Žemės ūkio naujienos: 2024-12-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kitų metų pradžioje – programa, padedanti išvengti didelių finansinių nuostolių
Metų pradžioje, sausio 2 – kovo 31 dienomis, Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) bus priimamos paraiškos, skatinančios žemės ūkio rizikos valdymo fondų (dar vadinamų savitarpio pagalbos fondais) steigimąsi ir plėtrą, pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 1 mln. Eur.
Remiama veikla
Pagal intervencinę priemonę remiamas žemės ūkio rizikos valdymo fondų steigimas ir žemės ūkio rizikos valdymo fondo (-ų) patirtų nuostolių, išmokėjus rizikos valdymo fondo nariams kompensacijas dėl ūkio subjektų pajamų netekimo, kompensavimas.
Galimi pareiškėjai
Pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jeigu turi galiojančią akreditaciją pagal Žemės ūkio rizikos valdymo fondų akreditavimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2023 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3D-47.
Paramos intensyvumas
Paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti išlaidos ne daugiau nei numatytas paramos dydis ir iki 70 proc. numatytu paramos intensyvumu.
Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti išvardytos pagal išlaidų kategorijas, o ne pateikiamos bendra suma.
Tinkamos finansuoti išlaidos:
* iki dviejų darbo vietų įrengimo ir išlaikymo (biuro įrangos ir baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo, darbo užmokesčio, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos), dviem darbo vietoms (įsirengus vieną darbo vietą kompensuojama suma proporcingai mažinama) kompensuojama ne daugiau kaip 20 tūkst. Eur, iki 70 proc. tinkamų išlaidų, pirmaisiais veiklos metais;
* kompensuojama ne daugiau kaip 18 tūkst. Eur, iki 70 proc. anksčiau išvardytų tinkamų išlaidų, antraisiais veiklos metais;
* kompensuojama ne daugiau kaip 16 tūkst. Eur, iki 70 proc. anksčiau išvardytų tinkamų išlaidų, trečiaisiais veiklos metais;
* iki 70 proc. pradinio įnašo į žemės ūkio rizikos valdymo fondą – skiriant vieną kartą ne daugiau kaip 1 tūkst. Eur vienam naudos gavėjui, pirmaisiais rizikos valdymo fondo veiklos metais;
* iki 70 proc. pajamų sumažėjimo, kuris išmokėtas naudos gavėjui kaip finansinė kompensacija, tik tuo atveju, kai išmokėta kompensacijos suma įvertinta atskiram naudos gavėjui pajamų sumažėjimui viršijus 20 procentų vidutinių metinių praėjusių trejų finansinių metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių finansinių metų laikotarpio vidutinių trejų finansinių metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius finansinius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų (taikomas laikotarpis nustatomas žemės ūkio rizikos valdymo fondo). Paramos intensyvumas įvertinamas atsižvelgiant į visą jau gautą paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Savitarpio pagalbos fondai“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklių)13.2 papunktį ir bendras paramos intensyvumas turi neviršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų pradiniam įnašui bei finansinėms kompensacijoms skirtų išlaidų.
Paraiškų teikimo tvarka
Paramos paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti Taisyklių nustatyta tvarka, tai yra pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu paraiskos@nma.lt, arba teikiami naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).
Atkreiptinas dėmesys, kad paramos paraiškų atranka nevykdoma. Pateiktų paraiškų paramos sumai viršijus paraiškų priėmimo etapui skirtą lėšų sumą, NMA proporcingai mažina paramos sumą visoms kvietimo metu pateiktoms ir tinkamomis finansuoti pripažintoms paramos paraiškoms. Apie tai informuojami pareiškėjai, kuriems siūloma sutikti visa apimtimi įgyvendinti projektą su mažesne paramos suma. Pareiškėjui nesutikus ar per nurodytą laiką nepateikus atsakymo, paramos paraiška atmetama.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-12-20
Ūkininkai kviečiami burtis
Kone kiekvienais metais visame pasaulyje ir Lietuvoje vis dažniau fiksuojami aukštesnės oro temperatūros rekordai. Tai vienur, tai kitur stebina ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai – liūtys, sausros, vėtros ir kt. O Ukrainoje prie visko prisideda ir karas, kurio ekonomines pasekmes jaučia ir Lietuvos ūkininkai.
Tęsia iniciatyvą
Apsirūpinimas maistu – visų valstybių ir visuomenių prioritetas ir gyvybiškai svarbus tikslas. Jį įgyvendinti padeda tinkamai išplėtotas žemės ūkis. Tačiau pastaruoju metu jam grėsmę kelia ir stichiniai orų reiškiniai. Tačiau Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) Lietuvoje tęsia iniciatyvą, kuri turėtų padėti ūkininkams apsisaugoti nuo neigiamų pasekmių, susijusių su klimato kaita.
Ūkininkus ragina burtis į fondą
„Keičiantis klimatui, globalizuojantis prekybai, veikiant įvairiems geopolitiniams veiksniams, žemės ūkio rinkos dalyvių pajamos tapo labai nestabilios. Patiriami dideli pajamų sumažėjimai, kurie kelia didelę grėsmę ūkių ekonominiam gyvybingumui bei išlikimui“, – nurodo ŽŪM Strateginio planavimo skyriaus patarėja Rimantė Juodenienė.
Vis dėlto ji pastebi, kad bent kol kas nėra labai populiaru ieškoti būdų apsaugoti gaunamas pajamas. Ypač gaminat žemės ūkio produkciją, kuriai turi įtakos daugelis globalinių veiksnių (kuro kainos, trąšų kainos, gaminamos produkcijos kainos pasaulinėje rinkoje, pirkėjų mokumas ir kt.).
„Rizika yra neatsiejama žemės ūkio verslo dalis, todėl rizikos valdymas bei priemonių jai valdyti sukūrimas tampa labai svarbiu žemės ūkio politikos tikslu“, – pabrėžė R.Juodenienė.
Jos teigimu, tokiu atveju, siekiant išvengti didelių finansinių nuostolių įvykus nenumatytoms situacijoms, išeitis yra burtis į Žemės ūkio rizikos valdymo fondą (RVF).
Akreditacija ir parama fondams
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nustatyta, kad RVF – savanoriška žemės ūkio subjektų tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti.
RVF paramos finansavimui ES lėšomis yra pritarusi Europos Komisija Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano 2023–2027 metų laikotarpiui (toliau – Strateginis planas).
Siekiantys gauti paramą RVF turi būti akredituoti.
Pagrindinės akreditacijos sąlygos – RVF turi būti kuriami ne mažiau kaip penkių žemės ūkio veiklos subjektų ir turi turėti:
· tarpusavio pagalbos tikslui skirtą, nuo kito turto atskirtą ir atskirai tvarkomą sąskaitą;
· administratorių (sąskaitai tvarkyti, nuostoliams skaičiuoti, įnašams ar prarastų pajamų kompensacijoms administruoti, apskaitai tvarkyti ir kitoms veikloms, susijusioms su RVF tvarkymu);
· patvirtintas ir viešai institucijos, atsakingos už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę, interneto svetainėje paskelbtas RVF veiklos taisykles, nustatančias RVF lėšų administravimą, kaupimą, naudojimą; įnašų ir prarastų pajamų kompensacijų apskaičiavimą ir mokėjimą; tapimo RVF nariu ir išėjimo iš RVF sąlygas; informacijos apie galimus interesų konfliktus teikimą; prarastų pajamų kompensacijų sumažinimo ar nemokėjimo RVF nariams dėl jų aplaidumo sąlygas; RVF narių atsakomybę už skolas, susidariusias dėl RVF veiklos ir kt.
Dėl akreditacijos reikia kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA).
Pagal Strateginio plano intervencinės priemonės „Savitarpio pagalbos fondai“ įgyvendinimo taisyklių reikalavimus remiama:
· iki dviejų darbo vietų įrengimas ir išlaikymas (biuro įrangos ir baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo, darbo užmokesčio, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos), dviem darbo vietoms (įsirengus vieną darbo vietą kompensuojama suma proporcingai mažinama) kompensuojama ne daugiau kaip 20 tūkst. eurų pirmaisiais veiklos metais, ne daugiau kaip 18 tūkst. eurų antraisiais veiklos metais ir ne daugiau kaip 16 tūkst. eurų trečiaisiais veiklos metais tinkamų išlaidų.
· pradinis įnašas į RVF – skiriant vieną kartą ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų vienam RVF nariui (naudos gavėjui) pirmaisiais RVF veiklos metais;
· iki 70 proc. pajamų sumažėjimas (nuostolių kompensavimas), kuris išmokėtas RVF nariui kaip finansinė kompensacija, tik tuo atveju, kai išmokėta kompensacijos suma įvertinta atskiram RVF nariui pajamų sumažėjimui viršijus 20 proc. vidutinių metinių praėjusių trejų finansinių metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių finansinių metų laikotarpio vidutinių trejų finansinių metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius finansinius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų. Paramos intensyvumas įvertinamas atsižvelgiant į jau gautą paramą pradiniam įnašui.
Pagal priemonę bendras paramos intensyvumas turi neviršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, priemonė yra kompensacinė, kreipiantis paramos išlaidos turi būti patirtos ir pateikti išlaidas įrodantys dokumentai.
Netrukus, nuo 2025 m. sausio 2 d., bus paskelbtas kvietimas teikti paraiškas pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“. Paraiškoms teikti skirti keturi mėnesiai – jos bus renkamos iki kovo 31 d.
Toks kvietimas skelbiamas pirmą kartą – patirties steigiant savitarpio pagalbos fondą Lietuvoje dar nėra.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-12-23
Kadastro žemėlapyje bus žymimos servitutų ribos
Patvirtintas tvarkos aprašas, kuriuo nustatyta žemės sklypų, kuriems nustatomi servitutai, planų rengimo tvarka. Nuo 2025 m. sausio 1 d. servitutų ribos, pagal šia tvarka parengto plano duomenis, bus pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir viešai matomos visiems naudotojams. Šis sprendimas užtikrins aiškumą ir skaidrumą, suteikiant galimybę kiekvienam norinčiam peržiūrėti informaciją apie konkretaus sklypo servitutus.
Iki šiol servitutų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nebuvo žymimos.
Servitutų planai bus rengiami Nekilnojamojo turto registro (NTR) posistemėje „GeoMatininkas“, kuriai bus pritaikytas servituto planų rengimo funkcionalumas. Šią veiklą galės vykdyti tik asmenys, sudarę sutartis su Registrų centru dėl paslaugų teikimo „GeoMatininkas“ posistemėje.
Dėl techninių darbų, susijusių su šios sistemos ir kitų NTR posistemių atnaujinimais, prašymų dėl žemės sklypų kadastro duomenų bylų patikrinimo teikimas Nacionalinei žemės tarnybai ir Registrų centrui bus laikinai sustabdytas – nuo 2024 m. gruodžio 31 d. 16:00 val. iki 2025 m. sausio 2 d. 24:00 val.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-12-23
Lietuvoje 2024 m. gruodžio pradžioje padidėjo grūdų ir rapsų supirkimo kainos
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2024 m. 49 savaitę (12 02–08) kviečius supirko vidutiniškai po 211,20 EUR/t. Palyginti su kaina buvusia prieš mėnesį (45 savaitę (11 04–10), ji padidėjo 0,73 proc., bet buvo 3,22 proc. mažesnė negu prieš metus (2023 m. 49 savaitę (12 04–10). Analizuojamu laikotarpiu kvietrugiai buvo superkami vidutiniškai po 170,52 EUR/t – atitinkamai 2,55 proc. ir 3,82 proc. didesne kaina negu prieš mėnesį bei metus.
Avižos buvo superkami vidutiniškai po 190,86 EUR/t – 9,92 proc. didesne kaina, palyginti su lapkričio pradžioje buvusia kaina bei 15,13 proc. brangiau negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu.
Rapsų vidutinė supirkimo kaina šių metų 49 savaitę buvo 4,53 proc. didesnė negu prieš mėnesį bei 19,21 proc. didesnė, palyginti su prieš metus buvusia kaina, ir sudarė 499,94 EUR/t.
Tik pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina analizuojamu laikotarpiu sumažėjo atitinkamai 4,36 proc. ir 13,22 proc.
Šaltinis: Agro RINKA Nr. 22(458), 2024-12-19
Seimas pritarė akcizo biodujoms panaikinimui
Seimas pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Akcizų įstatymo pataisoms, numatančioms, kad nuo 2025 m. liepos 1 d. biodujoms nebūtų taikomas akcizas. Kad šis pakeitimas įsigaliotų, jam dar turės pritarti Europos Komisija. Šiuo metu biodujos, atitinkančios gamtinėms dujoms keliamus kokybės ir sudėties reikalavimus bei naudojamos kaip variklių degalai stacionariose įrangose ir šildymui, yra apmokestinamos Akcizų įstatyme nustatyta tvarka nuo 0,54 euro iki 23,60 eurų už megavatvalandę.
Aplinkos ministerijos parengtos pataisos leis sumažinti ūkio subjektų, savo veikloje naudojančių biodujas, veiklos kaštus. Iš biomasės ar biologiškai skaidomos atliekų dalies gaminamos biodujos yra klimatui neutrali alternatyva, todėl skatinant biodujų gamybą ir maišymą su gamtinėmis dujomis, taip pat sumažės neigiamas poveikis aplinkai.
Norint įgyvendinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslus žemės ūkio ir transporto sektoriuose, biodujų gaminimo ir vartojimo skatinimui yra numatyta ir valstybės biudžeto parama. Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos 2020–2023 m. biometano gamybai ar biodujų išvalymo skatinimui jau skyrė 54 mln. eurų. 2024 m. skirta 7 mln. eurų antros kartos biodegalais ir elektra varomos žemės ūkio technikos įsigijimo skatinimui ir 2 mln. eurų biometano ar biodujų panaudojimui žemės ūkyje pakeičiant dyzelinį kurą.
2022 m. Lietuvoje biodujų iš viso buvo suvartota 22,8 mln. m3: paslaugų sektoriuje – 12 mln. m3 (112 458 MWh), o pramonėje – 10,8 mln. m3 (101 212 MWh). Priėmus siūlomas pataisas, įplaukos į valstybės biudžetą sumažėtų apie 480 tūkst. eurų.