Home » Mastitas ir pieno tyrimų duomenų analizė
Karvės

Mastitas ir pieno tyrimų duomenų analizė

Somatinių ląstelių skaičius pieno mėginyje, paimtame iš talpyklos (aušintuvo), gana tiksliai parodo bendrą bandos karvių tešmens ketvirčių užsikrėtimo vaizdą. Laikoma, kad daugiau kaip 80–85% bandos karvių yra sveikos (SLS mažesnis kaip 200 tūkst./ml), jei iš talpyklos paimtame pieno bandinyje somatinių ląstelių yra mažiau kaip 200 tūkst./ml.

Analizuojant gyvulių produktyvumo kontrolei atliekamus somatinių ląstelių skaičiaus tyrimus piene (kai tiriami individualūs karvių pieno mėginiai), rezultatus rekomenduojama vertinti taip:

  • gerai – jei daugiau kaip 85% bandos karvių pieno SLS yra mažesnis kaip 200 tūkst./ml. Šios bandos karvių tešmenys neužkrėsti kontaginiais mastito sukėlėjais.

  • blogai – jei bandoje yra 15–30% karvių, kurių bendrame pieno kiekyje SLS yra didesnis kaip 200 tūkst./ml. Tai rodo, kad kai kurių karvių tešmens ketvirčiai yra užkrėsti. Ligą galėjo sukelti kontaginiai mastito sukėlėjai (auksinis stafilokokas ir kt.) arba kontaginiai aplinkos mikroorganizmai;

  • labai blogai jei bandoje yra daugiau, kaip 30% karvių, kurių bendroje pieno talpoje SLS yra didesnis kaip 200 tūkst./ml. Tai rodo, kad karvių tešmens uždegimus sukėlė kontaginiai mastito sukėlėjai, kad liga tęsiasi daug mėnesių ir yra sukelta auksinių stafilokokų.

Jeigu karvės yra pirmosios laktacijos, jų pieno tyrimų rezultatai vertinami gerai, jei mažiau kaip 10% esančių bandoje pirmos laktacijos karvių pieno SLS yra didesnis kaip 200 tūkst./ml. Tačiau, jei daugiau kaip 10 %. pirmaveršių karvių bandoje serga, jau yra blogai, reikia taikyti profilaktikos priemones, kontroliuoti mechanizuotą melžimą ir spenių dezinfekciją po melžimo.

Apie mastitą, sprendžiama ir iš kitų pieno cheminės sudėties rodiklių. Pagrindinių pieno sudedamųjų dalių kiekis pieno sausosiose medžiagose sumažėja nuo 5 iki 15%. Mastitu sergančių karvių piene riebalų sumažėja apie 10%. Labai pasikeičia jų sudėtis, padaugėja nesočiųjų, didelės molekulinės masės riebalų rūgščių. Šie pokyčiai skatina lipolizę (riebalų skaidymą). Dėl to suprastėja pieno produktų kokybė.

Uždegimo paveiktame piene net 11–25% mažiau bus bendrojo kazeino, o išrūginių baltymų bus daugiau negu įprasta. Be to, mastitiniame piene suaktyvėja baltymus skaidančių fermentų veikla: baltymai skaidomi ne tik pačiame tešmenyje, pamelžtame piene, bet ir iš jo pagamintuose produktuose.

Didėjant SLS piene, apie 10% sumažėja laktozės. Dėl to sutrinka osmosinė pieno ir kraujo pusiausvyra. Kad ji būtų išlaikyta, natrio ir chlorido jonai patenka iš kraujo į pieną. Jų kiekis gali padidėti dešimtis kartų, lyginant su normaliu lygiu, o kalcio, fosforo, magnio ir kalio kiekis labai sumažėja. Trūkstant kalcio ir fosforo bei pasikeitus jų santykiui, pienas sunkiai sutraukinamas. Dėl laktozės trūkumo ir pakitusios druskų pusiausvyros, sumažėja pieno atsparumas karščiui, pablogėja jo organoleptinės savybės.

Mastito sukėlėjai labiausiai veikia vandenyje tirpstančius vitaminus. Riboflavino ir askorbo rūgšties kiekis sumažėja 10–50%. Tokie vitaminų pokyčiai turi įtakos bakteriologiniams fermentacijos procesams ir neigiamai veikia rūgštaus pieno produktus ir sūrį.

Dėl tešmens uždegimo piene padaugėja fermentų, padidėja biocheminis jų aktyvumas. Suaktyvėjusi biocheminė veikla piene gali neigiamai paveikti rūgščių produktų fermentaciją. Iš mastitinio pieno pagamintų produktų kvapas, skonis ir struktūra būna pakitusi.

Mastitu sergančių karvių pieno pasikeičia ne tik biocheminės, bet ir fizinės savybės. Dėl stipraus uždegimo pieno pH padidėja nuo 6,6 iki 7. Pagrindinė šios reakcijos priežastis – iš kraujo į pieną patekę bikarbonato jonai. Padidėja pieno klampumas, kadangi padidėja ląstelių skaičius ir serumo baltymų kiekis. Pieno tankis sumažėja, o užšalimo temperatūra gali truputį padidėti dėl sumažėjusio laktozės kiekio. Mastitinio pieno oksidacinės-redukcinės savybės pablogėja dėl infekuojančių bakterijų veiklos ir mažo deguonies kiekio.

Iš mastitinio pieno kokybiškų ir saugių produktų neįmanoma pagaminti visų pirma dėl to, kad jame yra mažiau sausųjų medžiagų, blogai koaguliuoja kazeinas, mažesnis pieno stabilumas aukštoje temperatūroje. Gamybos procese ne visuomet pastebimi mastitinio pieno perdirbimo trūkumai, nes paprastai jis sumaišomas su dideliu normalaus pieno kiekiu. Iš gero ir mastitinio pieno mišinio pagaminti produktai gali būti blogesnio kvapo, jie greičiau genda. Be to, vartojant užterštus patogeninėmis tešmens bakterijomis ir jų toksinais pieno produktus, kyla pavojus žmogaus sveikatai.

Daugiau straipsnių apie pieno kokybę rasite čia.

Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.