Mastitas – pieno liaukos uždegimas – pasaulinio masto problema, pieno ūkiuose sukelianti daug problemų. Dėl jo susilpnėja karvių imunitetas, sumažėja produktyvumas, suprastėja pieno sudėties ir kokybės rodikliai. Dėl blogesnės pieno kokybės krenta jo vertė, gaunama mažiau pajamų, o kai kuriais atvejais pienas iš viso nesuperkamas.
Patiriami dideli nuostoliai
Karvių gydymas reikalauja daug laiko ir lėšų, o nepagydomas karves tenka brokuoti. Mastitas – „brangi“ liga, teigia JAV pienininkystės konsultantas Lindell Whitelock. Jį sukelia daugiau kaip 140 skirtingų mikroorganizmų, todėl sunaikinti visus mastito sukėlėjus neįmanoma. JAV Nacionalinė mastito taryba suskaičiavo, kad išlaidos vienai karvei gydyti siekia 180 JAV dolerių per metus. Nuostolis dėl sumažėjusių primilžių, jei karvė serga mastitu, sudaro apie 70 proc. Tyrimais nustatyta, kad iš karvės tešmens ketvirčio, sergančio mastitu, laktacijos periodu primelžiama apie 725 kg pieno mažiau negu iš nepažeisto. Jeigu somatinių ląstelių skaičius padidėja 100 tūkst./ml ir viršija 200 tūkst./ml skaičių, pieno primilžiai sumažėja 2,5 proc. (Jei karvės piene somatinių ląstelių yra 600 tūkst./ml, primilžiai bus mažesni 10 proc., palyginti su karve, kurios piene somatinių ląstelių skaičius neviršija 200 tūkst./ml.).
Lietuvoje pagal kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2006 – 2007 m. apyskaitos duomenis, kontroliuojamose bandose karvių skaičius, kurių piene somatinių ląstelių kiekis svyruoja nuo 101 iki 400 tūkst./ml, sudarė 38,5 proc., nuo 501 iki 1 mln./ml, – 12,5 proc., o viršijančių 1 mln./ml – 14, 6 proc. Tai rodo, kad šalies pieno ūkiai dėl mastito patiria daug nuostolių.
Pienininkystės ūkiai daugiau nuostolių patiria dėl slaptojo negu dėl klinikinio mastito. Slaptasis mastitas yra nuo 15 iki 40 kartų dažniau paplitęs nei klinikinis. Jis paprastai prasideda prieš klinikinį, daug sunkiau aptinkamas ir yra visos bandos mastito sukėlėjų šaltinis.
Mastito profilaktika
Bendras profilaktikos tikslas yra sumažinti mastito sukėlėjų kiekį bandoje. Tam reikia sudaryti tinkamas mitybos ir laikymo sąlygas karvėms, laikytis zoohigienos reikalavimų, kad būtų mastito sukėlėjų plitimo grandinė būtų nuolat nutraukiama.
Pagrindinės mastito profilaktinės priemonės:
- tinkamos karvių laikymo sąlygos;
- tinkamos mitybos sąlygos;
- tvarkinga, gerai sureguliuota melžimo įranga;
- melžimo higiena;
- ankstyva mastito diagnostika ir gydymas;
- efektyvus gydymas laktacijos ir užtrūkimo periodu;
- lazerio terapija.
Gyvuliai turi būti laikomi sausose pakreiktose patalpose. Tvartai turi būti gerai vėdinami, tačiau juose neturi būti skersvėjų. Mėšlą ir srutas reikia šalinti reguliariai. Mastitu sergančios karvės melžiamos po pamelžus sveikas karves. Reikia saugoti karvių tešmenis nuo traumų, sergančias karves kuo skubiau gydyti. Sergančios chronišku mastitu karvės turi būti brokuojamos, nes jos yra vienintelis mastito infekcijos šaltinis visai bandai. Karves, kurių tešmenys stipriai pažeisti uždegimo, taip pat patariama brokuoti. Mastitą reikia gydyti kuo efektyviau, kad karvės kuo greičiau pasveiktų.
Paskutinieji tyrimai parodė, kad natūralus gyvulio pasipriešinimas mastitui priklauso nuo bandos mitybos – labiausiai nuo racione esančių vitamino E ir mikroelemento seleno. Vitaminas E ir selenas stiprina leukocitų antibakterinę veiklą, antibiotikų pernešimą iš kraujo į tešmenį, mažina uždegimo procesus tešmens audiniuose. Tyrimais nustatyta, kad padidinus racione vitamino E ir seleno kiekį, klinikinio mastito atvejų ankstyvosios laktacijos stadijoje sumažėja iki 57 proc., vėlesnės laktacijos perioduose – apie 32 proc. Svarbu, kad minėtų medžiagų kiekis neviršytų nustatytos normos. Suaugusiai karvei rekomenduojamos tokios vitaminų ir mikroelementų normos: vitamino A 100 – 150 tūkst. tarptautinių vienetų (TV), vitamino E laktuojančioms karvėms 400 – 800 TV, užtrūkusioms – 1200 TV; seleno 6 mg, vario 200 – 250 mg ir cinko 900 – 1200 mg.
Taisyklingo melžimo svarba
Tešmens sveikatai didelę įtaką turi melžimo įranga ir melžėjų kvalifikacija. Prieš melžimą tešmenį ir spenius reikia labai gerai nuplauti. Tai daryti galima tiktai šiltu vandeniu (37 – 40 °C). Negalima tešmens plauti šaltu ar karštu vandeniu. Pradėti plauti reikia nuo viršaus ir baigti speniais. Nuplovus, tešmenį ir spenius būtina sausai nušluostyti. Kiekvienos karvės tešmuo šluostomas atskira švaria servėtėle. Plaunant reikia saikingai naudoti vandenį. Per didelis vandens kiekis suminkština tešmens odą ir susilpnina jos apsauginį barjerą mikroorganizmams. Kad tešmuo mažiau užsikrėstų ir būtų lengviau jį paruošti melžimui, nuo jo galima nukirpti plaukus. Tai daroma 3 – 4 kartus per metus. Prieš melžimą reikia numelžti pirmąsias čiurkšles į atskirą indą su juodu dugnu (lengviau pastebimi pieno pakitimai). Negalima čiurkšlių numelžti ant grindų, nes pieno likučiai ir grindų aplinka yra puikios sąlygos mikrobams daugintis. Melžti galima tiktai tinkamai sureguliuotais aparatais. Melžimo operatorius turi laikytis asmens higienos. Dažniausiai karvės užsikrečia mastitu nuo operatoriaus rankų (ypač melžiant rankomis). Reikia pilnai išmelžti visus pieno liaukos ketvirčius, bet negalima melžiklių perlaikyti (ne visiškai automatizuoti agregatai). Pamelžus būtinai reikia dezinfekuoti spenius: kanalo sfinkteriai neužsidaro apie 15 – 20 min., o per tą laiką į spenio kanalą gali patekti daug mikroorganizmų, galinčių sukelti mastitą. Pamerkus spenius į dezinfekuojamą tirpalą, ant spenio galo susidaro šio tirpalo lašas, kuris apsaugo tešmenį nuo infekcijos. Tai apie 50 proc. sumažina karvių sergamumą mastitu. Dezinfekuojantis tirpalas turi būti nešaltas. Po melžimo aparatus reikia tinkamai išplauti ir išdezinfekuoti.
Užtrūkusių karvių priežiūra
Po paskutinio melžimo rekomenduojama į visus spenius suleisti antimikrobinių preparatų. Nustatyta, kad po tokie preparatai sunaikina likusias bakterijas ir po apsiveršiavimo klinikiniu mastitu karvės serga rečiau. Tokių priemonių pasiūla yra didelė ir įvairi, tačiau ruošiantis juos naudoti, reikia pasitarti su veterinaru.
Telyčių mastitas
Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad mastito sukėlėjai patenka ir į telyčių pieno liauką (net labai jaunų). Į telyčaičių organizmą jie patenka girdymo periodu, kai veršeliai laikomi grupėse po girdymo žinda ir telyčaičių spenelius (taip pat ir rudimentinius). Manoma, kad infekciją perneša vabzdžiai, ypač musės. Infekcijos šaltiniai gali būti aplinka, burnos ertmės ir odos mikroflora. Siekiant apsaugoti nuo infekcijos, veršelius girdymo periodu reikėtų laikyti individualiuose gardeliuose, naikinti muses tvarte, atskirti veršingas telyčias nuo užtrūkusių karvių ir negirdyti telyčaičių mastitiniu pienu.
Alternatyva vaistams
Efektyvi, greita ir pigi priemonė mastitams gydyti ir profilaktikai yra lazerio terapija. Lazeris šalies ūkiuose pradėtas taikyti neseniai. Konsultavimo tarnybos parodomųjų bandymų tinkle atliktų bandymų duomenimis, slapto ir klinikinio mastito gydymas buvo efektyvus. Pasveiko 83 proc. sergančių karvių. Lazerio terapija (priešingai nei gydant mastitą medikamentais) sustiprina karvių imuninę sistemą. Tyrimų duomenimis, po lazerio terapijos beveik visiškai atsistato uždegimo paveiktos pieno liaukos ląstelės ir produktyvumas. Lazeriu gydomos karvės greičiau pasveiksta, pienas neužteršiamas medikamentais, mažiau patiriama nuostolių. Apdorojant karves lazeriu profilaktiškai, padidėja jų produktyvumas, pagerėja pieno sudėties ir kokybės rodikliai.
Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.
Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.
© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2013 m.
Dr. Edmundas Paulauskas,
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistas
