Žalieji reikalavimai mažuosius pieno ūkius suries į ragą – reikia milijonų. Žemės ūkiui grūmojama kaip didžiausiam teršėjui. Tik kaip pamaitinti žmones ir neniokoti aplinkos, jeigu, pavyzdžiui, pieno sektoriuje vyrauja investuoti nesugebantys smulkūs ūkiai? Prieš gerus metus prezidentas Gitanas Nausėda verslą pakvietė tartis, kaip pertvarkyti veiklą, kad ji darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. O dabar suskubo ir sukviesti specialitus į „Žaliosios Lietuvos“ diskusiją. Kaip tik tokis rengiama sausio 8-ąją, kurioje aptariama žemės ir maisto ūkio transformacijos svarba įgyvendinant ES Žaliojo kurso tikslus bei Lietuvos iškeltą siekį iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Pasak mokslininkų, yra įvairių būdų pasiekti, kad žemės ūkis klimatui nebedarytų neigiamo poveikio. Plačiau
Žemės ūkio bendrovių asociacija: siekiant tvarumo, reikalinga didesnė valstybės parama. Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda surengė iniciatyvos „Žalia Lietuva“ diskusiją, skirtą žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriui. Jos metu buvo aptarta žemės ir maisto ūkio transformacijos svarba, įgyvendinant ES Žaliojo kurso tikslus ir Bendrijos bei Lietuvos iškeltą siekį iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Kalbėdamas apie galimybę pereiti prie klimatui neutralesnės žemės ūkio veiklos gyvulininkystės sektoriuje, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽUBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis pažymi, kad šiam tikslui reikalingas didesnis valstybės dėmesys ir parama. Jis taip pat priduria, kad šalies gyvulininkystės sektorius per pastaruosius 20 metų sumenko tiek, jog apie gyvulių emisijų mažinimą kalbėti nė neverta. Plačiau
Žemės ūkyje – naujos galimybės. Artėjant naujai finansinei perspektyvai, žemės ūkio politikos laukia kokybiniai pokyčiai, o konkrečių priemonių taikymo būtinybė bus pagrįsta praktiniais ir moksliniais argumentais. Tai buvo akcentuota šiandien įvykusiame naujai suburtos žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko visuomeninių patarėjų tarybos susitikime, kuriame aptartos 2021–2027 m. žemės ūkio strateginės gairės. Jau šį mėnesį Vyriausybei bus pateiktas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas žemės ūkio sektoriuje, tad ministras K. Navickas su ūkininkais, mokslininkais ir ekspertais aptarė plano kryptis. ,,Šioje programoje nemažai numatyta, todėl būtina išgryninti prioritetus”, – sakė ŽŪM vadovas. Taip pat iki kovo mėnesio turi būti iš esmės peržiūrėtos Europos atsigavimo fondo priemonės. Plačiau
Juodieji, mėlynieji kviečiai. Girdėjote apie tokius? Vadinamieji juodieji, mėlynieji kviečiai mokslininkams ir maisto gamybos įmonėms įdomūs dėl grūduose esančių vertingų medžiagų, kurios gali būti panaudotos naujų produktų kūrimui. Ukrainos Chmelnickio srityje įsikūręs ūkis planuoja užauginti pirmąjį juodųjų ir mėlynųjų žieminių kviečių derlių, rašo portalas agrarnik.com. Tokį sprendimą paskatino noras neatsilikti nuo šiuolaikinių agrarinio sektoriaus ir maisto gamybos tendencijų, nes išskirtiniai miltai gali sudominti kepyklas, kuriančias naujus ir kartu vertingus gaminius. „Mes planuojame ne tik parduoti užaugintus grūdus ir sumaltus miltus, bet ir panaudoti juos savo kepykloje specialių rūšių duonai kepti. Daugeliu techninių savybių naujieji kviečiai nenusileidžia tradicinėms veislėms“, – pasakoja augintojai. Plačiau
Iš turgaus dingus lenkiškai mėsai perdirbėjai perspėja: jei sustos skerdyklos, dings ir lietuviška. Karantinas ir judėjimo ribojimas atnešė naudą mėsos perdirbėjams – turgaus prekybininkai nebegali važiuoti į Lenkiją atsivežti mėsos bei jos produktų ir ją priversti įsigyti mūsų įmonėse. Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius, sako, kad jau per pirmą karantiną pajuto tai, kad turgaus prekybininkai tiesiog fiziškai negali nuvažiuoti į Lenkiją ir atsivežti mėsos, kuri prekyvietėse ne visada apskaitoma, o šešėlinės prekybos mastas visada buvo didžiulis. „Karantinas parodė, jog šešėlinė rinka milžiniška ir kai kurios mūsų įmonės dirba ant pajėgumo ribų, kad tik galėtų aprūpinti klientus. Apimtys augo 10 –15 proc. Kiek tiksliai, statistikos dar neturime“, – pasakoja E. Mackevičius ir pabrėžia, kad kai tik konkurencijos sąlygos susilygina, vartotojai perka vietinių įmonių gaminius. Plačiau
Naujos Žemės ūkio rūmų elektroninės parduotuvės idėja – populiarinti ir skatinti tautiškumą. Įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos projektą „Naujos ir tvarios e. verslo galimybės tautinio paveldo produktų ir amatų gamintojams“, šalyje bus sukurta efektyvi e. verslo sistema, skirta tautinio paveldo produktų ir gaminių prekybai Lietuvoje ir užsienyje. „Šiandieninė situacija parodė, kad e.verslo platforma yra patogi, ekonomiškai naudinga ir saugi. Net neabejojame, kad ateitis priklauso naujoms ir tvarioms verslo idėjoms. Naujovės neaplenkia ir Lietuvos tautinio paveldo gamintojų bei amatininkų. Jų unikalūs gaminiai yra išskirtinės kokybės, turi tautinio paveldo sertifikatus. Tai – gaminiai, turintys išliekamąją vertę ir galintys nudžiuginti tuos, kurie ieško kokybės, išskirtinumo, istoriją menančių ir vertingų rankų darbo gaminių“, – projekto esmę pristatė jo vadovė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėja Sonata Kisielienė. Plačiau
