Nuostoliai dėl mastitų

Tešmens uždegimas (mastitas) yra pasaulinė problema ir pats brangiausias pieninių galvijų susirgimas. Pasaulyje pieno ūkiai kasmet dėl mastitų patiria milijardinius nuostolius. Tai nuostoliai dėl produkcijos sumažėjimo, pieno kokybės blogėjimo, veterinarinių paslaugų išlaidų, išlaidų vaistams bei ankstyvo karvių išbrokavimo (1, 2 lentelės).

 1 lentelė. Galimi mastito nuostoliai per metus

( W. Nelson Philpot, Stephen C. Nickerson. Winning The Fight Against Mastitis. 2000)

Daugumoje literatūros šaltinių nurodoma, kad daugiausia nuostolių (apie 70%) patiriama dėl slaptų (subklinikinių) mastitų (2 lentelė). Likusi dalis (apie 30%) tenka klinikiniams mastitams. Klinikiniai mastitai greitai pastebimi, diagnozuojami ir gydomi, o subklinikiniai – nustatomi tik žinant somatinių ląstelių skaičių (SLS). Šis rodiklis tiksliai apibūdina karvių priežiūrą ir sveikatą, jis įtakoja pieno kainą, pagal jį sprendžiama apie gyvulio tešmens būklę. Todėl labai svarbi pastovi ir tiksli šio rodiklio kontrolė.

2 lentelė. Pieno produkcijos nuostoliai patiriami dėl slaptų mastitų

(Raubertas, R.F. and G.E. Shook. 1982. Relationship between lactation measures of somatic cell concentration and milk yield. J. Dairy Sci. 65:419.)

Somatinių ląstelių kontrolė

Problemos dėl mastitų pieno ūkyje bus daug mažesnės ir lengviau sprendžiamos, jeigu bus sistemingai atliekama karvių produktyvumo kontrolė ir nustatomas tikslus kiekvienos karvės piene esantis SLS. Pastovi SLS kontrolė naudinga, nes:

• pieno gamintojai gauna informaciją apie kiekvienos karvės piene esntį SLS skaičių, gali stebėti šio rodiklio pakitimus;

• galima spręsti, kokios karvės serga subklinikiniais (be išorinių požymių) mastitais, kurioms karvėms tikslinga atlikti mikrobiologinį pieno mėginių tyrimą;

• galima atrinkti karves, kurias reikia gydyti, užtrūkinti ar brokuoti;

• galima planuoti melžimo tvarką taip, kad melžiant neplistų mastitai;

• galima įvertinti mastito laipsnį, susirgimo trukmę, taikyti tinkamą gydymo ir profilaktikos strategijas;

• pasitikslinti ekspres mastito diagnostikos testais gautus rezultatus, spręsti apie SLS kontrolės metodų veiksmingumą;

• informacija apie SLS pakitimus padeda melžimo įrangos gamintojams nustatyti melžimo įrangos trūkumus;

• turimą informaciją galima panaudoti ruošiant, tobulinant SLS kontrolės programas, apmokant melžėjas;

• perkant gyvulį, galima įvertinti ar jis sveikas, ar užsikrėtęs;

SLS kontrolės tikslumas pagrinde priklauso nuo teisingai paimto pieno mėginio, SLS tirti naudoto metodo, aparatūros, tyrimų dažnio, tyrimą atliekančio žmogaus įgūdžių, kvalifikacijos, o taip pat teisingos rezultatų analizės (interpretavimo).

Daugumos atliktų tyrimų rezultatai patvirtina, kad sveikos, nesirgusios mastitu karvės vieno ar kelių paros melžimų bendrame piene SLS būna mažesnis kaip 100 tūkst./ml. Karvė gali sirgti slaptuoju mastitu, kai piene SLS didesnis kaip 200 tūkst./ml arba vieno ketvirčio paskutinės pieno porcijose SLS didesnis nei 600 tūkst./ml. Tiriant pradines ketvirčio pieno porcijas, slaptąjį mastitą galima laikyti prasidedančiu, kai SLS piene didesnis kaip 250 tūkst./ml.

Jeigu karvės vieno ar kelių melžimų bendrame piene SLS yra nuo 200 iki 300 tūkst./ml, gali būti infekuotas bent vienas tešmens ketvirtis. Jeigu SLS yra nuo 301 iki 400 tūkst./ml – infekuoti du tešmens ketvirčiai; nuo 401 iki 750 tūkst./ml – infekuoti trys tešmens ketvirčiai. Jeigu piene SLS didesnis kaip 750 tūkst./ml – gali būti infekuotas visas karvės tešmuo arba stipriai infekuoti trys tešmens ketvirčiai.

Žinant bendrame visos karvių bandos piene (pieno talpoje) esantį SLS, taip pat galima orientuotis apie mastito paplitimą (infekcijos būklę) bandoje (3 lentelė). Tačiau tiksliam vertinimui neišvengiama pastovi kiekvienos karvės pieno SLS kontrolė.

3 lentelė. SLS pieno talpoje ir infekcijos būklė bandoje (tyrimai atlikti JAV Pensilvanijos¹ ir Kornelio² universitetuose)

(W. Nelson Philpot, Stephen C. Nickerson. Winning The Fight Against Mastitis. 2000).

Daugiau straipsnių apie pieno kokybę rasite čia.