Žemės ūkio naujienos: 2024-12-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkai piktinasi – dėl nuostolingų metų netenka stažo, turi grąžinti išmokas
Ūkininkų sąjunga piktinasi, kad po nuostolingų praeitų metų dalis ūkininkų turi grąžinti motinystės ar ligos išmokas, kiti netenka metų stažo. Sodros atstovė sako, taip nutiko, nes dalis savarankiškai dirbančiųjų sumokėjo įmokas nuo didesnės sumos, nei deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ūkininkai sako, kad jiems turėtų būti taikomos išimtys.
Darbų ūkyje daug, praėję metai nuostolingi, o dar sužinai, kad pernai iš tikrųjų buvai bedarbė – smulkioji ūkininkė iš Kauno rajono sako, naujienos iš „Sodros“ pakirto kojas.
„Kiekvieną mėnesį buvo mokėtos įmokos, tam tikrą laikotarpį buvau motinystės atostogose, dekrete, gavau išmokas iš „Sodros“. Sužinojau, kad esu bedarbė, kad turiu ne tik stažą prarastą visus metus, bet ir turėsiu grąžinti motinystės išmoką“, – pasakoja ūkininkė Regina Bernotienė.
Pranešimą iš Sodros gavo ir Audronis Vaškas, ūkininkas iš Kauno rajono.
„Gavosi minus 40 tūkstančių praėjusiais metais, pateikė buhalterė pajamų deklaraciją mokesčiams, nulis, kadangi minusas yra, nereikia mokesčių mokėti. O „Sodrai“ mokėjau aš nuo to minimumo 840 ar kiek yra, kiekvieną mėnesį mokėjau. Tai dabar atsiuntė, kad, jo, man grąžins tuos pinigus, o metus darbo stažo nubrauks. Anekdotas“, – sako ūkininkas.
Ūkininkų sąjunga skaičiuoja, kad panašioje situacijoje – per tūkstantį ūkininkų. „Sodros“ atstovė sako, tvarka tokia, kad socialinio draudimo įmokos mokamos nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų
„Dalies savarankiškai dirbančių žmonių įmokos, sumokėtos „Sodrai“ ir įmokos, deklaruotos Valstybinei mokesčių inspekcijai nesutapo. Tikriausiai žmonės daugeliu atveju sumokėjo daugiau socialinio draudimo įmokų nei deklaravo pajamų valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip daryti negalima“, – teigia Sodros atstovė Malgožata Kozič.
Ūkininkų sąjunga teigia, problemų kyla dėl pakeistų „Sodros“ taisyklių.
Ir piktinasi, kad valdžia negirdi argumentų, esą žemdirbių situacija skiriasi nuo kitų.
„Visiškai neatsižvelgiama, kad ūkininko ūkis gali gauti tiesiogines išmokas ir jos nėra apmokestinamos ir balansas gali būti teigiamas, antras dalykas, visiškai neatsižvelgiama, gal pas ūkininkę tų grūdų aruode yra pilna, jis nepardavė dabar, nes kaina yra maža, jis laukia geresnės kainos, parduos sausio mėnesį, bet jau kitais metais“, – nurodo Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.
Ūkininkai valdžią ragina keisti tvarką ir atsižvelgti, kad metai metams nelygūs – pavyzdžiui, 2023-ieji daliai jų buvo nuostolingi dėl laukus alinusios sausros ir geopolitinės situacijos.
„Galbūt reikėtų atsižvelgti į tai, ar imti kažkokią eilę metų ūkio rezultatus ar imti prielaidą, kad ir jie gauna tų vadinamų neapmokestinamų pajamų“, – sako Žemės ūkio konsultavimo tarnybos biuro vadovė Laimutė Stravinskienė.
„Sodros“ atstovė sako, esą ūkininkams siūlyta tikslinti duomenis, pokyčių esą neplanuojama, o sprendimai dėl įstatymų pakeitimų – politikų rankose.
„Vėliau pensijos yra mokamos tiek iš „Sodros“ biudžeto, tiek iš valstybės biudžeto, būtų nelabai teisinga, jeigu žmogus sumokėtų „Sodrai“ iš kažkokių pajamų, kurių jis nenurodė VMI, į valstybės biudžetą jie savo įmokų nesumokėjo, bet vėliau gaus iš to pensijas“, – sako M. Kozič.
Ūkininkų sąjungos atstovai žada kalbėtis su nauja valdžia, jei pokyčių nebus, kreipsis į teismą.
Hofmanas žada tikrinti, ar per Lietuvą nevežami grūdai iš okupuotų Ukrainos teritorijų
Lietuva ir Ukraina sutarė tikrinti, ar tranzitu per Lietuvą vežami rusiški grūdai nėra iš okupuotų Ukrainos teritorijų, teigia žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Jis ir Ukrainos žemės ūkio ir maisto ministras Vitalijus Kovalas pasirašė patikrą numatantį memorandumą. Apie tai sekmadienį jis pranešė feisbuke.
„Pasirašėme Savitarpio supratimo memorandumą, kurio pagrindu bus tikrinami grūdai, vežami tranzitu iš Rusijos per Lietuvos teritoriją, siekiant nustatyti ar jie nėra pavogti iš okupuotų Ukrainos teritorijų“, – feisbuke rašė I. Hofmanas.
„Tikimės, kad agresorė nebegalės naudotis mūsų infrastruktūra ir gauti iš to ekonominės naudos“, – teigė ministras.
I. Hofmanas BNS sekmadienio vakarą patikslino, kad ministrai atnaujino jau anksčiau sudarytą susitarimą.
Jo teigimu, grūdų kilmei išsiaiškinti reikalingi sudėtingi genetiniai tyrimai, kurie būtų atliekami Jungtinėje Karalystėje. Ji taip pat turės pasirašyti dokumentą.
„Grūdų mėginiai būtų siunčiami (į Jungtinę Karalystę – BNS) ir pagal tam tikrus požymius yra galimybė nustatyti, kur tie grūdai buvo užauginti“, – BNS sakė I. Hofmanas.
Pasak ministro, tokiems tyrimams turės būti numatytas finansavimas, nustatyti teisiniai veiksmai, radus grūdų iš okupuotų Ukrainos sričių.
„Tyrimas bus daromas apie keletą savaičių, o užlaikyti (grūdų krovinio – BNS) negalėsime. Galbūt po to bus paskelbiama, jei paaiškėtų, kad grūdai buvo vogti, ir taip viešinamas Europos Sąjungoje šitas dalykas“, – pabrėžė I. Hofmanas.
Jis su Ukrainos ministru susitiko Kyjive, kur savaitės pabaigoje viešėjo visas Ministrų Kabinetas, išskyrus finansų ministrą Rimantą Šadžių.
I. Hofmanas teigė dvišaliame susitikime patikinęs apie Lietuvos paramą Ukrainai: „Patvirtinau visokeriopą mūsų pagalbą stiprinant bendradarbiavimą.“
Lietuva nuo kovo griežčiau tikrina iš Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių įvežamus pašarinius bei maistinius grūdus.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tuomet pastebėjo, kad įvedus draudimą importuojamų siuntų sumažėjo, tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos rinkas.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-12-22
Pasinaudokite galimybe kompensuoti ūkinių gyvūnų draudimo įmokas
Sausio pradžioje ūkininkai kviečiami kreiptis dėl ūkinių gyvūnų draudimo įmokų dalies kompensavimo.Paraiškos priimamos nuo 2025 m. sausio 2 d. iki spalio 31 d. Draudimo įmokoms finansuoti parama teikiama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklos sritį, susijusią su ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimu.
2025 metais draudimo įmokų kompensavimui skirta 650 000 Eur paramos lėšų.
Didžiausia kompensuotina draudimo įmokos suma pagal draudimo sutartį – 70 proc. tinkamos finansuoti draudimo įmokos sumos, o draudimo sutartis turi būti ne ilgesnė nei vieneri metai.
Pareiškėjų tinkamumas
Paramos gali kreiptis tie ūkininkai, kurie yra įregistravę ūkinius gyvūnus ir žemės ūkio valdas atitinkamuose registruose. Pareiškėjas turi:
* laikyti ūkinius gyvūnus, kurie yra įregistruoti jų vardu Ūkinių gyvūnų registre;
* savo vardu kaip valdos valdytojas būti įregistravęs žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre;
* apdraustus ūkinius gyvūnus draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu laikyti Lietuvos Respublikos teritorijoje;
* apdrausti minėtus gyvūnus nuo užkrečiamųjų ligų.
Kaip ir kur teikti paraiškas
Paraiškas reikėtų teikti savivaldybės, kurioje registruota žemės ūkio valda, administracijai. Pateikti galima įvairiais būdais: asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu ar elektroniniu paštu. Svarbu pažymėti, kad paramos paraiška pateikiama prieš sumokant draudimo įmokas draudimo įmonei.
Pagal vieną draudimo sutartį pareiškėjas teikia vieną paramos paraišką. Teikiamų paramos paraiškų skaičius neribojamas.
Šiais metais nuo sausio 2 d. iki spalio 31 d. buvo pateiktos 68 paraiškos, kurių bendra prašoma suma – daugiau kaip 548 tūkst. eurų.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-12-23
Kitų metų pradžioje – parama ūkininkams žemės ūkio technikai įsigyti
Aplinkos ministras patvirtino pažangos priemonės „Antros kartos biodegalais ir elektra varomos žemės ūkio technikos skatinimas” aprašą, kuriame numatyta skirti dotaciją biodujomis, biometanu ar elektra varomai žemės ūkio technikai ar savaeigėms mašinoms įsigyti. Planuojama, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra kvietimą pretenduoti į paramą skelbs 2025 m. sausio 21 d.
Į subsidijas galės pretenduoti labai maži, maži ir vidutiniai žemės ūkio kooperatyvai, įmonės bei fiziniai asmenys, vykdantys pirminę žemės ūkio gamybą. Bendra paramos suma siekia 7 mln. eurų. Vienam pareiškėjui skiriamos dotacijos dydis gali siekti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Šios priemonės tikslas – sudaryti sąlygas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį žemės ūkio sektoriuje. Tai galima pasiekti pasirinkus biodujomis, biometanu arba elektra varomą žemės ūkio techniką bei savaeiges mašinas.
Parama skirta įgyvendinat Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. suplanuotą priemonę „Antros kartos biodegalais ir elektra varomos žemės ūkio technikos skatinimas“. Dotacijos skiriamos iš Klimato kaitos programos lėšų.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-12-20
Ūkininkų siekis – senu traktoriumi apkeliauti Lietuvą
Mažučių kaime (Vilkaviškio r.) ūkininkaujantis Šarūnas Radvinauskas nuo mažens svajojo turėti traktorių „T-150“. Nors dabar tokiomis transporto priemonėmis žemės beveik niekas nedirba, pats suvalkietis vos kiek daugiau nei prieš mėnesį savo technikos parką papildė 1989 metais pagamintu minėtu traktoriumi. Ir ne, bent kol kas žemės su juo dirbti vyras neketina. Iš pradžių jis žada su šiuo traktoriumi… apvažiuoti Lietuvą.
Jaučia sentimentus
Kol daugelis dar tik lips iš savo lovų po Naujųjų Metų šventimo, Š.Radvinauskas kartu su Patilčių kaime (Vilkaviškio r.) ūkininkaujančiu Artūru Vakarinu ketina sėsti į neseniai įsigytą „pusantriniu“ neretai pavadinamą traktorių ir patraukti aplink Lietuvą. Būtent sausio 1-osios rytą du bičiuliai žada su šia transporto priemone pradėti iš dalies istorinį savo žygį. Kaip jie patys teigia, visai nesvarbu, koks tą rytą bus oras – lis ar snigs, šals ar pūs stiprus vėjas – jie savo kelionę pradės bet kokiu atveju!
Mintis apie žygį dviem draugams šovė visiškai atsitiktinai. Bekalbėdami telefonu jie pajuokavo, kad jei kada nors kuris iš jų turės „T-150“ traktorių, neužteks su juo vien arti žemę – būtina nuveikti kažką įdomaus. Taip ir gimė sumanymas apkeliauti šalį.
Abu vyrai jaučia sentimentus šiai transporto priemonei. Šarūnas gal nuo dešimties metų svajojo, kad vieną dieną vairuos tuomet tikru žemės ūkio technikos stebuklu atrodžiusį „pusantrinį“, o Artūro senelis apskritai buvo pirmasis Vilkaviškio rajono gyventojas, gavęs teisę kolūkyje jį vairuoti.
„Kaip matote, traktorius „T-150“ pasirinktas neatsitiktinai. Mes abu vienaip ar kitaip susiję su šio modelio traktoriumi. Aišku, būtų daug lengviau Lietuvą apvažiuoti naujausiomis transporto priemonėmis, bet mes to tikrai nedarytume. Nebūtų įdomu! Daug įdomiau keliauti su tokia technikos priemone, kuri daugeliui kelia nostalgiją. Besiruošdami kelionei sutikome nemažai ūkininkų, kurie prisipažino ir patys norėję nuveikti kažką panašaus, tačiau niekada tam taip ir nesiryžo. Pagalvojome, kad galime savo žygį savotiškai dedikuoti tiems, kurie su panašia technika kadaise kūrė savo ūkius“.
Nepateisino lūkesčių
Sugalvojus idėją, bičiuliams beliko pradėti viską nuodugniai planuoti. Pradėti, aišku, reikėjo nuo traktoriaus. Peržiūrėję dešimtis skelbimų, norimą transporto priemonę vyrai tikėjosi nusipirkti Radviliškyje. Nuvykę į vietą suvalkiečiai greitai suprato buvę apgauti, nes pats traktorius nė iš tolo nepriminė to, kurio aprašymas buvo pateiktas skelbime.
„Iš karto supratome, kad jeigu mėgintume tą traktorių užsikurti, vos pradėję važiuoti pamestume pusę detalių. Jau nekalbu apie bendrą jo išvaizdą. Tarkime, kabinoje buvo tiek skylių, kad voverės nevaržomos po jas galėtų bėgioti pirmyn ir atgal“, – juokėsi Š.Radvinauskas.
Laimei, netoliese gyveno kitas „T-150“ pardavėjas, tad bičiuliai nedelsdami nuvyko pas jį. Pakeliui jie net ėmė svarstyti, kad jei nepavyks rasti norimo varianto, keliauti aplink Lietuvą greičiausiai teks su kita transporto priemone. Vis dėlto to tikriausiai neprireiks, nes šįkart „T-150“ atitiko didžiąją dalį žemdirbių iškeltų lūkesčių. Jis buvo puikiai prižiūrėtas, tvarkingas, o pardavėjas neslėpdamas pasakė apie vienintelį gedimą – trūkusį sankabos gaubtą. Jį ūkininkai iki kelionės žada nesunkiai susitaisyti.
„Traktorių iš Radviliškio rajono į Suvalkiją parsigabenome su vilkiku. Iki tol nei aš, nei Šarūnas neturėjome daug praktikos vairuoti tokią transporto priemonę. Tik jau parvykę išbandėme. Atrodo, viskas veikia puikiai. Buvome nuvažiavę iki Vilkaviškio, sukorėme gal 50 km, jokių gedimų nepastebėjome. Tikimės, kad ir kelionės aplink Lietuvą metu jų pavyks išvengti. Aišku, dar iki jos traktorių deramai pasiruošime, į kelią prisikrausime krūvą atsarginių detalių. Bijome tik vieno – didelių gedimų, kurių neitų pataisyti kelyje. Su visais kitais nesklandumais neabejojame, kad susitvarkysime“, – kalbėjo A.Vakarinas.
Jis neslėpė, kad net jei pakeliui tektų dėl kokių nors priežasčių pristabdyti ar nutraukti žygį, jį vyrai vis tiek planuoja užbaigti. Kad ir vėliau.
Žavi ir baugina
A.Vakarinui ir Š.Radvinauskui dar iki kelionės reikės tinkamai pasirengti ne tik traktorių, bet ir prie jo kabinamą priekabą su tentu. Būtent joje ūkininkai ketina miegoti. Čia turėtų būti pastatytos dvi lovos bei malkomis kūrenama krosnelė, padėsianti žygeiviams apsisaugoti nuo šalčio.
„Pasiimsime duonos, bulvių, lašinių, obuolių ir kaip nors išgyvensime. Keliaudami daugiausiai improvizuosime. Pavyzdžiui, malkų žadame prisirinkti pakeliui. Važiuodami norėtume aplankyti ir keletą nuomonės formuotojų žemdirbių. Tikimės, jog tai pavyks padaryti“, – vylėsi Š.Radvinauskas.
Viso savo žygio eigą ūkininkai žada transliuoti socialiniuose tinkluose. Vyrai neabejoja, kad atsiras palaikančių jų sumanymą, bet bus ir tokių, kurie kritikuos.
„Mano žmona iš pradžių irgi labai nepatikliai žiūrėjo į šį planą. Ji net sakė, kad gali man nupirkti antrą „pusantrinį“, svarbu, kad tik likčiau namuose. Iš dalies ją suprantu – ji kurį laiką turės viena rūpintis trimis mūsų vaikais, ant jos pečių guls ir ūkio reikalai. Kita vertus, pamažu žmona baigia apsiprasti. Dabar ji jau gal net palaiko mane“, – juokėsi Š.Radvinauskas.
Priešingai nei jo žmona, A.Vakarino sutuoktinė iškart vyrui pasakė važiuoti ir pernelyg negalvoti apie galimas pasekmes.
„Mes negeriame, nerūkome, iš savo ūkio beveik neišeiname, po užsienius nevažinėjame, tad ši kelionė bus savotiška nauja patirtis. Dėl to ji ir žavi, ir baugina. Labai jos laukiu“, – prisipažino A.Vakarinas.
Liks ūkyje
Kol kas už traktorių abu bičiuliai mokėjo per pusę. Tiesa, jei visgi jis sėkmingai įveiks numatytą maršrutą, Šarūnas žada atiduoti draugui sumokėtą jo pinigų dalį ir pasilikti „pusantrinį“ sau. Vyras juokavo, kad po planuojamos kelionės transporto priemonė turėtų tapti neįkainojama.
Iš viso važiuodami vidutiniškai 30 km/val. greičiu, suvalkiečiai žemdirbiai ketina per dieną nuriedėti po 300 km. Jei viskas vyks pagal planą, jų kelionė turėtų trukti 6–7 dienas, nes aplink Lietuvą yra maždaug 1 300 km.
„Galima rasti daugybę argumentų, dėl ko turėtume nevažiuoti ir likti namuose. Lygiai tiek pat argumentų galima sugalvoti ir kodėl turėtume vykti į šią kelionę. Nenoriu ateityje gailėtis, kad kažko nepadariau, nors galėjau. Žmones dažniausiai stabdo trys dalykai: pernelyg ilgas galvojimas, dvejonės ir atidėliojimai. Džiaugiuosi, kad Artūras sutiko su šia avantiūra. Abejoju, ar dar kas nors kitas būtų tam pasiryžęs. Aišku, ši kelionė bus geras išbandymas visomis prasmėmis, tačiau tinkamesnio laiko už sausio pradžią jai nerastume. Juk pagrindiniai darbai ūkyje padaryti, o nauji dar neprasidėję. Kas žino, gal ši kelionė bus tik pirma iš daugelio kitų. Minčių turime įvairių“, – šypsojosi Š.Radvinauskas.
