Naujienos

Naujienų apžvalga: 2021-01-12

Pieno supirkimas iš pieno gamintojų, mokama kaina per 2020 metų vienuolika mėnesių. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tvarkomos Pieno apskaitos informacinės sistemos (toliau – ŽŪIKVC PAIS) duomenimis, patvirtintos pieno supirkimo įmonės (toliau – supirkimo įmonės) 2020 m. sausio–lapkričio mėn. iš 17 855 pieno gamintojų supirko 1 243,38 tūkst. t vidutinio 4,15 proc. riebumo pieno (2019 m. sausio–lapkričio mėn. – 1 236,19 tūkst. t vidutinio 4,18 proc. riebumo pieno, o 2018 m sausio–lapkričio mėn. – 1 252,75 tūkst. t vidutinio 4,15 proc. riebumo pieno). Palyginti su 2019 m. sausio–lapkričio mėn., pieno supirkimas padidėjo 0,58 proc., arba 7,18 tūkst. t. Palyginti su 2019 m. lapkričio mėn., pieno supirkimas padidėjo 2,5 proc., arba 2,46 tūkst. t. Plačiau

Parama suskaičiuota, bet jos likimas – teismo rankose. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pernai į pasėlių deklaravimo tvarką įtraukė naujovę – žemdirbiai deklaruodami plotus ir varnele pažymėdami kurią nors žemdirbių organizaciją galėjo jai iš savo tiesioginių išmokų sumos skirti 1 eurą nuo hektaro. ŽŪM metų pabaigoje paskelbė, kad žemdirbius vienijančias organizacijas kaip paramą pasieks per 296 tūkst. eurų, tačiau kažkodėl nutylėjo, jog išmokų mokėjimas yra pristabdytas, nes teisme nagrinėjama byla dėl teisės akto – sprendimo pervesti lėšas asociacijoms – teisėtumo. ŽŪM duomenimis, pernai 4228 pareiškėjai deklaruodami 296 117 ha plotą kaip paramą skyrė 1 eurą nuo hektaro žemdirbius vienijančioms organizacijoms – tai yra 296 117 eurų. Plačiau

Judėjimo ribojimai didelių problemų ūkininkams nesukėlė. Šalies ūkininkai, žemės ūkio kooperatyvų vadovai neneigia, kad judėjimo tarp savivaldybių ribojimai tiek žemdirbiams, tiek visam žemės ūkio sektoriui gero neatnešė, tačiau situacijos labai nepablogino. Į prekybos vietas keliaujantys žemės ūkio produktų pardavėjai yra apsirūpinę važtaraščiais ir specialiais raštais, todėl be didesnio vargo buvo praleisti patikros punktuose. Ribojimai labiau pasijuto kitiems kaimų gyventojams, kurie buvo pripratę apsipirkinėti artimiausių miestų parduotuvėse ar turgavietėse. Ūkininkai Rima ir Artūras Padimanskai Bebrininkų kaime (Pilviškių sen., Vilkaviškio r.) augina kiaules, turi savo ūkio mėsos perdirbimo cechą, kuriame verda šaltieną, gamina kepenų paštetą ir kitą galutinę produkciją. Nemažą dalį ūkio produkcijos jie realizuoja ūkininkų turgeliuose. Plačiau

ŽŪM strategijoje – Tausojančio dirvožemio programa. Artėjant naujai finansinei perspektyvai, žemės ūkio politikos laukia kokybiniai pokyčiai, o konkrečių priemonių taikymo būtinybė bus pagrįsta praktiniais ir moksliniais argumentais. Tai buvo akcentuota penktadienį įvykusiame naujai suburtos žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko visuomeninių patarėjų tarybos susitikime, kuriame aptartos 2021–2027 m. žemės ūkio strateginės gairės. Kaip jau skelbta, žemės ūkio ministro suburtoje visuomeninių patarėjų taryboje dirba 4 ūkininkai, 2 mokslininkai ir žuvininkystės specialistas. Žemės ūkio ministerija praneša, kad jau šį mėnesį Vyriausybei bus pateiktas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas žemės ūkio sektoriuje, tad ministras K. Navickas su ūkininkais, mokslininkais ir ekspertais aptarė plano kryptis. Plačiau

Vokietijoje mažėja galvijų ūkių. Vokietijos Federalinio statistikos biuro pateikiami rezultatai ir tendencijos rodo šios šalies pieninių bei mėsinių galvijų sektoriaus struktūrinius pokyčius – gyvulių mažėja, retėja ir karvių augintojų gretos. Pagal 2020 m. pirmo pusmečio surašymo rezultatus, Vokietijoje buvo laikoma 11,4 mln. galvijų. Tai reiškia, kad gyvulių populiacija, palyginti su 2019 m. duomenimis, sumenko 2,9 proc. Galvijų augintojų sumažėjo beveik 2 proc. iki 133,2 tūkst., skelbiama oficialioje Vokietijos ūkininkų asociacijos ataskaitoje. Apie 26 proc. ūkių augino daugiau kaip 100 gyvulių ir jie laikė tris ketvirtadalius (75 proc.) visų Vokietijos galvijų. Pastebėta ryškių skirtumų tarp regionų, pavyzdžiui, rytinėse žemėse 100 ir daugiau galvijų laikančių ūkių grupėje susikoncentravę apie 90 proc. gyvulių, pietinėse – trys penktadaliai. Plačiau

Žemės ūkio informacijos centro vadovu paskirtas S. Puodžiukas. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovu paskirtas anksčiau jam 16 metų vadovavęs Sigitas Puodžiukas, prieš dvejus metus sulaukęs nepalankios Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvados. Žemės ūkio ministro patarėjas Algirdas Igorius BNS pranešė, kad centro vadovo atrankos konkurse antras likęs S. Puodžiukas įstaigai vadovauja nuo sausio 8 dienos. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas S. Puodžiuką paskyrė po to, kai VTEK pernai gruodį pateikė galutinę išvadą, kad pirmąją vietą laimėjęs buvęs žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas negali eiti šių pareigų dėl galimo interesų konflikto. VTEK pareiškė, kad E. Gustas privalo vienerius metus „atvėsti“, nes spalį jis pasirašė ministerijos Strateginio planavimo komiteto posėdžio protokolą – jo pagrindu centrui buvo skirta lėšų. Plačiau

Augalai žiemą: teisingais sprendimais sušvelninamas atsitiktinių klaidų poveikis. Atrodytų neverta diskutuoti apie augalus žiemą: lyg ir viskas padaryta, žiemkenčiai pakankamai geros būklės, ramiai galima laukti pavasario. Visgi manome, kad kuo geriau dabar suprasime procesus, vykstančius augaluose, ateityje galėsime priimti racionalesnius sprendimus. Augalininkystėje, panašiai kaip šaudykloje, norint pataikyti į dešimtuką, reikia derinti taikiklį. Mūsų atveju taip pat nuolat reikia pakoreguoti sprendimus priklausomai nuo aplinkos ir stengtis pataikyti į dešimtuką, nepasikliauti tik atsitiktinumais. Kartais atsitinka taip, kad pasikartojančios palankios sąlygos užmigdo budrumą. Pastarosios žiemos pagal meteorologinius rodiklius savitos ir, tam tikra prasme, galima sakyti unikalios. Plačiau

Suskaičiavo Lietuvos veganus – ką reiškia veganiška žemdirbystė praktikoje. Mitybos tendencijos keičia ne tik, kas mūsų lėkštėje, tačiau ir šio maisto atsiradimo kelią. Dėl šios priežasties keičiasi ir žemės ūkis – pasaulyje sparčiai populiarėja veganiška žemdirbystė. Lietuvoje veganiškų produktų paklausa taip pat didelė, tačiau veganiška žemdirbystė ūkiuose dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Iš kitos pusės, tokią mitybą propaguojantys žmonės pamažu patys atranda, kad veganinė produkto kilmė yra ne mažiau svarbi nei pats produktas, rašoma pranešime. Veganinė mityba šiuo metu išgyvena pakilimą. Tai mityba, kuomet vartojamas išskirtinai tik augalinis maistas, užaugintas vadovaujantis Geros augalų apsaugos praktikos taisyklėmis, naudojant tik būtinus augalų apsaugos produktus ir kartu išvengiant pesticidų likučių užaugintoje produkcijoje. Plačiau

Kas naujo ūkyje? Kiek daug kalbėta apie ateinančius Naujuosius. O jie atėjo ir toliau keliauja per mūsų planetą, per mūsų gyvenimus. Šventės šventėmis, o ūkio darbai nelaukia, ūkininko rūpesčiai nepasikeitė ir niekur nedingo. Tad ir prasidėjusių metų pradžioje kreipiausi į linų augintoją, ūkininką Bronislovą Vošterį. Senųjų pabaigoje gavau sutikimą toliau kalbėti apie ūkyje auginamas ir naudingas mūsų sveikatai kultūras. Šiandien iš anksto nežinau apie ką kalbėsime, nes ponas Bronislovas praeitą kartą nustebino pasakodamas apie kmynus, o apie ką kalbėsime šį kartą?– Pirmiausia noriu pasveikinti visus su Naujaisiais metais. Lai bus jie darbingi, sėkmingi, o, svarbiausia – sveiki. Tam, kad būtume sveiki, būtina vartoti sveikus maisto produktus. Vienas iš jų – belukštės avižos. Plačiau