano, kad šiam regionui būtina užtikrinti tinkamą paramą, įskaitant finansinę.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-11-22

Dvišaliame ministrų susitikime daug diskutuota apie pastarojo meto Ukrainos žemės ūkio sektoriaus iššūkius – Lenkijos ūkininkų protestus, energetinę nepriklausomybę, Rusijos propagandą ir Europos Sąjungos (ES) aktualijas, susijusias su prekybos režimo su Ukraina reglamentavimu.

Ministras V. Koval pabrėžė, kad Ukrainos ūkininkai nori būti ES ūkininkų partneriais, o ne konkurentais. Aktualiausias šiuo metu klausimas – kaip bus vykdoma ES ir Ukrainos prekyba žemės ūkio ir maisto produktais, kai pasibaigs dabar galiojančios vienašalės ES prekybos lengvatos. Dėl karo daug derlingų žemių praradusiai Ukrainai labai svarbu ir toliau išlaikyti pakankamai atvirą prieigą prie ES rinkos.

Ministras K. Starkevičius dar kartą patvirtino besąlygišką Lietuvos paramą Ukrainai ir jos žemdirbiams. „ES, pirkdama rusiškus žemės ūkio produktus, finansuoja bombų pirkimą“, – karčių žodžių negailėjo ministras.

Susitikime dalyvavęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas pabrėžė turintis daug draugų Ukrainos ūkininkų. „Rusijos propaganda norėtų, kad ir lietuvių žemdirbiai blokuotų kelius. Mes, žemdirbių lyderiai, be jokių kompromisų palaikom Ukrainą, kuri šiandien kovoja ir už mus, ir jos siekį tapti ES nare. Turime ruoštis priimti Ukrainą į ES“, – teigė A. Macijauskas.

Ministrų pasirašytas Savitarpio supratimo memorandumas taps istoriniu žingsniu, leisiančiu teisiškai reikalauti Rusijos (ir kitų padidintos rizikos šalių) įrodyti, kad per Lietuvos jūrų uostą vežami grūdai nėra vogti iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų. Reaguodamos į tokius įtarimus, Lietuvos, Ukrainos bei Jungtinės Karalystės žemės ūkio ministerijos bei atsakingos institucijos pusę metų tobulino sistemą, leidžiančią ištirti grūdinių kultūrų geografinę kilmę. Tuo pačiu tikimasi, kad dėl griežtų patikrų administracinė našta gali išaugti tiek, kad didžioji dalis iš padidintos rizikos šalių vežamos produkcijos taps nekonkurencinga.

Pasirašant dvišalį susitarimą, sutarta stiprinti Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą techniniu lygmeniu ir keitimąsi patirtimi augalų sveikatos, augalų dauginamosios medžiagos, augalų veislių sertifikavimo, augalų apsaugos produktų registravimo ir kontrolės srityse.

Augalinių produktų gabenimui bus siekiama palaipsniui taikyti tuos pačius reikalavimus, kaip ir gabenant šiuos produktus tarp ES narių valstybių narių. Lietuva kartu su Ukraina ieškos sprendimų, kurie užtikrintų, kad iš Lietuvos į Ukrainą eksportuojami augaliniai produktai Ukrainoje būtų pakartotinai tikrinami tik išimtiniais atvejais. Lietuvos žemės ūkio ministerija taip pat įsipareigojo teikti techninę pagalbą Ukrainai integracijos į ES procese.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-11-21

„Sveikinu ūkininkų atstovus, esame susitikę bent tris kartus, jei teisingai pamenu. Noriu padėkoti jums, nes esate aktyviausios ūkininkų organizacijos Briuselyje. Ne visose šalyse matau tokį didelį ūkininkų organizacijų aktyvumą. Bet su jumis visada vykdavo konstruktyvios diskusijos ir tai lėmė sėkmingą darbą įgyvendinant reglamentus. Ačiū už bendradarbiavimą, jūsų balsas mano kadencijos metu buvo išgirstas, tikiuosi, jis bus išgirstas ir ateityje. Man atrodo, kad Lietuvos ūkininkų sėkmė pastaraisiais metais buvo akivaizdi“, – teigė ES žemės ūkio komisaras.

Komisaras J. Wojciechowski neslėpė nerimo dėl ateities, jei nebus priimtas sprendimas didinti BŽŪP biudžetą. Jei to nebus, situacija, anot jo, bus sudėtinga.

„Turėtume kovoti už didesnį biudžetą, ministras K. Starkevičius aktyviai dirba šiuo klausimu, tikiuosi, kad ir nauja Vyriausybė to sieks“, – sakė komisaras, pabrėžęs ir tiesioginių išmokų suvienodinimo svarbą.

Jis pakvietė žemdirbių atstovus išsakyti savo nuomonę apie žemės ūkio ateitį ir pasidalyti aktualiomis įžvalgomis. Susitikime taip pat akcentuota jaunųjų ūkininkų padėtis, kartų kaitos kaime problema.

„Matome, kad jaunimas patiria daug iššūkių, per dešimtmetį praradome tris milijonus ūkių ES. Problema, kad dažnai jaunuoliai nenori tęsti ūkininkavimo tradicijos šeimoje. Net Nyderlanduose, kur žemės ūkis puikiai išvystytas, taip pat prarasta daug ūkių, tai rodo, kad problema yra visur. Manau, kad reikia užtikrinti saugumą ūkininkams, nes dėl krizių, politinių priežasčių, kainų mažėjimo, klimato, gali viską prarasti. Turime ateityje mažinti tas rizikas. Noriu paminėti ir solidarumą, sistema turėtų leisti greitai reaguoti į krizines situacijas. Taip pat reikia kelti gyvenimo kokybės kaime klausimą, paslaugų prieinamumą. Atskirtis yra didžiulė problema. Aš esu prieš, kad BŽŪP būtų skiriamas keliams tiesti, šios lėšos turėtų būti skiriamos iš Sanglaudos fondų“, – sakė komisaras.

Kalbėta ir apie Rusijos karo Ukrainoje pasekmes ES žemės ūkio sektoriui, su tuo susijusius iššūkius.

„Reikia remti Ukrainą, kad ji galėtų grąžinti savo eksportą į buvusias rinkas Afrikoje ir Azijoje. Ukraina turi didelį potencialą auginti grūdus, bet gyvulininkystės sektorius yra kitoks. Tačiau dabar pagrindinė problema – konkurencija grūdų srityje“, – kalbėjo komisaras, kuris pabrėžė, kad yra erdvės konstruktyviam bendradarbiavimui apsaugant savo rinkas.

„Stabilumas, žemės ūkio politikos tęstinumas ir ūkininkų aktyvumas yra labai svarbus. Į Briuselį keliaujančios administravimo tvarkos, taisyklės ir kiti klausimai visų pirma turėtų būti aptarti ir išdiskutuoti čia, namuose. Dar kartą dėkoju komisarui, kad ir jo geranoriškumo dėka gan greitai suderinome Strateginio Plano pakeitimus. 80 proc. tų pakeitimų Briuselyje buvo pritarta“, – teigia laikinai žemės ūkio ministro pareigas einantis K. Starkevičius. „Ir ateityje dirbant Seimo Kaimo reikalų ir Europos reikalų komitetuose reikės koordinuoti ir ūkininkų iniciatyvas, siūlymus Briuselio politikams“.

ES žemės ūkio komisaras J. Wojciechowski savo kadenciją baigia šį mėnesį. Gruodį pradės dirbti naujasis žemės ūkio komisaras liuksemburgietis Christopheʼas Hansenʼas (Kristofas Hansenas).

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-11-21