Avių pienas geriamas šviežias arba perdirbamas į varškę, įvairių rūšių sūrius bei jogurtą. Iš avių pieno pagamintas jogurtas yra riebus, ne toks rūgštus ir labai tinka vaikų bei pagyvenusių žmonių mitybai.
Tačiau pagaminti sviestą iš avių pieno gana sunku. Be to, jis turi avies pieno prieskonį, būna minkštas ir tižus. Specifinį skonį ir aromatą pienui ir jo produktams teikia pieno riebalai.
Avių pienas labai tinka sūriams slėgti, nes turi daug kazeino, išrūginių baltymų, albuminų ir globulinų, kurie dalyvauja vykstant sutraukai ir didina gaminio maistinę vertę. Be to, pieno produktų kokybė daug priklauso ir nuo riebalų rutulėlių didumo piene. Kuo rutulėliai mažesni, tuo mažiau jų išsiplauna su išrūgomis gaminant sūrį. O pats sūris būna riebesnis ir skanesnis. Mažiausi riebalų rutulėliai yra ir ožkų piene.
Skirtingose šalyse pagal savitas technologijas iš avių pieno gaminami įvairiausių pavadinimų sūriai: feta, rokforo, jogurtinis, varškės, brinza, čanach, tušino, osetų, Jerevano, kačkavalo, pikonero, pekarino, rikota, urda ir t.t. Pagal riebumą avių pieno sūriai skirstomi į 4 grupes, t.y. turintys daugiau kaip 55% riebalų, 45-55% riebumo, 14-45% ir mažiau kaip 14% riebumo turintys sūriai.
Na, o norintys paragauti iš Lietuvoje auginamų Ostfryzų pieno pagamintų sūrių (saldaus su vaisiais ir žele ar delikatesinio su mairūnais), turėtų kreiptis į Kristiną Milišiūnienę. Tuo tarpu Giedrius ir Birutė Prakapavičiai kuria savus (prancūziškų avių pieno) produktų receptus ir maloniai stebina pirkėjus.
Parengė ir konsultuoja dr. Birutė ZAPASNIKIENĖ,
LSMU Gyvulininkystės institutas
Daugiau apie avių auginimą
