Iki metų pabaigos NMA už gyvulius išmokės beveik 13,5 mln. Eur nacionalinės paramos. Iki šių metų pabaigos Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) planuoja ūkininkams išmokėti daugiau kaip 11 mln. Eur nacionalinės paramos už laikomas ėriavedes, bulius, karves žindenes ir telyčias. Taip pat per paskutines dvi šių metų dienas galvijų laikytojai, susidūrę su sunkumais dėl COVID-19 viruso protrūkio, sulauks 2,4 mln. Eur už parduotus galvijus. Už laikomus bulius nacionalinės paramos sulauks beveik 14 tūkst. ūkininkų, jiems bus išmokėta beveik 8 mln. Eur paramos (gavus reikiamas lėšas, likusiems bulių laikytojams parama bus išmokėta ateinančių metų sausį). Už laikomas karves žindenes ir telyčias ūkininkai sulauks daugiau kaip 3 mln. Eur, ir ši suma bus pervesta į daugiau kaip 8 tūkst. ūkininkų sąskaitas. Tad minėtų ūkinių gyvūnų laikytojams iš viso bus išmokėta per 11 mln. Eur nacionalinės paramos. Plačiau
Grūdininkystė perspektyvi, bet reikia inovacijų. „Jeigu pavyktų sukurti daugiau aukštos pridėtinės vertės grūdų perdirbimo produktų, tai, manau, grūdininkystė gali išlikti viena iš perspektyviausių žemės ūkio šakų“, – apžvelgdamas situaciją šalies grūdininkystės sektoriuje portalui manoūkis.lt sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Kėdainių r. ūkininkas Aušrys MACIJAUSKAS. Diskusija, kaip didinti pridėtinę vertę žemės ūkyje ir augalininkystėje, yra sena. Mes apie tai nuolat kalbame. Matome, kad susiduriame su sunkumais. Gyvulininkystės sektorius, kuris lyg ir turėtų kurti didesnę vertę, didesnį pelningumą, nuolat traukiasi. Kiti specializuoti sektoriai, tokie kaip daržovių auginimas, sodininkystė, šiemet taip pat patiria didžiulių sukrėtimų, nes pasikeitė vartojimo poreikiai, vartotojų įpročiai. Praktiškai visi žemės ūkio sektoriai pergyvena krizinį laikotarpį. Plačiau
Galvijų augintojai siūlo keisti susietosios paramos taisykles. Mėsinių galvijų augintojams metai nebuvo lengvi, teko spręsti ne vieną galvosūkį. Krito mėsos kaina, problemų kėlė iš užsienio vežamų gyvulių logistika, per lėtai vyko kontrolinio buliukų auginimo stoties steigimas. Regis, mėsinių galvijų augintojų gyvenimas teka įprasta vaga – įsibėgėja veislių klubų veikla, po pirmojo karantino pavyko surengti visuotinį susirinkimą ir suformuoti naują Asociacijos tarybą, įvyko veislininkystės pasiekimų paroda Algirdiškyje. Tačiau rugpjūčio pabaigoje naujuoju Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentu išrinktas Vytautas Barkauskas sako, kad ramaus gyvenimo 2020-aisiais nebuvo. Plačiau
Milijoninės skolos griauna „Arvi ir ko“ imperiją. Verslininko Vidmanto Kučinsko valdomos įmonių grupės pagrindinės bendrovės „Arvi ir ko“ pradelsti įsipareigojimai siekia 40,605 mln. eurų ir gerokai viršija pusę balanse esančio 53,179 mln. eurų turto vertės, todėl įmonė yra neabejotinai nemoki, nusprendė Kauno apygardos teismas (KAT). „Arvi ir ko“ įmonės bankrotas gali turėti įtakos ir Lietuvos žemdirbių veiklai, kadangi „Arvi“ grupei priklauso ne viena su agroverslu susijusi įmonė. Tai – Marijampolės cukraus fabriką valdanti „Lietuvos cukrus“, trąšų gamybos ir prekybos UAB „Arvi fertis“, „Marijampolės pašarai“, gyvūnų atliekas utilizuojanti „Rietavo veterinarinė sanitarija“, verslo konsultacijas teikianti „Baltijos agroverslo projektai“, kalio ir technine druska prekiaujanti „Baltkalis“ ir t.t. Plačiau
Lietuviai maistui išleidžia bene daugiausia ES. ES namų ūkiai maistui ir nealkoholiniams gėrimams 2019 m. išleido daugiau nei 956 mlrd. eurų (6,8 proc. ES BVP). Tai sudaro 13 proc. visų vartojimo išlaidų ir yra trečia pagal dydį namų ūkių išlaidų kategorija po būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, kurie sudarė 23,5 proc. namų ūkio ir transporto išlaidų (13,1 proc.), teigiama naujausiame Eurostato pranešime. Daugiausia iš ES valstybių maistui ir nealkoholiniams gėrimams išleidžiama Rumunijoje. Šios šalies namų ūkiai išleido maždaug ketvirtadalį visų namų ūkių vartojimo išlaidų maistui ir nealkoholiniams gėrimams (26,0 proc.), po to eina namų ūkiai Lietuvoje (20,2 proc.) ir Estijoje (19,3 proc.). Plačiau
Gėrybes iš ūkio siūlo magistralės turgelyje. Buvęs restoranų padavėjas, o dabar Alovės seniūnijos (Alytaus r.) ūkininkas Algimantas Vaitkus su žmonėmis bendrauja savo įkurtame magistralės turgelyje. Vietos gyventojai jį vadina Poteronių turgelio bosu. Ūkininkas prekiauja česnakais, medumi, vantomis, lesyklėlėmis. Gruodžio mėnesį vyras dar dirba savo turgelyje prie magistralinio kelio ir sako, kad jam saugu, nes žino būdų, kaip saugotis nuo koronaviruso. Prieš keletą metų A.Vaitkus pasirinko ne visai tradicinį prekybos būdą – įkūrė turgelį prie judraus kelio, vedančio į kurortinį miestą, Druskininkus. A.Vaitkus prekiauja ir šiemet, grūmojant klastingam koronavirusui. Kaip kilo mintis įkurti magistralės turgelį? Ūkininkas gyvena vos 50 metrų atstumu nuo kelio Alytus–Merkinė–Druskininkai. Plačiau
