Žemės ūkio naujienos: 2025-01-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Hofmanas: pieno įstatymą kursime iš naujo, įtraukdami visas jo gamybos grandinės dalis
Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) siūlant Seimui nesvarstyti vadinamojo pieno įstatymo pataisų, ministras Ignas Hofmanas teigia, kad įstatymo projektas bus kuriamas iš naujo, į jį norima įtraukti visas pieno gamybos grandinės dalis. Pasak ministro, procesas gali užtrukti apie vienerius metus.
„Jis nebeteikiamas, atsisakoma jį teikti dėl to, kad šitame įstatyme nėra prekybininkų ir tai nebūtų geras įstatymas, todėl yra lūkestis įtraukti visas pieno gamybos grandinės dalis iki galutinio produkto. Mūsų lūkestis, kad tas įstatymas nebūtų svarstomas Vyriausybėje ir mes planuojame jį kurti iš naujo, bet galbūt pasinaudosime tuo įdirbiu, kas jau buvo padaryta“, – BNS sakė I. Hofmanas.
Anot jo, naujas įstatymo projektas galėtų būti parengtas per metus.
„Šiuo metu yra rengiamas veiksmų planas (…), bet mano lūkestis yra, kad per metus laiko mes jau turėtume to įstatymo projektą, bent jau kažkokį pagrindą. Laikyčiau, kad tai būtų geras rezultatas atsižvelgiant į tai, kad per 35 metus jo niekas nesukūrė, tai per metus laiko būtų tikrai geras rezultatas“, – sakė I. Hofmanas.
I. Hofmanas teigia, kad pieno įstatymo projekte taip pat bus numatyta erdvė, kur bus aptariama pieno rinkos kaina, tačiau ji, skirtingai nei būsimoje Maisto taryboje, bus labiau koncentruota į gyvulininkystės sektorių.
„Čia turbūt šiek tiek skirtingos kryptys, bet tuo pačiu ir susisiejančios. Čia bus išskirtinis dėmesys gyvulininkystės, pieno sektoriui, bet jis būtent ir spręs tas problemas, kurias turėtų spręsti ir Maisto taryba, bet Maisto taryba matys platesnį vaizdą, ten bus vertinami ir kiti produktai, kurie yra daugiausia vartojami“, – aiškino ministras.
Sprendimą nesvarstyti pieno įstatymo, atsižvelgusi į ministerijos poziciją, siūloma priimti Vyriausybei, o jos išvadą vertins Seimas – jo valdyba gruodį paprašė ministrų kabineto išvados.
ŽŪM parengtame Vyriausybės išvados projekte nurodoma, kad sustabdžius pataisų svarstymą būtų surengtos viešos konsultacijos dėl situacijos pieno sektoriuje ir tada būtų rengiami teisinio reguliavimo pasiūlymai.
Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisos, numatančios pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą, buvo svarstomos Seimo komitetuose 2023 ir 2024 metais, tačiau nepasiekus bendro sutarimo tarp asocijuotų struktūrų, gamintojų, pirkėjų ir perdirbėjų įstatymas nebuvo priimtas.
Žemės ūkio taryba bei ūkininkų organizacijos iki šiol teigė nepritariančios projektui, kuris, anot jų, tinkamai nesuderintas su ūkininkais, į reguliavimą neįtraukti prekybininkai.
Vadinamojo Pieno įstatymo pataisas ŽŪM 2023-ųjų pavasarį parengė po to, kai ūkininkai pradėjo protesto akcijas prie prekybos centrų ir perdirbimo įmonių prašydami teisingiau diferencijuoti pieno kainas.
Šiuo metu didžiausios pieno perdirbimo įmonės perdirba apie 75 proc. lietuviško superkamo pieno.
Šaltinis: Goda Vileikytė, lrt.lt, 2025-01-20
Čmilytė-Nielsen abejoja Maisto tarybos efektyvumu
Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vyriausybės planus įsteigti Maisto tarybą. Ji teigia abejojanti efektyviais tarybos veiklos rezultatais. Vyriausybė šią savaitę pranešė, kad Žemės ūkio ministerija iki sausio 29 dienos ketina įsteigti Maisto tarybą, skirtą stebėti maisto kainų pokyčius bei teikti pasiūlymus, kaip jas sumažinti.
Joje dirbs prekybininkai, perdirbėjai, ūkininkų organizacijų atstovai ir mokslininkai.
„Tarybos kūrimas – mėginimas parodyti, kad kažką darome, kad pažabotume kainas. Kiek tai bus efektyvu? Esu labai skeptiška, nes dabar tai atrodo, kad tai tas etapas, kai kuriami nauji biurokratiniai mechanizmai. Prie ko tai prives, dabar labai sunku pasakyti“, – Žinių radijui penktadienį sakė opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderė V. Čmilytė-Nielsen.
„Man atrodo, kad kainų monitorinimas pakankamai aktyviai ir efektyviai vyksta ir dabar. Yra tam įrankių, yra nusistovėjusių mechanizmų, kurie kainas stebi ir duomenų tikrai pakanka“, – pridūrė ji.
Premjeras Gintautas Paluckas anksčiau sakė besitikintis, kad taryba padės kurti lygiavertį bendradarbiavimą tarp maisto rinkos dalyvių ir gerinti konkurencinę aplinką smulkiems verslininkams. Pasak jo, dėl objektyvios informacijos trūkumo dabar kyla daug nesutarimų tarp žemdirbių, perdirbėjų ir prekybininkų.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai bus papildomas maisto kainų skaidrumo instrumentas ir vieta galimoms diskusijoms su verslu. Pasak šalies vadovo, aukštos maisto kainos turi būti valdžios rūpesčio objektas.
Sudaryti tokią tarybą Vyriausybė yra įsipareigojusi savo programoje. Joje taip pat žadama įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šviežioms daržovėms ir vaisiams, tačiau finansų ministras Rimantas Šadžius kartoja, kad dabar nėra jokių galimybių jokioms PVM lengvatoms.
Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2025-01-17
Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas tvariai bioekonomikai
Berlyne šeštadienį vykusiame pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume (GFFA) daugiau kaip 70-ies šalių žemės ūkio ministrai diskutavo apie tai, kaip ūkininkauti ir sukurti tvarią bioekonomiką. Politikai taip pat kalbėjosi apie apsirūpinimo maistu, ypač reaguojant į galimas grėsmes ir krizes, iššūkius, kritiškai svarbias maisto tiekimo grandines.
17-ajame pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume ministrai ir politikai diskutavo apie pasaulinę ekonomikos sistemą, kuri susiduria su dideliais iššūkiais, nes daugiausia priklauso nuo neatsinaujinančių energijos šaltinių, iškastinių išteklių. Naudojant ribotus išteklius aštrėja klimato kaitos krizė, o tai daro drastišką poveikį pasauliniam aprūpinimui maistu.
Tvari, žiedinė bioekonomika gali būti išeitis iš šios situacijos, tad jai tenka pagrindinis vaidmuo.
Forume taip pat aptarta Ukrainos karo įtaka globaliai maisto saugai ir būtinybė palaikyti grūdų tiekimą per Juodosios jūros iniciatyvas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-01-18
Pristatyti svarbiausi 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklių pakeitimai
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) klientai, įgyvendinantys investicinius projektus bei dar tik planuojantys juos vykdyti, vakar tiesioginės transliacijos metu turėjo galimybę išgirsti pristatymą apie svarbiausius Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) administravimo taisyklių pakeitimus, pateikti su šia tema susijusius klausimus bei išgirsti atsakymus į juos.
Apie SP administravimo taisyklių pakeitimus, aktualius visiems pagal SP intervencines priemones projektus vykdantiems pareiškėjams ir paramos gavėjams, išsamiai papasakojo NMA Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktorė Genovaitė Beniulienė.
Pristatydama pagrindinius taisyklių nuostatų pakeitimus, ji atkreipė dėmesį į teisės akte pakoreguotas sąvokas, paraiškų teikimo, vertinimo ir administravimo procesų pakeitimus (pvz., tikslus laikas, kada galima teikti paraiškas, projektų atrankos komisijos formavimas NMA ir galimybė dalyvauti joje, paraiškos atsiėmimo sąlygos, papildomų lėšų skyrimo didesniam ratui pareiškėjų ir kt.).
Antroje transliacijos dalyje klausimus pateikę žiūrovai išgirdo atsakymus į juos. Klausimai ir atsakymai artimiausiu metu bus įkelti į NMA svetainės skiltį „Dažniausiai užduodami klausimai“.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-01-16
Politinėje „Žaliosios savaitės” darbotvarkėje – ministrų dėmesys nevienodoms tiesioginėms išmokoms
Kasmet parodoje „Žalioji savaitė“ vyksta įvairių šalių delegacijų dvišaliai susitikimai. Šįkart ministras Ignas Hofmanas susitiko su Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Moldovos žemės ūkio ministrais. Vienas svarbiausių – tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimas. Lietuvai, Latvijai ir Estijai suprogramuoti mažiausi tiesioginių išmokų lygiai visoje Europos Sąjungoje (ES), vidutinis jų dydis 2027 m. sieks 215 Eur/ha, t. y. tik 79,4 proc. nuo ES vidurkio – 270,8 Eur/ha.
Lenkijoje vidutinis tiesioginių išmokų dydis sieks 224,2 Eur/ha, o tai sudarys 82,8 proc. nuo ES vidurkio.
Susitikime su Latvijos žemės ūkio ministru Armands Krauze ministras iškėlė idėją pasirašyti bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos susitarimą dėl teisingesnio tiesioginių išmokų paskirstymo. Šį pasiūlymą jis pakartojo ir kitiems ministrams, su kuriais vyko susitikimai.
Latvijos ministras A. Krauze pabrėžė, kad ateinantys dveji metai mūsų šalims yra labai svarbūs, nes bus sprendžiama naujosios ES žemės ūkio politikos finansinė perspektyva. Todėl itin svarbu suderinti pozicijas, kad Baltijos šalių bei Lenkijos žemdirbiams tenkantys iššūkiai būtų išspręsti ūkininkų naudai.
„Esame artimi kaimynai, turime panašų žemės ūkio sektorių, taigi ir tuos pačius iššūkius. Mūsų situacijos panašios. Tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos procesas per ateinantį finansinį laikotarpį (2028-2034 m.) turi būti baigtas. Tai mūsų prioritetas“, – sakė ministras I. Hofmanas.
Baltijos šalys palaiko Moldovos ES integraciją
Parodoje tradiciškai vyko Baltijos šalių žemės ūkio ministrų susitikimas. Šįkart jame dalyvavo ir naujai paskirta Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministrė Ludmila Catlabuga.
Moldovos ministrė padėkojo Lietuvai, Latvijai ir Estijai už bendradarbiavimą, kuris šaliai, žengiančiai į ES, yra labai svarbus. Anot jos, dalijimasis žiniomis ir patirtimi padeda Moldovai integruotis į ES.
Sėkmingas referendumas dėl narystės ES ir prezidento rinkimai aiškiai parodė Moldovos žmonių pasirinkimą, todėl dabar kaip niekada svarbu bendradarbiauti ir keistis patirtimi.
„Esame pasirengę ir toliau dalytis integracijos patirtimi teikiant pagalbą įvairiose žemės ūkio srityse, įskaitant maisto saugą, veterinariją ir fitosanitariją, augalų apsaugą, paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimą ir kontrolę, integruotą administravimo ir kontrolės sistemą. Esame pasirengę keistis patirtimi su Moldova, kad padidintume eksporto skatinimo veiksmingumą“, – teigė ministras I. Hofmanas.
Lenkijos ministras C. Siekierski: žaliasis kursas neturi būti našta žemdirbiams
Dvišaliame Lietuvos žemės ūkio ministro susitikime su Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministru Czesław Siekierski didžiausias dėmesys taip pat skirtas tiesioginių išmokų suvienodinimo problemai. Aptarti žaliojo kurso, apsirūpinimo maistu vykstant karui bei Lenkijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų klausimai.
„Jūsų šalis dabar pirmininkaus ES Tarybai, mes – vėliau, tad perimsime iš jūsų šią patirtį. Lietuva pritaria Lenkijos pirmininkavimo programoje iškeltiems tikslams. Turime bendrą problemą – nevienodas tiesiogines išmokas bendrijoje, taip pat – būtiną paramos administravimo supaprastinimą“, – sakė ministras I. Hofmanas.
Kalbėdami iššūkius, tenkančius ES žemės ūkiui, ministrai palietė ir karo Ukrainoje temą. Jie sutarė, kad svarbu padėti Ukrainai atveriant ES rinką, tačiau tai kelia ir papildomų iššūkių bendros žemės ūkio rinkos veiklai.
„Karas Ukrainoje yra išimtinė situacija ES šalims, sukūrusi naujų iššūkių. Kalbant apie Rusijos grūdų eksportą – jie dabar su grūdais daro tą patį, ką anksčiau su dujomis. Svarbu užtikrinti prieigą Ukrainos grūdams prie pasaulinių rinkų, nes Rusija savo nesąžiningais veiksmais tuo manipuliuoja. Prekybos liberalizavimas su Ukraina yra pagalba jai, tačiau, kad ji būtų efektyvi, labai svarbu kuo labiau apriboti Rusijos produktų prieigą prie ES rinkos“, – sakė Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras C. Siekierski.
Dėmesys skirtas ir žaliojo kurso reikalavimų įgyvendinimui. Ministrai sutarė, kad žaliasis kursas turi mažinti klimato kaitą, kuri yra didelė problema žemės ūkiui, tačiau neturi tapti nepakeliama našta žemdirbiams.
„Pritariu jūsų mintims, aplinkosauginiai reikalavimai gali būti, bet jie neturi daryti žalos žemdirbiams ir žemės ūkiui. Akivaizdu, kad našta buvo per sunki ir tai parodė visoje bendrijoje vykę žemdirbių protestai. Esame už teisingesnę BŽŪP visoje ES, kad uždaviniai ir tikslai nedarytų žalos žemės ūkiui. Jei norime gyvybingo kaimo, turi didėti investicinė parama,“, – sakė ministras I. Hofmanas.
