Karvių sėklinimas

Rujojanti karvė įvedama į stakles, jos kaklas fiksuojamas slankiojančiais strypais. Karvės uodega nusukama į šoną ir fiksuojama. Uodegą reikia sukti į kairę, jei dešinė ranka vedama į tiesiąją žarną, ir į dešinę, jeigu vedama kairė ranka. Pirštinės suvilgymui sėklintojas (rekomenduojama), naudoja pirštinės sutepimui skirtas specialias priemones.

Sėklinant manieže, ant staliuko, įrengto šalia staklių, pasidedama pipetė (ant padėklo), polietileninė pirštinė, vata arba tamponai. Pirmiausia ant dešinės rankos užsimaunama pirštinė ir sausa vata apšluostomi išoriniai lyties organai. Esant užterštam lytiniam plyšiui, reikia truputį praskėsti lytines lūpas ir keliais švariais sterilios vatos gabaliukais apšluostyti užterštus lytinių lūpų gleivinės kraštus. Pipetę su švirkštu imame už galo, o dešinės rankos rodomuoju pirštu ir nykščiu kiek galima labiau praskečiame lytines lūpas.

Nesiliečiant prie išorinių lytinių organų, kairiąja ranka pipetė vedama į viršų (45⁰ kampu nuo horizontalios plokštumos). Įvedus 10 – 15 cm, pipetę vedame horizontaliai, vėliau ją kreipiame žemyn. Pipetė vedama į makštį tol, kol atsiremia į makšties raukšles. Nebegalėdami giliau pipetės įvesti, suvilgome pirštinę šiltame kalio permanganato tirpale ir, suglaudę ranką konuso formos pavidalu, atsargiai, gręžimo judesiais įvedame ranką į tiesiąją žarną. Pirmiausia per tiesiosios žarnos sienelę apčiuopiame pipetės galą.

Jei pipetė atsirėmusi į raukšles, tai jos galą spaudžiame žemyn, truputį atitraukiame atgal ir vedame į priekį iki gimdos kaklelio. Jeigu pipetės pro raukšles negalima privesti iki kaklelio, tada, suradę kaklelį, pastumiame jį į priekį, ir raukšlės makštyje išsilygina. Tiesiąją žarną išvalome nuo išmatų, kurios labai trukdo lytinių organų apčiuopimui ir pipetės įvedimui į gimdos kaklelį. Per 1 – 2 min. labai švelniai išmasažuojamas gimdos kaklelis ir gimdos ragai. Per tą laiką sperma, esanti pipetėje, sušyla ir pasidaro aktyvi. Tiriant lytinių organų būklę, reikia atkreipti ypatingą dėmesį į gimdos ragų būklę. Jei karvė sėklinta ir gimdos ragai padidėję, tai galimas dalykas, kad karvė veršinga. Senų karvių gimdos ragai būna nusmukę ir juos sunku apčiuopti.

Tačiau senos, neveršingos karvės ragai lengvai užsičiuopia visa plaštaka, atitraukus juos už gimdos kaklelio, į dubens ląstą. Jei tiriant neišaiškėja, ar karvė veršinga, ar serga kokiomis lyties organų ligomis, tai tokią karvę reikia sėklinti, negiliai įvedant pipetę. Patikrinęs lyties organų būklę, sėklintojas tarp didžiojo ir rodomojo piršto fiksuoja kaklelį, o nykščiu nukreipia pipetės galą į gimdos kaklelį.

Sėklintojas, įvedęs pipetę 1 – 2 cm į gimdos kaklelį, pirštais jį apčiuopia ir, pajudindamas kaklelį į šonus, į viršų ir į apačią, praveda pipetę nuo vienos raukšlės prie kitos, kol ji taip nuvedama iki priekinės gimdos kaklelio dalies. Tokiu būdu vedant pipetę, jaučiamas lyg spragsėjimas, pipetei nuslystant nuo kiekvienos raukšlės. Pipetę reikia vesti labai atsargiai, kad nebūtų pažeista kaklelio gleivinė.

Klaidos, pasitaikančios rektocervikalinio sėklinimo metu:

1. Klaidingas pipetės įvedimas į makštį:

a) pipetė atsiremia į makšties viršutines raukšles. Pipetės galą reikia spausti žemyn, o pipetę vesti horizontaliai. Jeigu nepasiseka privesti pipetės iki kaklelio, tada reikia gimdos kaklelį pastumti į priekį ir raukšlės išsilygina;

b) pipetė atsiremia į aklą maišelį arba patenka į šlapimo kanalą. Vedant pipetę horizontaliai arba įstrižai žemyn, pipetė gali pakliūti į šlapimo pūslės divertikulą, o kartais įsiremia net ir į šlapimo kanalą.

2. Klaidingas pipetės įvedimas į gimdos kaklelį: per toli užčiuopiama už gimdos kūno arba priekinės gimdos kaklelio dalies.

Minėtu būdu vedant pipetę į kaklelį, kaklelis apčiuopiamas pirštais, o mažuoju pirštu pipetė taikoma į gimdos kaklelį. Neįgudę sėklintojai, naudodamiesi šiuo būdu, per toli užgriebia kaklelį, tuomet kaklelio galas slankioja į šalis ir beveik visai neįmanoma pataikyti į pipetę. Pipetė atsiremia šalia gimdos kaklelio. Tai nepakankamai įgudusių sėklintojų klaida. Ji pasitaiko sėklintojams, nemokantiems tinkamai fiksuoti gimdos kaklelio, bei sėklinant karves su pastorėjusiais kakleliais.

Skirtingo fiziologinio stovio karvių sėklinimo ypatybės. Dažnai sėklintojams tenka sėklinti senesnio amžiaus karves. Paprastai minėtų karvių gimdos kaklelis būna ant dubens ląstos kaulo briaunos arba pilvo ląstoje. Tokiu atveju kartais sunku apčiuopti net ir gimdos ragus. Jei kaklelis yra pilvo ląstoje ir negalima užčiuopti gimdos ragų, reikia patikrinti, kada karvė veršiavosi, ar sėklinta ir kada sėklinta. Pagal tai galima spręsti apie veršingumą. Įsitikinus, kad karvė neveršinga, apčiuopiamas kaklelis ir atitraukiamas į dubens ląstą.

Kaklelį geriausia užčiuopti iš šono ir prispausti prie dubens ląstos šono, palaikyti pipete ir, apčiuopus kaklelį, įvesti pipetę į priekinę gimdos kaklelio dalį. Tačiau pipetę ne visada pasiseka įvesti iš karto. Rujojančių karvių gimdos kaklelis yra pilvo ląstoje. Skaitoma, kad 5% veršingų karvių rujoja. Veršingą rujojančią karvę, sėklinant rektocervikaliniu būdu, sėklintojai gali atskirti, nes pipetė į gimdos kaklelį lenda lyg per kokią dervą. Negiliai įvedus pipetę į veršingų rujojančių karvių gimdos kaklelį, jos nesiabortuoja. Abortai įvyksta, kai sužeidžiamas arba praduriamas gemalo apvalkalėlis. Pipetė sunkiai įvedama į nerujojančių arba nepilnavertiškai rujojančių neveršingų karvių gimdos kaklelį.

Tokias karves galima drąsiai sėklinti, nes po provokacinio sėklinimo karvės dažnai surujoja. Sėklinant senas karves pasitaiko, kad ištekančios iš makšties gleivės primena šlapimą. Tai iš tikrųjų ir yra šlapimas, susimaišęs su gleivėmis. Toks reiškinys vadinamas urovagina – šlapimo susikaupimas makštyje. Normalioje būklėje karvei šlapinantis, šlapimas išbėga lauk. Tačiau senesnėms karvėms pasitaiko, kad makštis kartu su gimdos kakleliu ir gimda nusvyra giliai žemyn į pilvo ląstą, todėl šlapinantis ne visas šlapimas išbėga lauk. Dalis šlapimo lieka makštyje apie gimdos kaklelį.

Kergiant tokias karves, sperma patenka į šlapimą prie kaklelio ir žūva makštyje. Prieš sėklinimą, šokinėjant rujojančiai karvei ant kitų karvių, šlapimas iš makšties išbėga. Po to makštį reikia praplauti šiltu ( 42 – 43⁰C) 0,9 – 1% valgomosios druskos arba 2,9% natrio citrato tirpalu ir tuojau sėklinti. Sėklinant spermą reikia įvesti kiek galima giliau į gimdos kaklelį (tai lengvai pavyksta sėklinant rektocervikaliniu metodu), nes kaklelio pradžia būna labiau paveikta šlapimo.

Daugiau straipsnių apie veisimą rasite čia.

Parengė habil. dr. V. Pileckas.

Gyvulininkystės žinynas, LSMU Gyvulininkystės institutas.