Galvijų šėrimo visavertiškumas – aktualus kiekvienam ūkiui. Todėl tik tinkama jo kontrolė užtikrina raguočių sveikatos būklę, produktyvumą bei gaunamos produkcijos kokybę.
Žemės ūkio specialistai tikina, kad apie galvijų šėrimo visavertiškumą ir sveikatos būklę galima spręsti iš galvijų išmatų konsistencijos. „Ūkininkai dažnai nekreipia dėmesio, jei gyvulys pradeda viduriuoti, atseit nieko baisaus. Tačiau tai gali būti acidozės pradžia, jos padariniai išryškės tik po dviejų mėnesių“, – sakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjo pavaduotojas gyvulininkystei dr. Arūnas Rutkauskas.
Būtina stebėti išmatas
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Joniškio rajono biuro gyvulininkystės konsultantas Ričardas Marcelis Gailevičius galvijų išmatų konsistenciją rekomenduoja vertinti penkiabale sistema. „Vienu balu vertinamos viduriuojančių karvių išmatos. Jei galvijai viduriuoja, vadinasi, jų racionas nesubalansuotas. Jame per daug baltymų ar krakmolo, mineralinių medžiagų, trūksta ląstelienos. Tokios konsistencijos išmatos gali būti acidozės ar kai kurių užkrečiamųjų ligų pradžia“, – vardijo R.M.Gailevičius.
Pasak LŽŪKT Joniškio rajono biuro gyvulininkystės konsultanto, dviem balais vertinamos skystos išmatos, kurios, nukritusios ant žemės, išsklinda, nesilaiko krūvoje. Tokios išmatos būna ganant karves sodrioje žolėje. Skystų išmatų konsistencija rodo, kad į racioną reikėtų įtraukti daugiau ląstelienos. Optimaliu rezultatu, trimis balais, vertinamos išmatos, panašios į košę, jų krūva būna nuo 3 iki 5 cm aukščio. Kai išmatų krūvos aukštis – daugiau kaip 5 centimetrai, jos vertinamos keturiais balais.
Toks mėšlas būna vyresnio amžiaus telyčių ar užtrūkusių karvių. Pastarųjų racione trūksta baltymų, naudojama daug stambiųjų pašarų. Padidinus racione koncentratų ar baltymingų pašarų kiekį, išmatų konsistencija tampa normali. „Penkiais balais vertinamos išmatos – tvirti mėšlo kamuoliai. Tai rodo, kad racione yra per daug šiaudų arba gyvuliui nepakanka vandens, karvės serga ketoze“, – sakė R.M.Gailevičius.
Netinkamas racionas
LŽŪKT Joniškio rajono biuro gyvulininkystės konsultantas pridūrė, kad išmatų konsistencijos vertinimas vienu arba penkiais balais rodo, kad gyvulys turi sveikatos problemų. „Jei išmatų konsistencija vertinama dviem arba keturiais balais, tuomet būtina tinkamai subalansuoti gyvulių racioną. Per karvių laktacijos periodą išmatų konsistencija gali kisti“, – pabrėžė R.M.Gailevičius. Anot jo, skystesnė išmatų konsistencija, atsižvelgiant į šėrimą, gali būti tuomet, kai racione trūksta ląstelienos arba yra baltymų ir krakmolo perteklius, per smulkiai sumalti grūdai.
Pasak R.M.Gailevičiaus, galvijams duodamas pašaras turi įtakos ir išmatų spalvai.
„Ganyklose ganomų gyvulių išmatų spalva būna žalia. Jei galvijų racione naudojama daug šieno – ruda, daug koncentratų – pilka“, – aiškino R.M.Gailevičius. LŽŪKT Joniškio rajono biuro gyvulininkystės konsultantas priminė, kad išmatų spalva išduoda ir rimtos ligos požymius. Jei kraujuoja gyvulių plonosios žarnos, išmatų spalva gali būti juoda, jei tiesioji žarna – rusva ar ruda. Ūkininkai į tai turėtų atkreipti dėmesį ir laiku kreiptis pagalbos į specialistus.
Gyvuliai suserga
ŽŪR Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjo pavaduotojas gyvulininkystei dr. Arūnas Rutkauskas sakė, kad vasarą, kai vyrauja sausra, dauguma smulkiųjų ūkininkų galvijus gano laukuose. „Jei ūkininkai skaičiuoja pieno savikainą ir nori, kad pienas būtų pigesnis, gyvuliams neduoda koncentruotųjų pašarų. Tačiau norint, kad pieno ūkis būtų rentabilus, tikslinga gyvuliams duoti 5–8 kg koncentratų. Tai, žinoma, priklauso nuo bandos, nuo gyvulio genetinių savybių“, – sakė mokslininkas.
Pasak A.Rutkausko, pagrindinis šėrimo indikatorius – išmatos. Jei jos skystos, galvijo organizme pasireiškia acidozė (liga, kuria sergant organizmas parūgštėja). „Normalus prieskrandžio pH yra 6,5–7,0. Organizmas parūgštėja, kai pH nukrinta žemiau 5,5. Kartais pH būna dar mažesnis. Dėl sumažėjusio pH (padidėjusio rūgštingumo) sutrinka prieskrandžio darbas, sulėtėja motorika. Prieskrandis pasidaro atoniškas, todėl sumažėja karvės apetitas ir produktyvumas. Tačiau tai tik vienas iš neigiamų poveikių“, – sakė mokslininkas.
Pasak A.Rutkausko, galvijams susirgus acidoze viena iš profilaktikos priemonių – mažinti koncentratų kiekį. „Jų rekomenduočiau duoti 2–3 kartus per dieną. Rekomenduotina naudoti profilaktikos nuo acidozės priemones. Pati elementariausia – soda“, – patarė ŽŪR Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjo pavaduotojas gyvulininkystei.
Liga išryškėja vėliau
Gyvulių racionui praturtinti rekomenduojami įvairūs mineraliniai laižalai. Laižalai ir melasa gali iš dalies patenkinti gyvulio energetinius poreikius. „Kai karšta, gyvuliai netenka daug skysčių. Išgarinus skysčius, gyvuliui pasireiškia seilėtekis. Tai yra dar viena priežastis, dėl kurios vystosi acidozė. Kadangi gyvulys nesugeba ganėtinai gerai apseilėti ir nušarminti pašaro, terpė tampa rūgštesnė ir vystosi acidozė“, – dar vieną ligos priežastį įvardijo A.Rutkauskas.
Pasak jo, acidoze sergančias karves sunkiau apsėklinti, jos dažnai suserga ir nagų liga (laminitu). „Ūkininkai į tai turėtų atkreipti dėmesį ir laiku pradėti taikyti profilaktikos priemones. Klaidos, padarytos vasarą, gali išryškėti tik rudenį“, – sakė ŽŪR Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjo pavaduotojas gyvulininkystei.
Kalbėdamas apie didelius pieno ūkius, kuriuose gyvuliai šeriami tvartuose, mokslininkas patarė nesivadovauti vien racionais, sudarytais žiemos metu. „Kartais net verta pasidaryti naujus pašarų tyrimus, ištirti vieną ar kitą jų komponentą, persiskaičiuoti racioną. Vasarą išgarinama daugiau drėgmės, atidaryta siloso duobė greičiau išsausėja. Kad siloso konsistencija taptų vienalytė, rekomenduotina naudoti melasą ar vandenį“, – sakė A.Rutkauskas.
Anot mokslnininko, vasarą labai svarbu tinkamai girdyti gyvulius. „Vanduo – gyvybės šaltinis. Būtina atkreipti dėmesį į vandens temperatūrą – jis turi būti nei per šaltas, nei per šiltas. Svarbiausia sąlyga – vanduo turi būti šviežias, tiekiamas iš gręžinių. Naudojant įvairių telkinių vandenį padidėja tikimybė užsikrėsti helmintoze, todėl, ganiavos sezonui pasibaigus, reikėtų naudoti antihelmintikus“, – pridūrė mokslininkas.
Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.
