Pieno ūkio naujienos

Melžti galima ir avis

melziamos avys

Po ėriavimosi visos avys gali būti melžiamos, tačiau ne visų veislių ėriavedės yra vienodai pieningos. Mėsinės krypties apsiėriavusios buriutės duoda tik tiek pieno, kiek jo reikia mažyliams išmaitinti, ir laktuoja 3-4 mėnesius. Tiesa, yra ir išimčių. Štai mėsiniai tekseliai yra kur kas pieningesni. Po ėriukų nujunkymo jų laktacija trunka dar 5 mėnesius, kasdien primelžiant apie 1 litrą pieno. Šias avis ypač mėgsta olandai ir anglai. Na, o pasaulyje yra išvestos specializuotų pieninių avių veislės, skirtos melžimui. Šiuo metu auginama per 1 mlrd. melžiamų avių ir kasmet pasaulyje primelžiama iki 9 mln. tonų avių pieno.

Užsienio šalių patirtis

Kai kurios užsienio šalys ir regionai turi gilias pieninės avininkystės tradicijas. Nuo seno avių pienas ir jo produktai yra paplitę Prancūzijoje, Italijoje, Turkijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir kitur. Avis melžia Azerbaidžano, Armėnijos, Moldovos, Tadžikijos, Uzbekijos ir kitų šalių gyventojai. Beje, šias buriutes daugiausia melžia vyrai. Patyrusiam melžėjui pakanka 3-4 kartus patempti spenį – ir avis išmelžta.

Apie 60% pieninių avių yra laikoma besivystančiose Afrikos ir Azijos šalyse, o likusios – išsivysčiusiose Europos ir Pietų Amerikos šalyse. Netgi Turkijoje avių pienas daugelį šeimų gelbsti nuo bado. Nuolatinė sausra ir menka augmenija skatina pieninės avininkystės verslą ir kitose Viduržemio jūros bei Vidurio Rytų šalyse (Egipte, Irane, Irake, Saudo Arabijoje, Sirijoje ir kitur). Melžiamos avys užima svarbią vietą ir Izraelio žemės ūkyje. Mat laikyti karves čia gana brangu. Avis melžia Indijoje, Mongolijoje ir kituose Tolimųjų Rytų pusdykumių bei kalnų regionuose. Palyginti neseniai pienine avininkyste susidomėjo ir Naujoji Zelandija, Australija, JAV, Kanada, Velsas, Škotija, Norvegija, Lenkija, Vokietija ir kitos šalys.

Ar melžia avis lietuviai?

Melžti karves ir ožkas mums įprasta, tačiau tampyti avies spenius – kažkaip keistoka. Tuo tarpu Biržų rajono ūkininkas Jūris Milišiūnas su žmona Kristina, auginantis kelias dešimtis melžiamų Ostfryzų veislės avių, taip nemano. Mat sutuoktinė taip pamilo šias ramias ir gero charakterio buriutes, kad jų melžimas jai vieni niekai (nelabai kas aplenktų net melždamas aparatu). Na, o iš šio pieno šeimininkės pagaminti sūriai jau garsėja beveik visoje Lietuvoje. Tiesiog nespėja vykdyti užsakymų.

Beje, tai kol kas vienintelė didesnė melžiamų Ostfryzų avių banda visoje Lietuvoje. O į mūsų šalį (Joniškio r.) jos buvo įvežtos iš Vokietijos 1992 m. (30 avių). Pirmasis jų savininkas laikė buriutes savo malonumui, o po kelerių metų pradėjo pardavinėti ir dalinti draugams bei pažįstamiems. 1995-2000 m. laikotarpiu tokiu būdu įsigytus Ostfryzus laikė ir VĮ „Šeduvos avininkystė“, vėliau juos perleidusi ūkininkams Kristinai ir Jūriui Milišiūnams. Po kelias melžiamas avis laikoma daugelyje Lietuvos rajonų (iš viso virš 500 avių).

Kad lietuviai melžė avis ir anksčiau, liudija 16-18 a. dokumentai. Be to, avių pienas dvaro virtuvėje buvo labai vertinamas, o melžiamų avių buvo laikoma daugiau nei karvių. Pastarąsias nustota melžti 19 a., kai ėmė sparčiai plėstis pieninė galvijininkystė.

Šiuo metu melžiamas avis galėtų auginti kaimo turizmu besiverčiantys žmonės: maži ėriukai būtų gyvi žaislai poilsiaujantiems vaikams, o avių pienas ir iš jo pagaminti produktai maloniai nustebintų ne vieną poilsiautoją ir paįvairintų valgių asortimentą.

2012 m. didžiausią mėsinių avių ūkį turėjo Molėtų r. ūkininkas Giedrius Prakapavičius Prancūzijoje nusipirko apie 200 melžiamų Lacaune veislės avyčių ir įsirengė avių pieno perdirbimo cechą. Tiesa, šis pažangus ūkininkas jau turi įsirengęs vienintelę Lietuvoje specializuotą avių skerdyklą. Tai puikus pavyzdys kitiems avių augintojams ir galimybė paragauti sveikos bei dietinės avienos ar delikatesinių avies pieno sūrių.

Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.

Parengė dr. B.Zapasnikienė.