Žemės ūkio naujienos: 2025-04-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkai nesupranta, kam reikia ministerijos siūlomų fondų: nepateikta jokių paraiškų
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) iš ūkininkų nesulaukė nė vienos paraiškos kurti savitarpio pagalbos fondus. Ūkininkai sako nesuprantantys, kam jų reikia. Ministerija teigia, esant krizei ūkininkai galėtų pasinaudoti pačių sukauptomis lėšomis, siūloma ir parama. Kai geras oras, laukuose pats darbymetis. Kauno rajone ūkininkaujantis Tomas Dirmeikis sako, kad pasėlius draudžia ir apie savitarpio pagalbos fondus negalvoja.
„Gal iš geresnių metų geriau ūkininkams patiems pasidėti kažkokią tai dalelę savo lėšų, turėti savo fondą, kuris būtų saugesnėse rankose, negu atiduoti kažkur į biurokratinį mechanizmą“, – sako ūkininkas T. Dirmeikis.
O ir apie ministerijos siūlymą kurti tokius fondus sako išgirdęs tik iš žurnalistų.
„Kol kas sunku įsivaizduoti, kaip tas fondas turėtų veikti, tai turėtų būti papildoma biurokratija, papildomos išlaidos“, – komentuoja pašnekovas.
Žemės ūkio ministerijos atstovė sako, kad draudimas gerai, bet nuo, pavyzdžiui, kritusių pieno ar grūdų supirkimo kainų neapsidrausi. Todėl ūkininkams esą būtų naudinga burtis į žemės ūkio rizikos valdymo fondus, kai esant krizei ūkininkai galėtų pasinaudoti pačių sukauptomis lėšomis. Siūloma parama, tačiau negauta nė vienos paraiškos.
„Nuostoliai, kiek mes žinome, yra labai didelės sumos, ir jis turėtų būti kaupiamas, automatiškai tada susiduriama su infliacijos tam tikromis rizikomis, investavimo dalykais. Ūkininkai neturi patirties, jei samdytųsi finansų konsultantus, paslaugos kainuoja“, – pažymi Žemės ūkio ministerijos skyriaus patarėja Rimantė Juodenienė.
Ministerijai viliantis, kad fondai vis tik sudomins ūkininkus ar kooperatyvus, Žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis tuo abejoja.
„Kada tau blogai, reiškia, tai tu dar išimk iš savo to ūkio pinigus ir kažkas kažkur juo pasinaudos, nu tai… Kitas dalykas, mes toj kainų politikoj… Kam tų fondų reikia, jų nereikia, svarbu, ūkininkas gautų kainą“, – kalba J. Vilionis.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė sako, kad trūksta tokių fondų reklamos, tačiau, kol yra finansavimas, ūkininkai turėtų juos suskubti kurti.
„Žemės ūkis ar, nesvarbu, kita verslo šaka, kad visada galės tikėtis visus savo nuostolius padengti tik iš viešųjų pinigų… Viešųjų pinigų yra ribotai ir kuo toliau, tuo labiau dabartinės tendencijos rodo, kad jų bus mažiau, persidėlioja biudžetai link gynybos pramonės“, – tvirtina VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė.
Paraiškų savitarpio pagalbos fondams kurti ministerija lauks ir rudenį. Šiais metais jiems numatyta beveik 170 tūkstančių eurų.
Šaltinis: lrt.lt, Jūratė Anilionytė, 2025-04-26
Mažiau rizikingų projektų ir patikrų
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama supaprastinti investicinių projektų kontrolės procesus bei užtikrinti, kad sąžiningai projektus įgyvendinantys paramos gavėjai būtų kuo mažiau apkrauti administracine našta, laikydamasi naujos rizikingų projektų administravimo tvarkos, sutikrino anksčiau rizikingiems priskirtų projektų patikrų duomenis ir, remdamasi jais, daliai projektų panaikino rizikingumo požymį bei atitinkamai atliks mažiau patikrų.
NMA, prieš atlikdama gegužės mėnesį numatytas rizikingų investicinių projektų, įgyvendintų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemones, patikras, įvertino, kurie projektai, atsižvelgiant į jiems vertinimo metu nustatytą konkretų rizikingumo požymį, jau gali būti laikomi nerizikingais. Atitinkamai jų veiklos įgyvendinimo vietoje patikros, susijusios su konkrečiam paramos gavėjui nustatytu buvusiu projekto rizikingumu, nebebus atliekamos.
Nustatyta, jog rizikingumas panaikintas beveik 800 investicinių projektų – jų vykdytojai apie rizikingumo požymio nuėmimą bus informuoti individualiai.
Primename, kad NMA dar paraiškos vertinimo metu nustačius, kad projektas yra rizikingas, pareiškėjui gali būti nustatyti papildomi įsipareigojimai, kurie įvardinami sutartyje / sprendime dėl paramos skyrimo:
– turėti atskirą sąskaitą finansų įstaigoje, per kurią vykdomos visos su projektu susijusios buhalterinės operacijos ir teikiant metines ataskaitas NMA turi būti pateikiami visi metiniai šios finansų įstaigos sąskaitos išrašai. NMA paprašius, turi būti pateikiami ir kitų pareiškėjo ar paramos gavėjo bei susijusių asmenų finansų įstaigos sąskaitų išrašai:
– visos ūkinės operacijos, atliekamos grynaisiais pinigais, turi būti užregistruojamos apskaitos registruose ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų atlikimo.
NMA atkreipia dėmesį, kad projektams rizikingumo požymis gali būti ne tik panaikintas, bet ir atvirkščiai – nerizikingas projektas gali būti priskirtas prie rizikingų atsižvelgiant į konkretaus projekto įgyvendinimo aplinkybes.
NMA klientai pasitikrinti, kiek metų trunka įgyvendinamo projekto kontrolės laikotarpis, gali NMA Informaciniame portale.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-04-25
„Pieno žvaigždės“ išmokės 6,3 mln. eurų dividendų, 14 centų akcijai
Viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių šalyje „Pieno žvaigždės“, pernai uždirbusi 10,067 mln. eurų grynojo audituoto pelno, akcininkams išmokės 6,319 mln. eurų dividendų, arba 14 centų akcijai. Įmonės akcininkai penktadienį paskirstė 17,477 mln. eurų sukaupto pelno, iš jo 11,158 mln. eurų nutarė perkelti į kitus finansinius metus, per „Nasdaq Vilniaus“ biržą pranešė „Pieno žvaigždės“.
Įmonės grynasis pelnas pernai, palyginti su 2023-aisiais, smuko 24 proc. (2023 metais – 13,255 mln. eurų), ikimokestinis – 29 proc. iki 11,11 mln. eurų (15,621 mln. eurų), pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) buvo 18,1 mln. eurų (23 mln. eurų).
Bendrovės audituotos pajamos pernai siekė 210,4 mln. eurų – 4,6 proc. didesnės negu užpernai, kai jos buvo 201,1 mln. eurų.
Įmonės pagrindinė būstinė yra Vilniuje, filialai – Mažeikiuose, Pasvalyje, Kaune ir Panevėžyje.
2024 metais vidutinis jos darbuotojų skaičius apie 1,7 tūkst. (2023 metais – apie 1,64 tūkst).
Šaltinis: lrt.lt, 2025-04-25
Ūkininkai dalijosi patarimais, kaip teisingai įvaldyti bearimį ūkininkavimą
Kalvių kaime (Rokiškio r.) įvykusioje bearimių technologijų lauko dienoje dalyvavo ūkininkai ir žemės ūkio įmonių atstovai, besidomintys, kaip teisingai įvaldyti bearimį ūkininkavimą. Projekto LIFE IP EnerLIT iniciatyva surengtame renginyje buvo dalijamasi naudingais patarimais, padėsiančiais gauti geresnį tiesioginės sėjos technologijos ir kitų agrotechninių priemonių kompleksinį efektą, taip pat pristatyti tiesioginių ir juostinių sėjamųjų įsigijimo finansavimo rezultatai.
Ūkininko patirtis taikant tiesioginę sėją
Ūkininkas Jonas Venslovas jau daugiau kaip dešimtmetį 1 200 ha žemės ūkio naudmenų plote praktikuoja bearimį ūkininkavimą. Ūkyje taikoma sėjomaina, kuri susideda iš kviečių, grikių, pupų, žaliojo pūdymo arba ridikų, tačiau ją planuojama išplėsti, norint sudaryti palankesnes sąlygas biologinei įvairovei, padedančiai kovoti su kenkėjais ir augalų ligomis.
Ūkininkas naudoja kaltinių noragėlių tiesioginę sėjamąją. Jo teigimu, tiesioginės sėjos technologija leidžia augalų šaknims giliau įsiskverbti į dirvą, pagerina derliaus kokybę ir mažina cheminių priemonių poreikį. „Esu patenkintas taikoma tiesioginės sėjos technologija ir tikrai nesiruošiu keisti kaltinių noragėlių sėjamosios į diskinę“, – užtikrino žemdirbys.
Dirvožemio sveikatos principai
Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos pirmininkas Tautvydas Beinoras išskyrė pagrindinius dirvožemio sveikatą lemiančius veiksnius. Anot jo, pirmasis žingsnis pereinant prie bearimio ūkininkavimo yra tinkamai paruošti dirvą ir panaikinti podirvio padą. Tiesioginė sėja su kaltiniais noragėliais užtikrina gerą sėklos sąlytį su dirvožemiu, o tai yra pirminė sąlyga, kad sėklos greičiau sudygtų.
T. Beinoras pabrėžė ir tarpinių pasėlių naudą – augalų įvairovė pasėliuose padeda dirvą pamaitinti įvairiomis augalų maistinėmis medžiagomis ir mineralais. Tinkamai taikant tiesioginę sėją auginamos kultūros gerina dirvožemio struktūrą, o tarpiniai pasėliai tampa pašaru ganomiems galvijams. Ypač naudingos yra žydinčių augalų juostos prie kultūrinių pasėlių, kurios turėtų būti apie 6 m pločio. Jose gyvuoja apdulkintojai ir tokie naudingi vabzdžiai, kaip žiogai, boružėlės, žygiai ir kiti. Šie vabzdžiai padeda kovoti su kenkėjais, maitindamiesi jų lervomis, ir sunaikina didelį kiekį piktžolių sėklų.
Bearimis ūkininkavimas padeda išspręsti ir perteklinio vandens infiltraciją, padidina humuso sankaupas. Pavyzdžiui, bearimio pasėlio dirvoje vandens susigėrimo greitis gali siekti apie 762 mm/val., o ariamuosiuose laukuose – tik vos apie 13 mm/val. Oro cirkuliacijos trūkumas intensyviai dirbamose dirvose dar labiau akcentuoja būtinybę mažinti žemės dirbimą.
Sėjomainos pavyzdžiai
T. Beinoras pateikė įvairius sėjomainos modelius, skirtus ilgalaikiam dirvožemio derlingumui užtikrinti. Efektyvūs sprendimai yra dvinariai pasėliai ir rotacinė sėjomaina, kai augalai tame pačiame lauke keičiami kasmet, o ta pati rūšis grįžta į lauką tik po 5-6 metų. Pavyzdinės sėjomainos:
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, nuo tiesioginių ir juostinių sėjamųjų finansavimo pradžios (2022 metų pabaigos) buvo pateiktos 468 paraiškos, kurioms numatyta skirti 29,1 mln. Eur.
Projektus jau įgyvendino 157 pareiškėjai, o išmokėta suma siekia 8,3 mln. Eur. Net 55 proc. finansuotų sėjamųjų yra juostinės. Dažniausiai pasirenkamos 6 metrų darbinio pločio sėjamosios.
2025 m. pabaigoje planuojamas dar vienas kvietimas – jis bus patvirtintas įvertinus likusias lėšas.
APVA prašo ūkininkų, kurie pateikė paramos paraiškas, bet dėl pasikeitusių aplinkybių nebeplanuoja įsigyti sėjamųjų, informuoti apie tai APVA. Tai sudarytų sąlygas racionaliau panaudoti visas priemonei skirtas lėšas, nes didelė dalis ūkininkų dar laukia galimybės įsigyti sėjamųjų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-04-25
Galės gauti paramą už invazinių augalų naikinimą
Melioracijos griovių bei melioracijos reikmėms sureguliuotų upių šlaitus tvarkantys ūkininkai galės gauti paramą už invazinių augalų naikinimą. Paramos galės kreiptis ūkininkai, partnerystės sutarties pagrindu veikiančios melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, fizinių ir juridinių asmenų grupės bei savivaldybės. Už griovio šlaito sutvarkymą numatomos dvi išmokos: 644 Eur/ha arba 773 Eur/ha, kai vykdoma jungtinė veikla.
„Paramai tinkamas plotas turi patekti į Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) elektroninio žemėlapio sluoksnį „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“, – pažymi Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
Į šį plotą patenka melioracijos griovių ir melioracijos reikmėms sureguliuotų upių šlaitai bei 3 m pločio juosta virš griovio šlaito viršutinės briaunos, kur nustatytas invazinių rūšių augalų paplitimas, taip pat 50 m ilgio juosta į abi puses nuo nustatytos invazinių rūšių augalų paplitimo teritorijos išilgai griovio ir atitinkamai 3 m pločio juosta nuo griovio šlaito viršutinės briaunos.
Akcentuojama, jog bendras paramai tinkamas plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,1 ha. Jį gali sudaryti ne mažesni kaip 0,01 ha laukai.
