Pasaulio pieno sektorius sugebėjo prisitaikyti prie naujų rinkos realijų. Pasaulio pieno rinkos ekspertai sako, kad 2020-ieji, nepaisant koronaviruso pandemijos, pieno pramonei buvo gana sėkmingi. Karantino apribojimų fone padidėjo pieno produktų vartojimas ir gamyba. Šie metai buvo neįprasti ir sudėtingi daugeliui įmonių ir rinkų. Tačiau pandemijos metu pieno pramonė jautėsi sąlyginai stabiliai. Pieno produktų vartojimo lygis pasaulyje šiemet, palyginti su 2019 m., padidėjo 5,5 mln. tonų, nurodo Prancūzijoje įsikūrusi gėrimų, maisto ir žaliavų sektoriaus rinkos analitikos agentūra GIRA. Plačiau
Latvio kepamų kepsnių kvapas atsklinda iki Lietuvos – ūkininkauja kone prie pat sienos. Pievoje – gausybė galvijų, ir staiga kažkas – lyžt – perbraukia per nugarą. Atsigręžiu, o šalia šnopuoja didžiulės baltos karvės. Dar viena kita akimirka, ir milžiniški Šarole veislės galvijai apstoja į ganyklą atvežusio šeimininko pikapą. „Neužsibūkime čia. Nes tuoj jie visi ims glaustytis prie mašinos“, – ir 47 metų Vilnis Štencelis, apsukęs ratą aplink bandą, pikapą nuvairuoja link namų. Štai tokia galėtų būti pirmoji pažintis su vakarine Latvijos žeme Kuršu – vos už 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos esančiu galvijų ūkiu „Brūzilu liellops“. Plačiau
Žemdirbių praradimai ir viltys metų sandūroje. Baigiasi dar vieni žemdirbiams nelengvi metai. Gamta šiemet pagalių į ratus labai nekaišiojo, tačiau to nepasakysi apie valdžią ir politikus, nuo kurių sprendimų daug priklauso ūkininkavimo sėkmė. Baigiantis 2020-iesiems, žemdirbių organizacijų vadovų klausėme apie šiuos metus: kokie buvo priimti geri sprendimai ir kokios padarytos klaidos agropolitikoje, kokie „palaiminti“ ūkininkavimą apsunkinę nutarimai ir ko palinkėtų naujai valdžiai Naujųjų išvakarėse. Didžiausia negerovė – stabilumo ir strategijos nebuvimas. Agropolitikoje itin blogai, kai dažnai keičiasi žemės ūkio ministrai ir kiekvienas ateina be vizijos, be strategijos. Valdžia kalbėjo, jog padės smulkiam ir vidutiniam ūkiui, vis dėlto daugiau pinigų skyrė stambiam verslui. Valdžia buvo pakeista, nes neatlaikė tos politikos, melavo ūkininkui, kad bus remiamas šeimos ūkis, tačiau jam pagalba nebuvo teikiama, nors labai reikėjo. Plačiau
Latvija 2020-aisiais nuėmė rekordinį grūdų derlių. Latvija 2020 metais nuėmė rekordinį grūdų derlių – apytikriai 3,4 mln. tonų, pranešė nacionalinės statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Pernykštis derlius – 8 proc. solidesnis nei 2019-ųjų, kuris taip pat buvo rekordinis. Vidutinis derlingumas pernai buvo 6,8 proc. didesnis nei užpernai – 45,5 centnerio nuo hektaro. Tai – taip pat geriausias visų laikų rezultatas, pranokęs iki tol rekordinį 2015-ųjų (44,9 centnerio). Grūdinių kultūrų pasėlių plotai praėjusiais metais buvo padidinti 1 proc. iki 750 tūkst. hektarų. 2019-aisiais Latvija prikūlė 3,163 mln. tonų grūdų – 53,8 proc. daugiau nei 2018 metais. Plačiau
Ateitis – tiksliojo ir išmaniojo ūkininkavimo technika. Daug kalbama apie didėjančius aplinkosauginius reikalavimus žemės ūkiui, tausojamąjį ūkininkavimą ir su tuo susijusių technologijų kaitą ūkiuose, vis didesnį dėmesį skiriant išmaniosioms, tiksliosioms sistemoms, skaitmenizacijai, robotizacijai. Kaip žemės ūkio ateitį mato vakarietiškos technikos tiekėjai? Nuo 2002 m. mūsų šalyje veikiančios ir minimalų, bearimį tausojamąjį žemės dirbimą propaguojančios bendrovės „Väderstad“ generalinis direktorius Romas Naudžiūnas sako, kad šios srities proveržis Lietuvoje jau senokai įvykęs ir padarytas tikrai nemažas įdirbis, žemdirbiai suvokia ir vertina minimalaus dirbimo naudą. Tai rodo ir technikos pardavimai – per 18 metų įmonė pardavė daugiau kaip 3 tūkst. mašinų, iš kurių didžiąją dalį sudaro minimalaus žemės dirbimo padargai. Plačiau
