Žemės ūkio naujienos: 2024-12-06. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkams – pirmumo teisė perkant žemės ūkio paskirties žemę: skubama nepagrįstai?
Laikinai žemės ūkio ministro pareigas einantis Kazys Starkevičius siekia grąžinti reguliavimą, pagal kurį pirmumo teisė norint įsigyti žemės ūkio paskirties žemės būtų suteikiama ūkininkams. Tokios sąlygos būtų taikomos išimtinai ūkininkams, nuosavybės teise turintiems žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu sklypu.
Verta pažymėti, kad šiuo atveju ūkininkas apibrėžiamas kaip ūkį įregistravęs fizinis asmuo arba jo, kaip juridinio asmens, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų.
Kaip rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, siūloma grąžinti iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą. Tiesa, šiuo atveju anksčiau galiojęs teisinis reguliavimas būtų praplečiamas, suteikiant galimybę ir kitų žemės paskirčių žemės sklypų savininkams (su sąlyga, kad jie yra ūkininkai) įsigyti minėtus sklypus.
Projekto aiškinamajame rašte akcentuojama, kad žemės sklypų savininkai dažnu atveju valdo ne tik žemės ūkio paskirties žemę, tačiau ir kitų žemės paskirčių žemę, kuri glaudžiai susijusi su vykdoma žemės ūkio veikla.
„Kitos paskirties žemės sklype žemės savininkas gyvena ir neretu atveju minėtos paskirties sklypuose laikoma žemės ūkio technika ar pastatyti šiai technikai laikyti reikalingi statiniai.
Kadangi minėtieji sklypai yra neatsiejamai susieti su žemės sklypo savininko veikla ir kitais jo nuosavybės teise valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, įstatymo projektu siūloma suteikti galimybę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ne tik greta esančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams, bet ir kitų paskirčių žemės sklypų savininkams, jeigu jų įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų“, – rašoma įstatymo aiškinamajame rašte.
Įsigaliojus pakeitimams, anot įstatymo projekto iniciatorių, būtų užtikrinami „gretimų žemės sklypų savininkų teisėti lūkesčiai, nepriklausomai nuo jų valdomų žemės sklypų paskirčių, būti informuotiems apie galimybę įsigyti besiribojantį privatų žemės ūkio paskirties žemės sklypą“.
Įstatymo projektas Seime turėtų būti svarstomas skubos tvarka. Jo priėmimas Seimo posėdyje planuojamas jau ketvirtadienį, gruodžio 5 d.
Pasigedo platesnių diskusijų
Vertindamas siūlomus pokyčius, Seimo narys, socialdemokratas Matas Skamarakas teigė, kad šis klausimas nėra pakankamai išdiskutuotas.
„Įvertinus Teisės departamento pastabas šio projekto priėmimui, siūlyčiau prašyti naujos Vyriausybės išvados ir daryti pertrauką su šiuo siūlymu“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje nurodė parlamentaras.
Lietuvos verslo konfederacijos atstovė Akvilė Razumienė antrino ir akcentavo, kad minėtam projektui taikoma „nepagrįsta skuba“.
„Matome ydingų vietų, kad taip galimai pažeidžiami ir laisvos konkurencijos principai ir, priėmus tokius pakeitimus, galima prastesnė investicinė aplinka, kadangi sudėtingės sandorių priėmimas.
Mes siūlytume atsižvelgti į Teisės departamento siūlymą prašyti naujos Vyriausybės išvados dėl šio projekto, kur tikrai būtų galima rasti kompromisinius sprendimus, kurie būtų priimtini visoms pusėms“, – dėstė verslo atstovė.
K. Starkevičius: „nemosikuokime“ laisvos rinkos gąsdinimais
Reaguodamas į išsakytas replikas, Kaimo reikalų komiteto posėdyje dalyvavęs siūlymo iniciatorius K. Starkevičius akcentavo – įstatymu siekiama, kad žemės ūkio paskirties žemės įsigytų tie žmonės, kurie užsiima žemės ūkio veikla.
„Gal pirmiausia tą žemdirbį, kuris yra apačioje, pamatykime ir „nemosikuokime“ visokiais laisvos rinkos gąsdinimais“, – kalbėjo jis.
„Stabdymas čia nieko neduos“, – pridūrė K. Starkevičius.
Saulius Mocevičius, laikinai pareigas einančio žemės ūkio ministro patarėjas, tvirtino sulaukiantis pastabų iš ūkininkų, kad jie neinformuojami apie parduodamus privačius žemės ūkio paskirties sklypus.
„Žemės ūkio ministerija labai pritaria šiam įstatymo projektui. Manome, kad žemdirbiai, žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys turi gauti tokią informaciją ir lygiomis teisėmis pretenduoti įsigyti žemės ūkio paskirties sklypus“, – komentavo S. Mocevičius.
Žemės ūkio ministro patarėjo manymu, kiekvienas sklypas turėtų būti naudojamas pagal paskirtį.
„Jei kalbama apie žemės ūkio paskirties sklypus, natūralu, kad šiuos žemės sklypus ir turėtų naudoti arba pirmumo teise įsigyti žemės ūkio sektoriuje dirbantys ir žemės ūkio veikla užsiimantys asmenys“, – dėstė S. Mocevičius.
Reaguodamas į diskusijas, parlamentaras Bronis Ropė tvirtino manantis, kad šiuo atveju sklypo pardavėjas nenukentės: „Jis pats nustato kainą ir ta kaina paskui sukasi per visus skelbimus.“
Tiesa, Seimo narys sutiko, jog atskirais atvejais gali būti sukuriama didesnė biurokratija: „Priemiesčiuose, kur sklypai yra mažesni, kaimynų apklausos vyksta kelerius metus, yra visokių terminų ir atskirose vietose gali būti du ar tris kartus daugiau žmonių, pretenduojančių į sklypą, todėl šią vietą reikėtų pergalvoti.“
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika taip pat sutiko, kad šiuo klausimu vertėtų paprašyti Vyriausybės išvados. „Galbūt rasime bendrą sutarimą, kad nebūtų ir [įstatymo] vetavimo, ir ta problema būtų išspręsta“, – sakė jis.
Minėtu klausimu Komiteto posėdyje nutarta padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
Šaltinis: Gabrielė Jankienė, lrt.lt, 2024-12-04
Pateiktos paraiškos bioekonomikos verslui vystyti
Iki lapkričio 29 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) buvo priimamos paraiškos pradėti arba vystyti bioekonomikos principais paremtus verslus pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į bioekonomikos verslus“.
NMA paraiškas dėl galimybės gauti paramą užsiimant žemės ūkio produktų perdirbimo veikla, kai pakeičiama jų cheminė ir fizinė sudėtis į aukštos pridėtinės vertės produktus, taip prisidedant prie beatliekės veiklos ūkiuose ir novatoriškų produktų iš biomasės gamybos, pateikė juridiniai asmenys, bioekonomikos verslą ketinantys vykdytiŠalčininkų, Kauno, Vilkaviškio bei Pasvalio rajonuose, taip pat vieną projektą ketinama įgyvendinti Kauno mieste. Maksimalios paramos sumos – 5 mln. Eur paprašyta įgyvendinti dviem projektams.
Atrankos kriterijai:
Pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį šiems atrankos kriterijams – už tai joms bus suteikiamas atitinkamas balų skaičius bei sudaroma paraiškų pirmumo eilė:
* Pareiškėjas gamybos procese kaip žaliavą naudoja Lietuvoje užaugintus, pagamintus žemės ūkio produktus, kurie sudaro ne mažiau kaip 60 proc. žaliavos (tikrinama ataskaitiniais metais) – suteikiama 15 balų.
* Projekte numatytas gamybos procese susidariusių atliekų perdirbimas (kartu su paraiška pateikiami technologinių procesų aprašai, pagrindžiantys, kad gamybos procese susidariusios atliekos bus perdirbamos arba tvariai panaudojamos kitai veiklai, pavyzdžiui, atliekos perduodamos / parduodamos kitam ūkio subjektui perdirbti (tikrinama įgyvendinus projektą ir visą projekto kontrolės laikotarpį) – suteikiama 10 balų.
3. Pareiškėjas numato perdirbti:
* ekologiškus žemės ūkio produktus, kurie sudaro ne mažiau kaip 50 proc. perdirbamos žaliavos, – suteikiama 20 balų;
* pagal Nacionalinės kokybės produktų (NKP) sistemos reikalavimus pagamintus produktus, kurie sudaro ne mažiau kaip 50 proc. perdirbamos žaliavos, – suteikiama 15 balų.
4. Pareiškėjas projekte numato investicijas į technologijas, kuriomis žemės ūkio produktai perdirbami į:
* produktus, skirtus maistui, – suteikiama 20 balų;
* produktus, skirtus tolesniam panaudojimui maisto sektoriuje, – suteikiama 15 balų;
* produktus, skirtus pašarams, – suteikiama 10 balų.
5. Pareiškėjas investuoja į gamybinių procesų skaitmeninimą (jei, vadovaujantis Projektų inovatyvumo vertinimo metodika, projektų inovatyvumo vertinimo skaitmeninimo kriterijus surinko ne mažiau kaip 3 balus) – suteikiama 10 balų.
6. Pripažintas žemės ūkio kooperatyvas:
* pagal projekte numatytus gamybinius pajėgumus numato įgyvendinęs projektą visą kontrolės laikotarpį perdirbti ne mažiau kaip 80 proc. savo narių valdose išaugintų / pagamintų žemės ūkio produktų – suteikiama 25 balų;
* pagal projekte numatytus gamybinius pajėgumus numato įgyvendinęs projektą visą kontrolės laikotarpį perdirbti ne mažiau kaip 60 proc. savo narių valdose išaugintų / pagamintų žemės ūkio produktų – suteikiama 20 balų.
Paraiškai nesurinkus privalomo 35 atrankos balų skaičiaus, ji bus atmesta ir toliau nebevertinama. Paraiškų pirmumo eilė turės būti sudaryta per 30 darbo dienų nuo paskutinės paraiškų teikimo dienos, t. y. iki 2025 m. sausio 16 d.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-12-04
Ūkininkas Mindaugas Gudelis: „Po 10 metų Lietuvoje smulkiųjų ūkių neliks“
Lietuvoje ir toliau kosminiu greičiu brangsta pieno produktai. Žmonės jau raginami pirkti sviestą akcijų metu ir laikyti jį „juodai dienai“ šaldymo kamerose, nes pieno produktų brangimas nežada sustoti ir po Naujųjų metų. Ūkininkai piešia niūrią ateitį. Kai kurie iš jų yra įsitikinę, kad netolimoje ateityje mažieji Lietuvos ūkiai išnyks, o mes gersime „miltelinį“ pieną.
Apie tai kalbėjomės su Mažeikių rajone gyvenančiu ūkininku Mindaugu Gudeliu, kuris gyvenimą Klaipėdoje iškeitė į kaimą ir ėmėsi ūkininkauti, tačiau dėl nestabilios pieno rinkos ir miglotos žemės ūkio ateities daugiau investicijų į savo ūkį neplanuoja.
Viešojoje erdvėje rašoma, kad pieno kainas kelia prasti orai, nykstantys mažieji ūkiai ir karvių ligos. Ar taip ir yra? Gal čia – tik dalis tiesos?
Mes, tai yra Lietuva, esame globalioje Europos Sąjungos rinkoje, nes ir pieno, ir grūdų kaina priklauso nuo biržos kainos. Tiesa tokia ir yra – sparčiai nyksta mažieji ūkiai, mažėja karvių skaičius, vadinasi, mažėja ir pieno.
Poreikis auga, o ūkininkai negali jo patenkinti. Ir ši bėda – ne tik pas mus, bet ir visoje Europoje. Ypač sudėtinga situacija Vokietijoje, nes ten serga labai daug karvių. Pas mus karvių ligos yra lėtinės, daug ūkininkų nuleidžia rankas ir naikina ūkius. Ir situacija yra tokia, kokią aprašo spauda.
Lietuva – žemės ūkio kraštas. Anksčiau kaime gyvenantis lietuvis neįsivaizdavo savo gyvenimo be žalmargės. Tai kodėl dabar pas mus nyksta mažieji karvių ūkiai, nors sakoma, kad niekas taip gerai šalyje negyvena kaip ūkininkai?
Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje nyksta mažieji ūkiai – ūkininkai nesijungia į kooperatyvus, o nesijungia, nes nemato naudos.
Pavyzdžiui, jei aš norėčiau jungtis su ūkininkaujančiu kaimynu į kooperatyvą, privalėčiau įkurti bendrovę, samdyti buhalterį, turėti įmonės direktorių.
Bėda yra ta, kad ūkininkai nenori rizikuoti, nes pieno rinka yra be galo nestabili. Dabar pieno kaina didėja, bet dar prieš metus jo kaina už litrą buvo nukritusi iki 20 centų ir ūkininkai rengė protestus, pylė pieną į laukus, už dyką dalino žmonėms, nes parduoti neapsimokėjo.
Pavyzdžiui, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina šių metų spalį Lietuvoje didėjo trečią mėnesį iš eilės ir siekė 512,92 euro už toną, o prieš metus buvo tik 290 eurų už toną.
Tai čia tik metų intervalas, bet aš investicijas skaičiuoju penkmečiui į priekį. Ar žinodamas tai aš galiu rizikuoti, imti dideles paskolas, įsipareigoti bankams, kai pieno pardavimo kainos svyruoja šimtais procentų per vienerius metus? Štai todėl ūkininkai parduoda karves lenkams ir ūkius uždaro.
Ar tikrai Lietuvoje tie ūkiai taip sparčiai nyksta?
Pateiksiu paskutinių ketverių metų skaičius: 2020 metais sausio mėnesį Lietuvoje buvo 242 tūkstančiai karvių, tas karves laikė 30 854 mažieji ūkiai.
Šiemet lapkritį Lietuvoje liko 203 tūkstančiai karvių. Per ketverius metus karvių sumažėjo iki 39 tūkstančių, o ūkių liko tik 16 723. Faktiškai ūkių sumažėjo perpus. Jie išnyko ir nyks toliau.
Kodėl? Nestabili pieno rinka – pagrindinė priežastis?
Taip. Visa ES ūkinė bazė yra orientuota į didelius ūkius, nes kuo didesnis ūkis, tuo pieno pagaminimo kaštai yra mažesni. Pavyzdžiui, mano ūkyje yra 30 karvių, jūsų – 200.
Abiem mūsų ūkiams reikia pagaminti tam tikrą pašarų kiekį, bet mūsų įrankiai yra tie patys – abiem ūkiams reikia specialios technikos, traktorių, o kur dar kuro sąnaudos… Kai aš, smulkusis ūkininkas, perku techniką, turint omenyje mano karvių kiekį, ji man neatsipirks.
Todėl išeitis tik viena – arba jungiesi į bendrą organizaciją, arba naikini ūkį. Pastarasis variantas lietuviams priimtinesnis, nes suplanuoti pieno supirkimo kainų keleriems metams į priekį neįmanoma. Mes, smulkieji, gyvename nuo bangos iki bangos.
Kurti mažus ūkius skatino ES politika. Juk buvo ir yra skiriamas didžiulis finansavimas ir parama tokiems ūkiams kurti. Ūkininkai rašo projektus, teikia paraiškas, gauna lėšų moderniems ūkiams kurti, technikai įsigyti. Ar dabar dalis modernių tvartų ir fermų stovi tušti?
Atsitiko toks dalykas – ES politika nebuvo suderinta su Lietuvos žemės ūkio politika. Lietuvoje nėra vientiso, stabilaus požiūrio į žemės ūkį. Stebint šalies situaciją žemės ūkyje, kas man gali šiandien atsakyti į klausimą – ko valstybė nori iš žemės ūkio? Mes, ūkininkai, nesuprantame.
ES į mano ūkį investavo apie 100 tūkstančių eurų. Už šią sumą buvo įsigytas traktorius, modernizuotas tvartas, bet kiek ilgai jame gyvens mano ūkio karvės, negaliu atsakyti. ES pinigų nedalina šiaip sau, ūkininkai privalo vykdyti reikalavimus. Kai kurie iš jų – pertekliniai.
Pavyzdžiui, žaliasis kursas, sudėtingi žemės tręšimo planai ir tvarka, karvių apmokestinimas už jų išleidžiamas į orą dujas. Tas pats kuro akcizas – dabar žemdirbiams brangina kurą, nes jis neekologiškas, bet mums nėra jokios kitos alternatyvos.
Ir vėl susidaro grandinė – jei man, ūkininkui, kuras brangsta po 10-15 centų už litrą, tai pirkėjui lygiai tiek pabrangs ir pienas, ir mėsa, ir duona, ir visa kita žemės ūkio produkcija.
Pernai ūkininkai dėl valdančiųjų vykdomos žemės ūkio politikos degino savo laukuose didžiulius laužus, vyko protestuoti prie Seimo dėl perteklinių reikalavimų. Ar iš to buvo kokios naudos?
Kaip matau šiandien – nebuvo. Pieno rinka stagnuoja iki šiol. Net jei kaina kils toliau, tai tikrai nepaskatins kurti ūkius, pirkti karves ir tikėtis ramiai, gerai, sočiai gyventi.
Karvių skaičius ir toliau nuosekliai mažės, o pieno kainos ir toliau šokinės. Valstybė buvo užsimojusi inicijuoti pieno įstatymą, bet visos iniciatyvos nugulė stalčiuose.
Šiandien perdirbėjui pieną parduodu be jokių sutarčių, kurios apibrėžtų mano gaunamų pinigų sumą. Pieną į supirkimo punktą priduodu pagal tą rinkos kainą, kokia buvo prieš savaitę ar dvi, ir gaunu užmokestį atgaline tvarka, nes nėra arbitro, kuris reguliuotų visą šį procesą įstatymu.
Prancūzijoje ši rinka yra reguliuojama, o pas mus visas žemės ūkis yra paliktas savieigai, mus prižiūri tik ES. Ką nurodo ir kokius reikalavimus nuleidžia iš viršaus – tą mes ir vykdome. Aklai. Kodėl taip yra – niekas neatsakys.
Arba politikai nemoka, nežino, nesigilina, arba tiesiog niekam nerūpi. Iki šiol yra toks standartinis suvokimas apie pieno ūkį – yra karvė, ją pamelži, pieną priduodi. Ir visas darbas.
O kad šalia to yra šimtai sudėtinių dalykų, darbų, reikalavimų – niekas nesigilina. Todėl stambieji ūkiai, kurie gimė arba transformavosi iš kolūkių, ir toliau plečiasi, o smulkieji nuleidžia rankas, pavargsta ir spjauna į visą šitą reikalą.
Skamba labai pesimistiškai. Ar tokią liūdną matote ir Lietuvos smulkiųjų ūkių ateitį?
Manau, kad artimiausių 10 metų perspektyvoje smulkiųjų ūkių Lietuvoje iš viso neliks. Mes grįžtame į „šviesios ateities“ laikus. Tai yra apsukę ratą pareiname į kolūkius, tik jie dabar kitaip vadinsis – žemės ūkio bendrovėmis. Liks tokios, kaip dabar yra „Linas Agro“, „Lytagra“ ir pan. Jie taps pagrindiniais maisto gamintojais ir pieno tiekėjais Lietuvoje.
Kaip tai atsilieps kainoms?
Mūsų politikai turi tokią auksinę frazę – „rinka pasakys“. Tai toks ir atsakymas – kam sukti galvą? Bus karas – rinka bus vienokia, nebus – bus kitokia. Kam įsitempti ir rūpintis šiandien, kad rytoj būtų geriau? Nes ką pasakys ES, kaip atrodysime prieš kitas Europos valstybes, kurios taip pat gyvena laisvos rinkos sąlygomis?
Šiemet ūkyje nedarau jokių investicijų, nes nematau prasmės. Balansuojame ties nuliu. Dar ne taip seniai, kai pieno kainos buvo kritusios, pats turėdavau primokėti po 10 centų už litrą, skolintis ir primokėti.
Tai įsivaizduokite, jei tokia situacija būtų biure – ateina mėnesio pabaigoje direktorius ir sako savo darbuotojui: „Gavai algą, bet dar turi susimokėti už ofisą, telefoną ir darbo priemones.“ Ar kas nors norėtų tokį verslą pradėti? Maždaug taip šiandien atrodo smulkiųjų ūkininkų kasdienybė.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-12-04
Trumpų grandinių vystymui ragina kreiptis paramos
Kuriant tvarias maisto sistemas ir siekiant užtikrinti apsirūpinimą saugiais vietos maisto produktais, yra remiamas trumpųjų tiekimo grandinių vystymas. Iki šių metų gruodžio 31 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) galima teikti paramos paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“. Šiam kvietimui, kuris startavo lapkričio 4 d., skirta 2,5 mln. Eur paramos lėšų.
Pagal minėtą SP priemonę paramos gali kreiptis tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys – privatūs ir viešieji. Fiziniai asmenys (ūkininkai) turi užsiimti žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir turėti savo vardu įregistruotą ūkininko ūkį.
Privatūs juridiniai asmenys privalo užsiimti žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos, ir (ar) perdirbimo, ir (ar) rinkodaros, ir (ar) maisto produktų realizavimo (prekybos jais) veikla, taip pat – atitikti labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei (MVĮ) keliamus reikalavimus, nurodytus Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtros įstatyme.
Viešieji juridiniai asmenys turi atitikti MVĮ keliamus reikalavimus ir veikti pagal Asociacijų įstatymą arba Viešųjų įstaigų įstatymą.
Svarbu tai, kad paraiška turi būti teikiama kartu su projekto partneriu (-iais) – visais trumpos grandinės projekto dalyviais, įskaitant tarpininką, kuris gali būti fizinis ir juridinis asmuo bei turi atitikti pareiškėjui taikomus reikalavimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad tarpininkas projekte gali dalyvauti tik tada, jei nėra galimybių įgyvendinti projekto be jo, – jis gali būti pasitelkiamas kaip trumpos tiekimo grandinės procesų organizatorius, bet ne kaip jos produktų supirkėjas ir pardavėjas.
Trumpos grandinės dalyvių bendradarbiavimas turi būti įtvirtintas jungtine veiklos sutartimi, kurioje turi būti aptartos įgyvendinimo taisyklėse nustatytos sąlygos, neapsiribojant jomis.
Projekto kontrolės laikotarpiu į trumpos tiekimo grandinės veiklą galima įtraukti kitus fizinius asmenis (ūkininkus), tačiautokiu atveju būtina pateikti NMApranešimą.
Išskirti trys paramos modeliai
Pagal intervencinę priemonę remiama naujos arba jau veikiančios trumpos tiekimo grandinės nauja veikla bei plėtra, kuri apima platesnę žemės ūkio ir maisto produktų asortimento pasiūlą, tiesioginio žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo skatinimą vietinėje rinkoje ir žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimą. Pavyzdžiui,gali būti plečiamas turimas asortimentas, pirkėjų ratas, ieškoma naujų pardavimų kanalų ir t. t. Veikla turėtų būti įgyvendinama daug dėmesio skiriant skaitmeniniams sprendimams diegti.
Veiklos remiamos ir parama teikiama pagal tris paramos modelius: tiesioginis žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas; žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas, orientuotas į didesnės apimties realizavimą vietos lygmeniu (t. y. trumpa tiekimo grandinė vystoma kelių savivaldybių ar kelių pardavimo kanalų lygiu); žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo tinklų –logistikos centrų – kūrimas.
Didžiausia paramos suma vienam projektui pagal pirmąjį modelį yra iki 150 000 Eur, pagal antrąjį – iki 250 000 Eur, pagal trečiąjį – iki 700 000 Eur be PVM, naudojant esamos logistikos infrastruktūrą ilgalaikės nuomos, panaudos ar paslaugų sutarčių pagrindu (vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 200 000 Eur suma); iki 1 500 000 Eur be PVM – statant naują logistikos infrastruktūrą ar ją rekonstruojant, vykdant kapitalinį remontą (vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 500 000 Eur suma).
Ką svarbu žinoti apie įsipareigojimus?
Svarbu įsidėmėti, kad, priklausomai nuo paramos modelio, skiriasi projektų kontrolės laikotarpis: pagal 1 paramos modelį kontrolės laikotarpis yra 3 metai, pagal 2-ąjį – 4 m., pagal 3-iąjį – 5 m.
Žinotina ir tai, kad teikiantieji paraiškas prisiima visiems pareiškėjams, t. y. pagal visus paramos modelius taikomus įsipareigojimus, nurodytus įgyvendinimo taisyklėse, bei atskirus įsipareigojimus, taikomus atsižvelgiant į paramos modelį.
Pagal 1 paramos modelįparamos gavėjai privalo užtikrinti, kad visų projekto grandinės dalyvių užaugintos ir (arba) pagamintos produkcijos realizuojamas kiekis per pirmuosius metus nuo prekybos ar produkcijos realizavimo vietos įkūrimo būtų ne mažesnis kaip 5 000 kg ir kiekvienais paskesniais metais laipsniškai didėtų po 1 000 kg per metus.
Pagal 2 paramos modelį įsipareigojama tiekti žemės ūkio ir maisto produktus parduoti ir (arba) naudoti juos kaip žaliavą teikiant maitinimo paslaugą į viešąsias paslaugas teikiančias įstaigas ar įmones bei užtikrinti, kad visų projekto grandinės dalyvių užaugintos ir (arba) pagamintos produkcijos realizuojamas kiekis per pirmuosius metus nuo prekybos ar produkcijos realizavimo vietos įkūrimo būtų ne mažesnis kaip 7 000 kg ir kiekvienais paskesniais metais laipsniškai didėtų po 2 000 kg.
Pagal 3 paramos modelįbūtina įsteigti regioninio lygmens logistikos centrą ir tiekti žemės ūkio ir maisto produktus į realizavimo vietas ir (arba) vykdyti mažmeninę prekybą, nesumažinant jo fizinio ploto per visą projekto kontrolės laikotarpį bei užtikrinti, kad visų projekto grandinės dalyvių užaugintos ir (arba) pagamintos produkcijos realizuojamas ar tiekiamas į logistikos centrą kiekis per pirmuosius metus nuo jo įkūrimo bus ne mažesnis kaip 25 000 kg, kuris kiekvienais paskesniais metais laipsniškai bus didinamas po 7 200 kg. Taip pat užtikrinti pagrindinių produktų grupių (grūdų produktų, daržovių, vaisių ir uogų, riebalų, pieno produktų, mėsos ir kiaušinių) asortimento krepšelį.
Pareiškėjai taip pat įsipareigoja su pirmuoju mokėjimo prašymu NMA pateikti ketinimų bendradarbiauti su savivaldybėmis, kurių teritorijoje planuojama tiekti produktus viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms ar įmonėms, sutartis, taip pat visą projekto kontrolės laikotarpį veikti didesniu nei vienos savivaldybės lygiu ir NMA kartu su metinėmis ataskaitomis teikti informaciją apie turimas produkcijos tiekimo sutartis su viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis ar įmonėmis.
Būtina žinoti ir kitus įsipareigojimus. Paramos gavėjas ir (ar) partneriai privalo pradėti įgyvendinti projektą (pateikti pirmąjį mokėjimo prašymą) per 3 mėn. nuo avanso išmokėjimo dienos, jei numatytas išlaidų kompensavimo su avanso mokėjimu būdas, arba per 6 mėn. nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, jeigu numatytas kompensavimo be avanso mokėjimo arba sąskaitų apmokėjimo būdas. Šis reikalavimas netaikomas, jei teikiamas tik vienas mokėjimo prašymas.
Taip pat privalu užtikrinti, kad ne mažiau kaip 51 proc. projekto grandinės dalyvių (pareiškėjų ir partnerių) valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos bus ne mažesnis kaip 8 000 Eur, išskyrus Taisyklių 25 punkte numatytas išimtis (taikoma projektams, įgyvendinamiems pagal 2 ir 3 paramos modelius).
Dar vienas įsipareigojimas – paramos gavėjas ir (ar) partneriai turi iki paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo dienos sukurti ne mažiau kaip 1 mažmeninės prekybos ir (arba) realizavimo vietą, susijusią su projekto veikla, kuriai prašoma paramos, ir išlaikyti ją (-as) iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.
Už ką suteikiami atrankos balai?
Paramos gavėjas ir (ar) partneriai privalo verslo plano įgyvendinimo metu ir visą verslo plano kontrolės laikotarpį užtikrinti atitiktį atrankos kriterijams, už kuriuos paramos paraiškai suteikiami balai.Didžiausias galimas surinkti balų skaičius – 100, mažiausias privalomas – 30 balų, tiek negavus, paraiška atmetama.
Atrankos balai suteikiami už projekto trumpoms tiekimo grandinėms vystyti dalyvių skaičių, projekto įgyvendinamą be tarpininko, naujos trumpos tiekimo grandinės kūrimą rinkoje. Balai skiriami ir tuo atveju, kai projektu kuriama ar plėtojama trumpa tiekimo grandinė visuomenei tieks maistingus, aukštos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktus.
Taip pat balai suteikiami, kai projekte numatytas skirtingų žemės ūkio sektorių dalyvių bendradarbiavimas, kai rinkai tiekiamas skirtingas žemės ūkio pagamintos ir (ar) perdirbtos produkcijos asortimentas.
Balų galima gauti ir vystant tvarią trumpą tiekimo grandinę, kai projekte numatytos investicijos į aplinkos taršos mažinimą ir tausų gamtos išteklių naudojimą, transportavimo kaštų optimizavimą, transporto priemonės išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio mažinimą, maisto atliekų kiekio mažinimą, gamybinių procesų skaitmeninimą ir inovacijų diegimą.
Kaip pateikti paraišką?
Paraiškos kartu su papildomais dokumentais NMA gali būti teikiamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“) arba pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant el. paštu paraiskos@nma.lt.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-12-06
Svarbu VVG projektų vykdytojams – trumpėja projektų kontrolės laikotarpis
Nacionalinė mokėjimo agentūra atkreipia paramos gavėjų – vietos veiklos grupių (VVG), įgyvendinančių projektus pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, dėmesį, kad jų įgyvendintų projektų kontrolės laikotarpis buvo sutrumpintas iki 3 metų. NMA numato teikti ŽŪM ir kitus siūlymus, kuriuos įgyvendinus paramos gavėjams projektų vykdymas būtų paprastesnis, lengvesnis bei mažėtų jiems tenkanti administracinė našta tiek projekto įgyvendinimo, tiek kontrolės laikotarpiu.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-12-04
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
