Ar galiu įvertinti turimų pašarų atsargas, jų kokybę? Ar naudoju teisingą šėrimo sistemą, ar pašarų nuostoliai minimalūs? Ar galiu įvertinti ir užtikrinti gyvulio fiziologinius poreikius? Ir daug kitų klausimų galime užduoti sau norėdami racionaliai valdyti ūkio pašarų bazę.
Gyvulių šėrimas yra svarbiausia ir bene sudėtingiausia sritis gyvulininkystės ūkyje, reikalaujanti nemažų sąnaudų, tikslių paskaičiavimų. Sudėtingumą lemia ir tai, kad kiekvienu gyvulio amžiaus tarpsniu reikia atitinkamo maisto medžiagų kiekio, užtikrinančio jų fiziologinius poreikius ir gaminamos produkcijos kiekį. Sėkmingas ūkio pašarų bazės valdymas prasideda nuo pašarų poreikio paskaičiavimo ne iš akies, o vadovaujantis ūkio duomenimis ir žiniomis.
Tenka atsižvelgti į daug veiksnių
Norint paskaičiuoti bandai reikalingą pašarų kiekį, reikia įvertinti nemažai veiksnių (žr. pav.). Pašarų kiekis skaičiuoti pradedamas nuo bandos duomenų analizės. Analizuodami ūkio bandos duomenis, turime atsakyti į šiuos klausimus: kokio dydžio mano banda, koks planuojamas bandos metinis pokytis, kiek skirtingų šėrimo grupių, kokie pašarai bus šeriami gyvuliams ir kt. Kai į juos atsakysite, galėsite pradėti skaičiuoti reikalingą pašaro kiekį. Žinant gyvulių skaičių skirtingose šėrimo grupėse ir nusimačius raciono struktūrą, nesudėtinga paskaičiuoti reikalinga pašaro kiekį, tačiau norint užtikrinti gyvulių fiziologinius poreikius būtina atsižvelgti į grupei būdingus rodiklius ir grupuoti panašaus amžiaus, produktyvumo gyvulius.
Veiksniai, nuo kurių priklauso ūkio pašarų poreikis
Norint užtikrinti gyvulių fiziologinius poreikius, reikia daugiau žinių, nei vienam gyvuliui skirto pašaro kiekiui per laikotarpį paskaičiuoti. Nes gyvulių fiziologiniai poreikiai yra skirtingi, t. y. priklauso nuo jų amžiaus, lyties, gaminamos produkcijos ir jos kiekio. Pvz., melžiamai karvei, kurios produktyvumas – 30 kg, reikia apie 21 kg SM, tuo tarpu užtrūkintai karvei – tik 12,50 kg SM, 3–6 mėn. mėsai auginamiems veršeliams, priklausomai nuo priesvorio, – nuo 3,6–4,4 kg SM, veislei auginamiems 4–6 mėn. buliukams – 6,7 kg SM, o tokio pat amžiaus telyčioms – 4,9 kg SM.
Teisingai šersime tada, kai gyvulys atitinkamu laikotarpiu gaus reikiamą kiekį ir tinkamu santykiu pagrindinių maistingųjų medžiagų. Norint tai įgyvendinti, būtina sudaryti racioną. Parinkus pašarus ir sudarius racioną, galime paskaičiuoti vienam gyvuliui reikalingą pašaro kiekį per laikotarpį. Pvz., racione kukurūzų silosas sudaro 45 proc., jo vienai karvei, kurios produktyvumas 30 kg, reiks 27 kg per parą, t. y. 5,67 t per tvartinį laikotarpį (210 d.).
Verta ištirti pašarus
Skaičiuojant pašaro kiekį, būtina atsižvelgti į dar vieną rodiklį – pašaro kokybę. Ją ūkyje galima nustatyti pašarą apžiūrint ir pauostant. Tačiau taip įvertinę mes negalėsime nuspėti maisto medžiagų kiekio pašare, todėl reikėtų periodiškai išsitirti ūkyje naudojamus pašarus. Tik tuomet matysite tikslų maisto medžiagų kiekį ir galėsite patikslinti pašaro normą gyvuliui. Pašarų tyrimai taip pat padės jums įvertinti gebėjimą paruošti geros kokybės pašarą. Geros kokybės pašarai – geresnis ėdamumas, mažesni nuostoliai. Jei gyvuliai blogai ėda, reikia didinti pašaro maisto medžiagų koncentraciją, t. y. patenkinti didėjantį jų poreikį. Pavyzdžiui, mažesnės kaip 10 proc. drėgmės šienas yra trapus ir blogesnio skonio arba turi mažiau lapų, t. y. blogesnės kokybės, jo ėdamumas bus mažesnis, nes pagamintas iš peraugusios žolės. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad pašaruose netrūktų energijos. Pavyzdžiui, nedidelio drėgnio silosas (< 45 proc.) gali sukaisti, tuo tarpu dėl per didelio drėgnio prastėja siloso fermentacija, ištekėjus sultims prarandama maisto medžiagų. Toks pašaras neužtikrins energinių gyvulio poreikių. Pasiekti pašaro energijos koncentraciją – 7,2 MJ/kg SM – nelengva, todėl dažniausiai siūloma energijos kiekį užtikrinti sušeriant daugiau pašarų. Tai vėl keičia mūsų skaičiuojamą pašaro kiekį. Svarbios laikymo sąlygos
Kiti svarbūs veiksniai, skaičiuojant reikalingą pašaro kiekį, – šėrimo sistema ir pašarų laikymas. Pvz., pagal atliktus tyrimus šeriant galvijus pašarais, padėtais ant žemės (rulonais), pašarų nuostoliai siekia 30 proc., o aptvėrus šiaudų ryšuliais (nesant šėryklų) – tik 10 proc., jei šėrimas automatinis, pašarų nuostoliai bus minimalūs. Laikant pašarus nesandariose laikymo vietose ar neapsaugojus rulonų nuo pažeidimų, galimi nemaži nuostoliai pašarams sugedus. Taigi, būtina įvertinti pašarų laikymo sąlygas ir patiriamus nuostolius laikymo vietose.
Racionaliai naudokime ganyklas
Skaičiuojant pašarų poreikį, reikia įvertinti, ar ganykliniu laikotarpiu gyvuliai gaus žolės iki soties, ar bus papildomai šeriami stambiaisiais ar koncentruotais pašarais. Ganykliniu laikotarpiu svarbu žinoti, kiek žolynų skirsime ganymui, kiek pašarui gaminti. Norint racionaliai panaudoti turimas ganyklas, būtina nevėluoti pradėti ganymo sezono ir žolinių pašarų gamybos. Primename, kad gyvuliai ganyti pradedami, kai ganyklos pradžiūva ir žolės aukštis siekia 10–15 cm, o žolė pašarui pjaunama atsižvelgiant į ganykloje vyraujančią botaninę sudėtį. Nustatyta, kad geriausias skirtingos botaninės sudėties žolynų pjovimo laikas: varpinių – plaukėjimo fazės; ankštinių – butonizacijos fazės, žydėjimo pradžioje; varpinių-ankštinių mišinys – plaukėjimo pabaigoje, žydėjimo pradžioje.
Laiku nupjovus žolę, jos drėgnumas svyruoja nuo 75–82 proc., t. y. žalioje masėje yra nuo 18–25 proc. SM. Skaičiuodami stambiųjų pašarų poreikį, turime įvertinti nupjautos žolės SM medžiagų kiekį ir derlingumą iš ha, bei prognozuojamo gauti pašaro SM (galima vadovautis atliktais pašarų tyrimais) kiekį. Žinodami šiuos rodiklius, galime paskaičiuoti, kiek pašaro gausime iš turimo ploto. Pvz., iš 2 ha kultūrinių ganyklų žolės (SM 21 proc.), kurios derlingumas – 15 t/ha, o gamybos nuostoliai – 10 proc., galime pasigaminti apie 16,2 t kultūrinių ganyklų žolės siloso (SM 35 proc.).
Visi šie veiksniai turi įtakos skaičiuojant pašaro poreikį. Tai iš pažiūros nesudėtinga, bet neteisingai paskaičiavus galimybes ir reikmes, ūkis gali patirti nuostolių dėl pašarų trūkumo ar pertekliaus. Esant pašarų trūkumui, atsiranda papildomų, neplanuotų ūkio išlaidų trūkstamam pašaro kiekiui įgyti. Ne paslaptis, esant tokiai situacijai ūkiuose dažnai sumažinamas pašarų davinys ir viliamasi sulaukti ganyklinio laikotarpio. Tuomet rezultatas nedžiugina – sumažėja gyvulių produktyvumas, mažiau gyvybingas prieauglis, pablogėjęs bandos sveikatingumas, ir, žinoma, mažesnės ūkio pajamos ir pelningumas.
Esant geros kokybės pašarų pertekliui, galima turėti naudos juos parduodant, tačiau pašarų kokybė laikui bėgant prastėja, jo ėdamumas mažėja, didėja pašarų sandėliavimo nuostoliai, ilgai sandėliuojami pašarai užimą vietą, skirtą naujam pašarui kaupti.
Taigi, teisingai paskaičiavus pašarų poreikį, mažėja gamybos sąnaudos ir didėja ūkio pelningumas. Jei nesate tikri, ar teisingai paskaičiuotas pašarų poreikis, visuomet galite konsultuotis su specialistais http://www.lzukt.lt/cont-182-gyvulininkystes-skyrius-kontaktai.aspxar pasinaudoti įvairiomis programomis http://www.egeba.lt/Gyvulininkyste, skaičiuoklėmis, padėsiančiomis paskaičiuoti reikalingą pašarų kiekį, sudaryti raciono struktūrą, užtikrinti gyvulių fiziologinius poreikius.
Reda MILČIUVIENĖ,
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistė
