Dėmesys galvijų atrankai pagal eksterjero požymius gali būti naudingas siekiant padidinti karvių produktyvumą, sumažinti ankstyvą jų brokavimą ir padidinti bandos pelningumą.
Didžiausią kontroliuojamų karvių dalį (74 proc.) sudaro juodmargės, kurių šalyje yra beveik 3 kartus daugiau negu žalųjų ir žalmargių. Lietuvos juodmargiai galvijai sudaro beveik 94 proc. visų juodmargių kontroliuojamų karvių.
Kryžminimas
Ši veislė buvo sukurta kryžminant vietinius gyvulius su įvairių veislių gyvuliais, o vėliau – su Olandijos juodmargiais, ostfryzais bei Švedijos juodmargiais ir mišrūnus tarpusavyje. Septintajame dešimtmetyje Lietuvos juodmargiai galvijai buvo pradėti intensyviai gerinti naudojant Danijos, Anglijos, Vokietijos juodmargius bei Amerikos ir Kanados holšteinus.
Holšteinizacija
Pieno gamyba iš karvės Lietuvoje per pastaruosius 40 metų išaugo daugiau nei dvigubai. Šiuo laikotarpiu labiausiai šalyje paplitusioms Lietuvos juodmargėms gerinti buvo intensyviai naudojami holšteinų ir holšteinizuoti galvijai, kurių genotipo karvių šiuo metu yra apie 82 proc.
Holšteinų veislės galvijai yra labiausiai paplitę ir produktyviausi Europoje ir JAV. Lietuvos juodmargių galvijų populiacijoje taip pat dominuoja holšteinizuotos karvės. Holšteinizacijos laipsnis juodmargių galvijų populiacijoje nuolat didėja.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto Gyvūnų veisimo katedroje nustatyta, kad didžiausią teigiamą įtaką holšteinzacijos laipsnio didėjimas turėjo juodmargių karvių aukščiui, tešmens gyliui ir užpakalinės dalies aukščiui, mažiausiai – užpakalio pločiui ir kampui, užpakalinių kojų kampui.
Didėja primilžis
Prieš įstojimą į ES 2003–2004 m. iš karvės šalyje buvo primelžiama vidutiniškai 5 231 kg, iš juodmargių – 5 303 kg pieno, pernai iš kontroliuojamos karvės primelžta po 6 766 kg pieno, juodmargių – 6 787 kg (karvių produktyvumas šiuo laikotarpiu išaugo 1,3 karto). Per pastaruosius penkerius metus kontroliuojamų karvių primilžis šalyje didėjo vidutiniškai po 2 proc. kasmet.
Eksterjero ryšys su produktyvumu
Selekcijos kryptis atskirose pieninių galvijų bandose pasirenkama atsižvelgiant į karvių produktyvumo ir pieno sudėties rodiklius, eksterjero ir kitus ypatumus. Įrodytas karvių eksterjero požymių ryšys su produktyvumu. JAV Holšteinų veisėjų asociacijos fermoje „Ever-Green-View“ Viskonsino valstijoje karvė Nr. 1326 per 365 trečios laktacijos dienas 2010 m. davė 32 804 kg (per parą vidutiniškai 89 kg 3,86 proc. riebumo ir 3,12 proc. baltymingumo) pieno. Ji buvo puikaus eksterjero (įvertinimas EX-92).
… su ilgaamžiškumu
Pastarųjų metų moksliniais tyrimais nustatyta, kad pieninių galvijų ilgaamžiškumas labai glaudžiai susijęs su genotipu ir eksterjeru. Mokslininkė Małgorzata Morek-Kopeć su grupe tyrėjų 2012 m. nustatė, kad didžiausią įtaką karvių ilgaamžiškumui turi kūno gylis, krūtinės plotis ir pieninis tipas. Dadpasand su bendrautoriais (2008 m.) teigė, kad tokie karvių eksterjero požymiai kaip tešmens gylis, užpakalinių kojų pastatymo kampas teigiamai koreliuoja su ilgaamžiškumu, o nukrypimai nuo optimalaus šių požymių įvertinimo padidina ankstyvojo brokavimo riziką.
Daugiausia nuostolių
Lietuvoje iš viso kasmet brokuojama apie 4 proc. galvijų dėl galūnių, 13–14 proc. – dėl tešmens ligų. Pastaraisiais dešimtmečiais tiriant pieninių galvijų populiacijas nustatyta tendencija, kad dėl didėjančio karvių produktyvumo, deja, didėja karvių sergamumas tešmens uždegimu. Dėl karvių tešmens uždegimo atvejų gausėjimo ir jo biologinio poveikio ūkininkai patiria daugiausia nuostolių.
Nustatytas glaudus ryšys tarp polinkio sirgti mastitu ir morfologinių tešmens savybių. Karvių speniai turi būti ilgesni kaip 4 cm, nes nuo spenių ir melžimo įrangos čiulpiklių susilietimo ploto priklauso, kaip tvirtai melžikliai laikosi ant spenių melžimo metu. Jei speniai yra per ilgi, melžiant spaudimo takto metu pospeninėje čiulpiklio kameroje kinta vakuumo lygis ir pablogėja melžimo kokybė, padidėja mastito rizika. Atrenkant karves veislei, reikia atkreipti dėmesį ir į spenių storumą. Pageidaujamas spenių storis: pirmaveršių – 2,4–2,5 cm, suaugusių karvių – 2,7–2,8 cm.
Prof. Vida JUOZAITIENĖ, asistentė Lina ANSKIENĖ
LSMU Veterinarijos akademija
