Žemės ūkio naujienos: 2025-04-24

Šiemet vėliau bus renkamos paraiškos pagal intervencinę priemonę ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“ (dotacijoms ir paskoloms gauti) – nuo lapkričio 24 d. iki gruodžio 19 d. (anksčiau buvo liepos 7 d. – rugpjūčio 8 d.). Šiuo kvietimu priimamoms paraiškoms paramai gauti bus taikoma nesupaprastinta tvarka.

Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, tvarkaraštyje atitinkamai koreguojami ir kiti pagal intervencinę priemonę ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“ numatyti paraiškų priėmimo terminai. Pagal jau vykstantį tęstinį ribotos trukmės (galimą sustabdyti) kvietimą teikti paramos paraiškas tik paskoloms gauti bus galima iki lapkričio 21 d. (anksčiau termino pabaiga buvo numatyta liepos 4 d.) ir nuo gruodžio 22 d. iki metų pabaigos (anksčiau šis terminas buvo nuo rugpjūčio 11 d. iki metų pabaigos).

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-04-23

„Mūsų ūkis įsikūręs dar labai neseniai. Pernai liepą parsivežėme gyvūnų. Iš pradžių patys bandėme su jais apsiprasti. Šį pavasarį savaitgaliais jau priimame ir lankytojus. Daugiau orientuojamės į šeimas su vaikais. Stengiamės sukurti aplinką, kad ir vaikučiams būtų smagu pabūti gamtoje. Gyvename vienkiemyje, tai išvažiavus iš miesto į kaimą visai kitoks pojūtis, be to, ypač naudingas gyvas bendravimas su gyvūnais“, – apie savo ūkį pasakojo ūkininkė Ieva Mačytė-Pajaujė.

Susitikimus-edukacijas rengia patys ūkio šeimininkai. Iki pagausėjimo bandoje augo 11 alpakų. Šiemet Pajaujų alpakos-mamos, jeigu gerai seksis, atsives 6 jauniklius. Bus žymus ūkio pagausėjimas. Svarbus laikotarpis paskaičiuotas maždaug balandžio viduriui, o pirmas alpakiukas bandą papildė jau balandžio 7 dieną.

Alpakos-mamos jauniklių Ievos ir Aido ūkyje susilaukia pirmą kartą, tad jauni ūkio šeimininkai neneigė, kad belaukiant šio svarbaus įvykio juos apėmė jaudulys, kaip seksis priimti alpakų naujagimius ir juos auginti. „Labai nerimauju, nuolatos stebiu alpakas, galvoju, kad tik laiku pastebėčiau, kad tik suspėtume joms padėti“, – VL atviravo Ieva.

Draugiškos šienapjovės

Sutuoktiniai patys rūpinasi alpakomis, žada ir ateityje plėsti jų būrį. Pajaujai savo sodyboje augina ir naminių gyvūnų – kačiuką bei šuniuką. Leidžia atvykusiems vaikams ir juos paglostyti, „paniurkyti“.

„Esu didelė gyvūnų mylėtoja. Gyvename didelėje sodyboje, aplink – dideli plotai, tad kasmet šiltuoju metų laikotarpiu tekdavo pjauti labai daug žolės. O alpakos mane žavėjo jau nuo seniai. Mėgdavau nuvažiuoti ir apžiūrėti zoologijos sodus, ten pašerti gyvūnus. Taip ir gimė mintis patiems auginti alpakas, leisti joms ganytis mūsų sodybos teritorijoje“, – aiškino ūkio savininkė.

Vien iš alpakų ūkio išsiversti nėra realu, todėl abu sutuoktiniai pragyvenimui uždirba kituose darbuose, abu pasirinkę rimtas, gyvenimiškas profesijas. Sutuoktiniai dirba ir ūkyje, ir pagrindinius darbus – Ieva yra apskaitininkė. Iki ūkininkavimo Vytauto Didžiojo universitete baigė ekonomikos ir finansų bakalauro studijas, o po to Kauno technologijos universitete įgijo verslo ekonomikos magistro laipsnį. Jos vyras – kariškis.

Jie pasakojo, kad grįžę po darbų ir savaitgaliais atsipalaiduoja savo alpakų ūkyje. Juos žmonės jau pastebi asmeniniuose socialiniuose tinkluose bei Marijampolės turizmo centro tinklalapyje. Pajaujai įsitraukę į Lietuvos alpakų bei lamų augintojų asociacijos gretas. „Stengiamės bendrauti su kitais alpakų ūkiais ir mokytis iš jų, nes vis tiek kiti alpakų augintojai jau turi sukaupę didesnę patirtį nei mes“, – atviravo Ieva.

Pernai Pajaujai su savo bandos patinėliu Aramiu dalyvavo alpakų ir lamų parodoje. „Parodoje alpakos skirstomos pagal spalvą ir amžių. Mūsų patinėlis laimėjo pirmąją vietą pagal amžių ir tarp rudos spalvos dalyvių“, – sėkme džiaugėsi Ieva ir Aidas.

Alpakų išlaikymas kainuoja, jas reikia šerti pilnaverčiais pašarais, bet Pajaujams tai nėra kliūtis. Ievos pastebėjimu, lyginant su avimis, alpakos kur kas mažiau suėda. Be šuns, katino ir alpakų daugiau gyvulių Pajaujai neturi. Augalininkyste kol kas patys neužsiima, šieną ir kitus alpakoms reikalingus pašarus nusiperka. Kaime daržovių sutuoktiniai užsiaugina tik savo stalui.

Netradicinė stovyklavietė

Puziniškio kaime (Ignalinos r.) „Asalnų stovyklavietę“ įkūrusi Eglė Šilinikaitė pripažino esanti gamtos vaikas – pastaruosius penkerius metus jos gyvenimas ir verslas rikiuojasi kaime. Kol mergina suprato, ką iš tikrųjų nori veikti kaime, kaip ir į jos stovyklavietę atvykstantiems žmonėms, kol suprato, ką jie čia veiks, reikėjo šiek tiek laiko.

Pagal išsilavinimą Eglė – geografė, paveldosaugininkė, turizmo vadybininkė, kelionių organizatorė. Dabar kuria ryšį ir su ūkininkavimu – augina pirčiai vaistines žoleles, šiais metais kartu su kaimyne sodins daržą, kur augins daržoves. Jauna mergina jaučia sąsają su žeme – jai malonu įkišti rankas į žemę.

Jauna kaimo verslininkė teigė, kad miestas jai savaip svarbus, bet geriausiai jaučiasi būdama gamtoje. Puziniškis, kur yra jos sumanymų įgyvendinimo kampelis, jos pačios gyvenime labai daug reiškia. „Puziniškio kaime, kur šiuo metu gyvenu, o netradicinė stovyklavietė – mažiau nei 1 km nuo šio kaimo, gimė, augo ir gyveno mano prosenelis, senelis, o dabar gyvena tėtis. Šiame krašte – stiprios mūsų giminės šaknys“, – aiškino MB „Asalnų stovyklavietė“ įkūrėja.

Gal todėl ir jai pačiai iš pradžių buvo labai sudėtinga pripažinti, kad tai, ką veikia stovyklavietėje, yra verslas. Eglei visa tai, ką dabar daro gamtoje, iš esmės yra jos gyvenimo dalis:„Neįsivaizduoju savo gyvenimo be laiko gamtoje, be vaikščiojimo basomis kojomis, be laužo vakare ir maisto gaminimo ant gyvos ugnies, ryšio su gamta, augalais ir gyvūnais. Žinoma, dabar tai yra jau verslas.“

„Kai pradėjau plėtoti šią veiklą, dar gerai nežinojau, į ką visa tai pavirs, tvyrojo didelė nežinomybė. Mes šioje netradicinėje stovyklavietėje veikiame daug ką, teikiame apgyvendinimo paslaugas – galima išsinuomoti kupolą, įsikurti stovyklavietėje. Siūlome visą infrastruktūrą, įvairių veiklų: nestandartinių patyriminių žygių, pirties programą, plaukiojimą irklentėmis, valtimis, rengiame edukacijas-dirbtuves“, – pasakojo stovyklavietės sumanytoja.

Pirmuosius dvejus metus stovyklavietės veikla nenutrūkstama būdavo ištisus metus, o pastaruosius trejus metus stovyklavietė vartus atveria lankytojams šiltuoju laikotarpiu. Uždariusi stovyklavietės sezoną, ji pati išvyksta pakeliauti. O pavasarį vėl atnaujina veiklą.

Žygiai, vakarojimai prie laužo

Stovyklos įkūrėjai svarbus ir Velykų laikotarpis. Jai pačiai Velykos yra didelė šeimos šventė. „Tai ir gamtos atgimimas, kuriam paminėti turime savo tradicijas. Visa šeima vykstame į stovyklavietę, jeigu būna lankytojų, maloniai priimame ir juos. Mes kūrename ugnį, ridename margučius, po to einame į pirtį“, – kaip stovyklavietėje leidžia šventinį laiką, pasakojo E.Šilinikaitė.

Jos teigimu, jie yra įrengę keletą skirtingų pirčių. Pirmoji yra gamtos pirtis, kurios tradicijos ir ritualai gal labiau atkeliavę iš Pietų Amerikos – Meksikos. Tokio tipo pirtis pastatyta iš lazdynų karčių, joje žmonės sėdi ant kilimėlių, patiestų ant žemės, viduje būna šiek tiek tamsu, įnešamas įkaitintas akmuo ir taip vyksta pirtinimosi procesas. Stovyklavietės lankytojams siūloma rinktis ir standartinę pirtį ant ežero kranto, tačiau ir ji kitokia – be patogumų, nes stovyklavietė neturi elektros. Pasak stovyklavietės sumanytojos Eglės, be pirčių naudoja ir Lietuvoje jau įprastą medinį kubilą – japonišką vonią.

„Iš vienos pusės, kaip verslui gal ir negerai, kad nėra elektros, nes žmonės iš įpročio ir į gamtą atvyksta dirbti nešini kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais. Tad jie negali atvažiuoti pas mus į stovyklavietę ilsėtis ir kartu dirbti, neturi kur pasikrauti telefonų, nežino ką įsidėti valgyti, nes nėra šaldytuvo. Bet man tuo pačiu tai ir privalumas. Tad žmonės laiką leidžia kitaip – aktyviai gamtoje. Taip pailsi nuo kompiuterio, ilgiau pabūna prie vandens. Bet ateityje yra numatyta, kad turėsime ir elektros, bet minimaliai, tik būtiniausiems poreikiams – šaldytuvui įjungti, telefonui pasikrauti“, – atviravo Eglė.

Į stovyklavietę iš draugiško kaimyno sodybos, kurioje auga daug augintinių, ateina naminiai katinai. Anot E.Šilinikaitės, katinai yra netradicinės stovyklavietės personažai.

Ieškoti naujų veiklų Eglė pradėjo per COVID-19 pandemiją netekusi darbo. Idėjų nestokojusi mergina mažosios bendrijos verslo pradžiai gavo ES paramą, įsipareigodama kaime įkurti vieną darbo vietą. Buvo atkakli – du pirmieji jos parengti verslo kaime projektai nebuvo „laimingi“, gauti finansavimą pavyko tik iš trečio karto. Eglė atvira: kai įsigijo inventoriaus (valčių, irklenčių, kubilų ir kt.), nieko kito nebeliko, tik kurtis stovyklavietėje.

Iš pradžių vis vien galvoje sukosi mintys, kad tai bus labiau hobis nei verslas. Žinojo, kad vasarą dirbs su žmonėmis, rengs žygius, gyvens arčiau gamtos. Kol viskas išsirutuliojo, teko padirbėti. „Kartais labai sudėtinga jaunam žmogui pajusti ir daryti tai, ką jis nori“, – VL pripažino E.Šilinikaitė.

Pasak MB „Asalnų stovyklavietė“ įkūrėjos, ji išgyventų ir iš dabartinės stovyklavietės veiklos, nes jai pačiai gamtoje labai daug nereikia, bet kaip jaunas žmogus, Eglė turi daug planų, daug tikslų. Kai baigiasi sezonas Asalnų stovyklavietėje, šeimininkei dar norisi pakeliauti, galbūt ir užsidirbti, o po to – pasisėmus idėjų vėl sugrįžti.

Punios naujakuriai

Punioje (Alytaus r.) Diana ir Aurimas Boguslauskai senelio tvarte įsirengė šiuolaikiškas medžio apdirbimo dirbtuves ir nėrė į jiems džiaugsmo ir pajamų teikiantį naują kaimo verslą. Individualios įmonės savininke tapusi D.Boguslaukienė VL pasakojo, kad šiame versle savo jėgas su vyru išsibando dar visai neilgai – tik apie metus laiko. Beveik nuo nulio teko susikurti ir darbo vietą – dirbtuves. Šeima vos prieš keletą metų sugrįžo iš emigracijos ir apsistojo Dianos tėviškėje.

Anot Dianos ir Aurimo, Airijoje, kai laukėsi pirmagimio, buvo priėję kryžkelę ir susiplanavę, kad kai sūnui bus penkeri, norės būti Lietuvoje. Grįžimą kruopščiai apgalvojo ir penktąjį sūnaus gimtadienį jau sutiko Punioje. Lietuva sugrįžusiems emigrantams buvo svetinga. Pasak Dianos, čia jų laukė tėvai ir vaikų seneliai, giminės, draugai. Naujakuriai planavo verslą, todėl domėjosi Vietos veiklos grupių (VVG), Nacionalinės mokėjimo agentūros, Užimtumo tarnybos siūlomais projektais ir parama verslo pradžiai, tačiau neslėpė, kad kai pradėjo skaityti, vertinti, suprato, kad už viso to slepiasi ir labai dideli ilgalaikiai įsipareigojimai. O šeimai sugrįžus po 11 emigracijos metų, buvo pati kūrimosi pradžia – reikėjo ir įsikurti, ir pradėti dirbti. Tad verslą susikūrė savo jėgomis ir iš savo santaupų.

Grįžę į Lietuvą, Boguslauskai jau su dviem mažamečiais sūnumis apsigyveno kartu su Dianos tėvais. Darbšti jauna šeima ilgai nelaukusi sklype greta tėvų namų Punioje jau stato atskirą namą savo šeimai – iš tolo aiškiai šviečia būsimo namo balti pamatai. Gana sklandžiai pildėsi noras įkurti nuosavas medžio dirbtuves. Dianos tėvai pasiūlė kurtis ūkiniame pastate. „Atsimenu, kaip šiame senelio tvarte augdavo kiaulės, vištos ir triušiai. Kai gyvulių nebeliko, mano tėvai tvartą naudojo kaip sandėlį, o mes jį su vyru dar kartą pertvarkėme ir persidarėme į dirbtuvėmis“, – apie tvarto transformacijas pasakojo Diana.

Abu kibo į darbus – pirmiausia reikėjo iškraustyti, išgriauti metalines konstrukcijas, išardyti grindis ir jas naujai išbetonuoti. Atnaujinti langus bei duris. Beveik visus darbus įveikė patys.

Medžio darbai Aurimą patraukė dar gyvenant Airijoje. Jaunas tėtis jų ėmėsi per karantiną. Žmona paprašė smėlio dėžės-stalo, kad vaikams nereikėtų sėdėti šlapiame smėlyje. Pamena, kad labai greitai Aurimas susirado pjūklą, įrankius ir sumeistravo šešiakampę smėlio dėžę su dangčiu. Pradėjęs meistrauti savo šeimai taip ir „užsikabino“. Medinės lentynėlės, suoliuko ar žaidimų namelio prireikė ir draugams.

Aurimas yra baigęs vadybos studijas, o staliaus amato mokėsi pats, nebaigęs jokių specialių mokslų. Anot žmonos Dianos, jos vyras jau tokio charakterio, namą Punioje statosi patys, nors niekada nėra statęs namo. Jis visko išmoksta pats. Dianai belieka vytis iš paskos, jau išmoko dirbti su statybiniais įrankiais – stato abudu.

Kaimas keičiasi

Grįždami į Lietuvą jiedu jau puoselėjo užmačias tęsti medžio darbus. Aurimas svarstė, kad galėtų gaminti pakeltas lysves, suoliukus, kitus medienos gaminius. Tuomet Diana pradėjo mąstyti, kaip jai pačiai prisijungti prie šio verslo. Draugė Airijoje pjaustė ir graviravo lazeriu. Pagalvojo, kad ta kryptis galėtų tikti ir jai pačiai. Dianai patinka kūrybiškumas. Jai tenka sugalvoti, kaip jų gaminys turės atrodyti. Kompiuteriu susiprogramuoja ir paskui pjauna lazeriu. Nors medžio dirbiniams jie sulaukia konkrečių užsakymų, sutuoktiniai gerų idėjų semiasi ir internete.

„Matau gražų rėmelį, bet noriu padaryti kitaip. Visada pamačiusi idėją, mintį noriu perleisti per save ir sukurti kitaip. Lietuvoje pilna gaminančių medienos gaminius, taip pat – ir pjaustytus lazeriu, bet mums patinka, kai atrandi savo „cinkelį“, savo braižą. Žiūrime, kas aktualu, ko žmonėms reikia pagal sezoniškumą. Ateina Velykos, tai pagalvoji gal kokią dekoraciją pagaminti“, – pasakojo Dzūkijos krašto verslininkė.

Kitas būdas praplėsti asortimentą – gaminti tai, ko jiems patiems reikia, po to pasiūlyti ir kitiems. Aurimas savo vaikams pagamino specialų ilgą lego žaidimų stalą su specialiomis dėžutėmis, lentynėlėmis, pakeltais krašteliais, kad lego detalės nenukristų, nepasimestų ir vaikai tvarkingai jas susidėtų. „Viskas iš gyvenimo, iš aplinkos, o tada apvilkta į kūrybiškumą, per save perleista idėja“, – kaip semiasi idėjų, pasakojo Diana.

Verslininkė neneigė, kad ir jai „limpa“ šis verslas, nors pagal profesiją ruošėsi ne tam. Diana dabartinėje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) baigė Kaimo plėtros administravimą (bakalauro ir magistro studijas), bet pagal specialybę nedirbo. Grįžusi iš emigracijos Lietuvoje gavo pasiūlymą dirbti VVG, bet pasiūlymo atsisakė. Dabar visas jėgas ir laiką koncentruoja į savo šeimos verslą, kurį ateityje svajoja praplėsti. Šiuo metu Aurimas dar dirba ir samdomą darbą, ir triūsia savo dirbtuvėse, bet norėtų pilna koja, pilnu tempu ateiti kartu dirbti tik šeimos versle. Aurimo teigimu, dirbant abiem pilnu tempu, ateityje tikisi iš to išgyventi.

Jaučia palaikymą iš miestelio gyventojų, draugų, pažįstamų. Diana susikūrė elektroninę parduotuvę. „Mūsų vaikai yra 4 ir 6 metų – mažamečiai. Versle darbo valandų nėra, jame esi 24 valandas, 7 dienas per savaitę. Labai didelė atsakomybė prieš save, šeimą, daug dedamųjų, ar pajėgsi pilnai save išlaikyti? Visą laiką galvoje sukasi verslas. Bet kiek įdedame, tiek turime“, – atviravo ji.

Lietuvoje Diana turi daug draugų jaunųjų ūkininkų, jie ir patys apie tradicinį ūkininkavimą yra pagalvoję. Bet nė vieno iš jų tėvai nebuvo ūkininkai. Sutuoktiniai mano, kad pradėti ūkininkauti dabar būtų sunkiau negu dirbti su medžiu, nes ūkininkavimui reikia dar didesnių investicijų, jeigu neturi nei technikos, nei patirties.

„Dabar kaimas keičiasi – tai nėra vien žemės ūkis. Nebėra taip, kaip anksčiau įsivaizduodavome, kad kaime tik augina gyvulius, sėja javus, augina daržoves. Dabar kaimai modernėja – steigiami ir kuriasi sumanieji kaimai, jaunos šeimos kuria smulkius verslus, ugdomas turizmas. Mes patys gyvename labai gražiame miestelyje, čia yra Nemuno kilpų regioninis parkas. Tiesa, aplink yra ir tradicinių ūkininkų“, – mąstydama apie kaimą kalbėjo Diana.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2025-04-22

Kėdainiuose tam, kad būtų patogiau ir sklandžiau atliekama techninė apžiūra, nuo kovo iki rugsėjo, kiekvieną mėnesį vis kitame punkte yra atliekamas žemės ūkio technikos techninės apžiūros maratonas. Vis dėlto kai kada sunku net patikėti, su kokios tragiškos būklės traktoriais kraštiečiai suvažiuoja, vildamiesi, kad techninę apžiūrą atliks.

Vykdo savivaldybės specialistas

Kėdainiuose žemės ūkio technikos technines apžiūras vykdo savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Arnoldas Noreika.

Kasmet techninės apžiūros reikalaujančių žemės ūkio transporto priemonių skaičius skiriasi, mat, kaip ir lengviesiems automobiliams, taip ir joms techninė apžiūra galioja trejus metus, kai transporto priemonė nauja, o vėliau atliekama kas porą metų.

Štai pernai buvo atliktos 1 218 techninių apžiūrų, o tuo tarpu užpernai – net 3 344 techninės apžiūros.

„Patikrinimai vyksta pagal Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą grafiką. Apžiūros pradžia 10 val., pirmame objekte pagal sąrašą.

Įmonės, įstaigos, ūkininkai, turintys tris ir daugiau traktorių, kiti subjektai, kurių traktorių, traktorinių priekabų ir kelių tiesimo mašinų apžiūra grafike nenumatyta, dėl techninės apžiūros vykdymo jiems patogiu laiku suderina su Arnoldu Noreika“, – sako savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Ieva Lukošienė.

Techninės apžiūros neįveikia apie 10 proc. transporto priemonių

Apskritai skaičiuojama, kad Kėdainiuose yra apie septynis tūkstančius žemės ūkio technikos vienetų. Yra ir naudotų, ir visiškai naujų tiek pačių traktorių ar ekskavatorių, tiek keičiamos velkamosios įrangos.

Skaičiuojama, kad Kėdainiuose yra 3 363 naudoti paprastieji traktoriai ir 314 naujutėlių traktorių. Taip pat yra 359 naudoti javų kombainai, 216 naudotų krautuvų, daugiau kaip tūkstantis traktoriaus priekabų.

Taip pat Kėdainiuose yra vienas naujas sniego motociklas, du nauji sunkieji keturračiai motociklai, vienas naujas greideris.

Taip pat skaičiuojamos kelios dešimtys visiškai naujų priekabų ir puspriekabių, krautuvų, javų kombainų.

Tačiau nauja technika yra nauja, o štai senos į technines apžiūras atvažiuoja tokios, kad kartais tikrai gali pagrįstai kilti klausimas, kaip toks traktorius apskritai dar juda ir žemės ūkio darbus nudirba.

Kai kuri žemės ūkio technika net ir be langų, durų, išplėšytomis sėdynėmis, vietoje durų su įstatytomis OSB plokštėmis ar skudurais užkamšytomis detalėmis.

„Nepraeina iš pirmo karto apie 10 procentų žemės ūkio technikos, 2023 metais jų buvo 325 vienetai, o 2024 metais – 105. Reikalavimai žemės ūkio technikai yra tokie patys, kaip ir automobiliams, todėl asmuo, teikiantis žemės ūkio techniką techninei apžiūrai, neturėtų jos pristatyti be langų ar be durų motyvuodamas, kad karšta ir jam durų ar langų nereikia.

Žemės ūkio technika turi būti tvarkinga ir saugi ją naudojančiam bei aplinkiniams asmenims ir, žinoma, turi būti draugiška aplinkai – neteršti jos.

Pažymėtina, kad techniką be galiojančios techninės apžiūros eksploatuoti griežtai draudžiama, nes tokiu atveju negalioja ir civilinės atsakomybės draudimas“, – akcentavo I. Lukošienė.

Kokie būna dažniausi pažeidimai?

Dažniausiai fiksuojami žemės ūkio technikos trūkumai prasideda tuo, kad nėra visai arba yra sudužę žibintai arba galinio vaizdo veidrodėliai. Neretai nebūna ir vaistinėlės, gesintuvo ar avarinio sustojimo ženklo.

Neretai būna sudužę stiklai arba jų net visai nėra, kartais neveikia valytuvai, kartais nebūna nei durų, ką jau kalbėti apie rankenas ir užraktus.

Fiksuojami ir dažni vairavimo sistemos, stabdžių sistemos gedimai, ženklūs važiuoklės trūkumai.

-Įmonės, įstaigos, ūkininkai, turintys tris ir daugiau traktorių, kiti subjektai, kurių traktorių, traktorinių priekabų ir kelių tiesimo mašinų apžiūra grafike nenumatyta, dėl techninės apžiūros vykdymo jiems patogiu laiku suderina su A. Noreika. el. p. arnoldas.noreika@kedainiai.lt arba telefonu (0 347) 69 546, 0 671 70 627.
-Už valstybinę techninę apžiūrą mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitas LT247300010112394300 (Swedbank AB), LT744010051001324763 (Luminor Bank), LT057044060007887175 (AB SEB bankas), ir kt., įmokos kodas – 53053. Už traktorius, krautuvus, javų ir kitus kombainus bei savaeiges mašinas – 7,40 Eur, už priekabas, srutvežius, medvežius ir kitas prikabinamas mašinas – 6,70 Eur.
-Už kiekvieną išvykimą atlikti traktoriaus, savaeigės ar žemės ūkio mašinos ir priekabos techninės apžiūros ne pagal grafiką papildomai imama 9,90 Eur, valstybės rinkliava. Už traktoriaus, savaeigės mašinos (priekabos) techninės apžiūros talono dublikato išdavimą – 4,20 Eur.
-Apžiūros dieną privaloma turėti banko mokėjimo nurodymą arba kitų įmokų surinkimo paslaugas teikiančių įstaigų kvitą, elektroninio pavedimo išrašą ar kitą dokumentą, patvirtinantį rinkliavos apmokėjimą, technikos registracijos dokumentą, galiojantį civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą ir vairuotojo pažymėjimą.
-Žemės ūkio bendrovės, įmonės, ūkininkai, turintys tris ir daugiau traktorių ar priekabų, pateikia apžiūroje dalyvaujančios technikos sąrašą, nurodant transporto priemonių: pavadinimą, markę, valstybinį numerį ir tapatumo numerį iš registracijos dokumentų.
-Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų techninė apžiūra vykdoma pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintą tvarką ir techninius reikalavimus.

Šaltinis: valstietis.lt, rinkosaikste.lt, 2025-04-22

Lietuvoje dėl snukio ir nagų ligos grėsmės neribotam laikui uždrausti renginiai su porakanopiais gyvūnais. Kai kurios kaimyninės ES šalys taip pat rimtai reaguoja – Estijoje jau dabar ribojamas lankytojų patekimas į stambius ūkius. Nors Lietuvoje ir Lenkijoje ligos atvejų kol kas nenustatyta, tačiau VMVT specialistai nuolat stebi situaciją ir įspėja ūkininkus: biosauga turi tapti kasdieniu įpročiu, siekiant išvengti rimtų nuostolių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai pateikia konkrečius, praktiškus patarimus, kaip sumažinti rizikas ir išvengti galimų nuostolių.

Svarbiausi praktiniai patarimai 

Vienas labai dažnai pasitaikančių  užkrato plitimo kelių – gyvūnų atvežimas ar išvežimas iš ūkio. Gyvulių supirkėjų transportas turi būti dezinfekuotas: rizika itin išauga, kai dažnai keliaujama iš vieno ūkio į kitą tą pačią dieną. Gyvulius superkantys žmonės vaikščioja po skirtingų ūkių teritorijas. Tai reiškia, kad užkrato pernešimas – realus, o rizika – didelė. 

VMVT specialistai rekomenduoja ūkininkams, patiems pervežti gyvulius nuosavomis transporto priemonėmis už ūkio ribų ir perduoti supirkėjui. Nors tai reikalauja papildomo laiko ir pastangų, tai – paprasta, bet itin efektyvi apsaugos priemonė. Statant naujus ūkius patariama iš anksto numatyti vietą, kurioje būtų galima perduoti gyvulius nepatenkant į pagrindinę gyvulių laikymo zoną. Tai reikšminga investicija į ūkio saugumą.

Specialistai taip pat rekomenduoja ūkiuose naudoti šias priemones: 

-Aukšto slėgio karšto vandens įrenginius išvalyti priekaboms ar patalpoms; insekticidines lempas, mažinančias vabzdžių pernešamų ligų riziką. 
-Sandarius konteinerius gaišenoms, kuriose jos laikomos, tol kol nustatoma gyvulio kritimo priežastis. 

Šios priemonės padeda išvengti ligų plitimo ir reaguoti greitai bei efektyviai. 

VMVT primena ir pagrindinius biosaugos principus, kuriuos privalo žinoti ir taikyti visi, dirbantys ūkiuose:

-atsakingas naujų gyvulių įsigijimas ir karantinavimas;
-transporto kontrolė;
-ūkių lankytojų apribojimas;
-įrankių, įrangos, transporto priemonių dezinfekcija;
-graužikų ir kitų kenkėjų naikinimas;
-nuolatinė gyvulių sveikatos stebėsena.

Kelionės – papildoma rizika 

Grįžusieji iš kalnų žygių ar dalyvavę panašioje veikloje, lankydami gyvūnus, turi nenaudoti tos pačios avalynės savo sodybose ir ūkiuose. Kiti privalomi dalykai: neįsivežti gyvūninio maisto (dešros, sūrio) iš šalių, kuriose snukio ir nagų liga paplitusi, tai yra iš Turkijos, Vidurio Azijos, Afrikos šalių, Irano. Todėl keliavusiems po regioną, užkrėstą SNL, ir besilankantiems ūkinių gyvūnų laikymo vietose patariame:

Mažiausiai 14 dienų po atvykimo į Lietuvą vengti eiti į ūkinių gyvūnų laikymo vietas.

Jei keliavote su savo transportu į šalis, kuriose fiksuojamos gyvūnų užkrečiamos ligos, būtinai išvalykite ir dezinfekuokite transporto priemonę prieš įvažiuodami į ūkį.

Kodėl svarbi kasdienė gyvulių stebėsena? 

Ne visos ligos pastebimos iš pirmo žvilgsnio. Todėl itin svarbu: 

-Kasdien sekti gyvulių elgesį ir būklę. 
-Reaguoti į bet kokius pokyčius: apetito sumažėjimą, vangumą, produktyvumo sumažėjimą, elgesio pasikeitimus.
-Pastebėję bent menkiausius ligos požymius nedelsdami kreipkitės į veterinarą arba informuokite VMVT telefonu 1879 ar +370 5 242 0108 arba VMVT – užpildžius anketą. 

Kiekviena prevencinė priemonė – tai žingsnis į saugesnį ir stabilesnį ūkį. VMVT rekomenduoja neatidėlioti – pasiruošti šiandien, kad rytoj netektų skaičiuoti nuostolių. Biosauga – tavo ūkio skydas. 

Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2025-04-23

Konsultacijos metu ŽŪDC darbuotojas suteiks Jums informaciją apie paraiškos pateikimą arba padės PPIS įvesti paraiškos duomenis, įbraižyti deklaruojamus laukus pagal Jūsų pateiktą informaciją ir dokumentus, ištaisyti geometrines klaidas, atlikti pirminį įvestų duomenų patikrinimą (naudodamasis PPIS įdiegtais įrankiais) ir ištaisyti nustatytas klaidas.

Kilus klausimų dėl registravimosi į konsultaciją, prašome kreiptis į VĮ Žemės ūkio duomenų centrą tel. (0 5) 266 0620 arba el. pašto adresu pagalba@zudc.lt.

Šaltinis: zudc.lt, 2025-04-22