2023 m. sausio–rugsėjo mėn. didėjo daugelio pieno gaminių eksportas iš ES valstybių į trečiąsias šalis. Europos Komisijos (toliau – EK) duomenimis, šių metų sausio–rugsėjo mėn. ES valstybės į trečiąsias šalis eksportavo 188,14 tūkst. t sviesto – apie 11,0 proc. daugiau nei 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausia sviesto buvo eksportuota į Jungtinę Karalystę (iš viso 33,92 tūkst. t – 20,0 proc. mažiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu). Į JAV ir Kiniją (kitas dvi didžiausias ES sviesto eksporto šalis) ES sviesto eksportas padidėjo, atitinkamai 6,0 proc. (iki 33,71 tūkst. t) ir 21,0 proc. (iki 11,23 tūkst. t). Tarp ES valstybių daugiausia sviesto eksportavo Airija (iš viso 69,34 tūkst. t). Analizuojamu laikotarpiu Lietuva į trečiąsias šalis eksportavo 3,92 tūkst. t sviesto – daugiausia į Saudo Arabiją (iš viso 3,13 tūkst. t). EK prognozuoja, kad 2023 m., dėl konkurencingų kainų, ES sviesto eksportas į trečiąsias šalis turėtų būti apie 7,0 proc. didesnis nei 2022 m., o ateinančiais metais turėtų didėti dar apie 2,0 proc.
Per devynis šių metų mėnesius ES valstybės į trečiąsias šalis eksportavo 627,26 tūkst. t nugriebto pieno miltelių (toliau – LPM) – 19,0 proc. daugiau nei 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, o nenugriebto pieno miltelių (toliau – NPM) eksportas padidėjo 13,0 proc. (iki 209,58 tūkst. t). Daugiausia LPM buvo eksportuota į Alžyrą (iš viso 120,82 tūkst. t) ir Kiniją (iš viso 62,61 tūkst. t), o NPM – į Omaną (iš viso 35,77 tūkst. t). Tarp ES valstybių Prancūzija eksportavo daugiausia LPM (iš viso 110,94 tūkst. t), o Nyderlandai – daugiausia NPM (iš viso 57,61 tūkst. t). Nagrinėjamu laikotarpiu Lietuva į trečiąsias šalis eksportavo 15,47 tūkst. t LPM – daugiausia į Alžyrą (iš viso 3,52 tūkst. t). EK prognozuoja, kad šiais metais ES LPM eksportas į trečiąsias šalis turėtų padidėti apie 15,0 proc., o NPM eksportas turėtų būti apie 3,0 proc. didesnis nei prieš metus. 2024 m. LPM eksportas turėtų išlikti stabilus, o NPM – sumažėti apie 1,0 proc.
Analizuojamu laikotarpiu ES valstybės į trečiąsias šalis eksportavo 1,03 mln. t sūrių – 2,0 proc. daugiau nei 2022 m. sausio–rugsėjo mėn. Daugiausia sūrių buvo eksportuota į Jungtinę Karalystę (iš viso 321,44 tūkst. t) ir JAV (iš viso 92,49 tūkst. t). Tarp ES valstybių Vokietija eksportavo daugiausia sūrių (iš viso 157,03 tūkst. t). Lietuva analizuojamu laikotarpiu į trečiąsias šalis eksportavo 9,41 tūkst. t. sūrių, iš kurių daugiausia į JAV (iš viso 2,35 tūkst. t). EK prognozuoja, kad šiais metais ES sūrių eksportas turėtų būti apie 1,5 proc. didesnis nei 2022 m., o 2024 m. – dar turėtų toliau didėti apie 2,0 proc.
2023 m. lapkričio mėn. padidėjo kai kurių pieno gaminių pasaulinės kainos. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, šių metų lapkričio mėn. pieno gaminių kainų indeksas siekė 114,2 punktus ir buvo apie 2,2 proc. didesnis nei spalio mėn. bei apie 16,9 proc. mažesnis nei 2022 m. lapkričio mėn. Tam įtakos turėjo dėl išaugusios paklausos padidėjusios sviesto ir nugriebto pieno miltelių kainos bei silpnesnis JAV dolerio kursas euro atžvilgiu.
Europos Komisijos duomenimis, analizuojamą laikotarpį, palyginti su spalio mėn., ES padidėjo daugelio pieno gaminių vidutinės pardavimo (gamintojų) kainos (be PVM): sviesto – 9,0 proc. (iki 5,19 EUR/kg), nugriebto pieno miltelių – 3,6 proc. (iki 2,62 EUR/kg), nenugriebto pieno miltelių – 4,2 proc. (iki 3,64 EUR/kg), Gouda sūrių – 1,1 proc. (iki 4,17 EUR/kg), išrūgų miltelių – 7,6 proc. (iki 0,83 EUR/kg). Palyginti su praėjusių metų lapkričio mėn., 2023 m. lapkritį visų minėtų pieno gaminių kainos buvo mažesnės.
