Naujienos

Naujienų apžvalga: 2021-02-05

Kada parduosime paskutinę karvę lenkams? Nors valdžia dešimtmečiais kalba, kad mūsų prioritetinė šaka gyvulininkystės, tačiau statistika rodo, kad raguočių mažėja, o paskutiniais metais krenta ir pagaminamo pieno kiekis. Iki šiol pieno lygis laikėsi panašiame lygmenyje, nes pasitraukusių mažųjų ūkininkų pagaminamą kiekį kompensuodavo gamyba didžiuosiuose. Tačiau dabar ūkiai atsisako plėtros, nes nerimauja dėl ateities – pradėjus įgyvendinti vadinamo Žaliojo kurso reikalavimus, kai vis daugiau dėmesio bus skiriama ekologijai, reikalavimai griežtės. Karvės parduodamos ypatingai dideliems ūkiams ir pirkėjams iš Lenkijos, kurie gamybą sėkmingai plečia. Jei 2005 m. melžėme 433 tūkst. karvių, tai 2020 m. tik 240 tūkst. Plačiau

Lietuvos pieno sektorius: kryžkelę keičia žiedinė sankryža. Pieno gamybos ūkiai maitina šalies biudžetą, kuria darbo vietas, gaivina regionų socialinę struktūrą, produkcijos eksportu skatina valstybės žinomumą. Tokie ir panašūs motyvai į viešąją erdvę iškeliami keičiantis Briuselio ir Vilniaus politikų kadencijoms. Ta proga svarstomos konkurencingo, atsiperkančio, o nūnai ir tvaraus nacionalinio žemės ūkio vizijos, ieškoma paralelių Baltijos regiono ir kitų ES šalių kontekste. „Tvarus gali būti tik mišrus ūkis, būtent tokios yra laiko egzaminą išlaikiusios žemės ūkio bendrovės, – kalba LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis, – pertvarkų metais jos dirbo pelningai, nes turėjo gyvulininkystės, augalininkystės, paslaugų, žaliavos perdirbimo ir prekybos sektorius. Plačiau

Rengiama diskusija apie galimybes žemės ūkio ir maisto sektoriuje. Europos Sąjunga, siekdama iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu regionu ir sumažinti neigiamą įtaką vandenims ir dirvožemiams, išsikėlė ne vieną ambicingą uždavinį, kuris stipriai paveiks žemės ūkio sektorių. Viena iš pagrindinių priemonių, galinti padėti ūkiams keistis, – skaitmeninių inovacijų diegimas. Europos Parlamento biuras Lietuvoje ir ne pelno siekiantis skaitmeninių inovacijų centas „AgriFood Lithuania“ vasario 11 d. organizuoja specialų internetinį renginį „Skaitmenizacija – galimybė žemės ūkio ir maisto sektoriui“, skirtą visiems dirbantiems ir besidomintiems agro-maisto sritimi. Dalyvavimas renginyje nemokamas, rašoma pranešime spaudai. Plačiau

Smulkiųjų balsas – per valdininkų „tarpinę“? Sakoma, kad kuo mažiau tarpininkų grandinėje tarp ūkininkų ir vartotojų, tuo geriau – ūkininkai daugiau uždirba, o vartotojai pigiau perka. Ar ši taisyklė tinka ir ūkininkų bei valdžios santykiams? Naujasis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas susitikime su savivaldybių žemės ūkio skyrių atstovais pasakė, kad jie galėtų būti tarpininkai tarp smulkiųjų ūkininkų ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM). Naujojo ministro nusiteikimą atsigręžti veidu į smulkiuosius ir vidutinius šeimos ūkius reikėtų pagirti, tačiau ar valdininkų tarpininkavimas neiškreips tikrojo ūkininkų balso? Nuotolinio susitikimo metu žemės ūkio ministras pabrėžė savivaldybėse dirbančių žemės ūkio specialistų vaidmenį ir svarbą dialoge tarp ūkininkų ir ŽŪM. K.Navickas vylėsi, kad savivaldybėse dirbantys žemės ūkio specialistai bus ŽŪM ausys ir akys perteikiant situacijas, su kuriomis susiduria savivaldybių smulkieji ūkininkai. Plačiau

Bepilotės skraidyklės – perspektyvi rinka. Bepiločių skraidyklių, dar kitaip vadinamų dronų rinkoje žemės ūkis dabar užima antrą vietą po energetikos. Prognozuojama, kad iki 2025 metų paslaugų rinkos, kurioje naudojami dronai, apimtys išaugs net keliolika kartų, iki 63,6 mlrd. JAV dolerių (51,72 mlrd. Eur)! Tokias prognozes pateikia kompanija „ReportLinker“, paviešinusi tyrimo apie šį naują rinkos segmentą, ataskaitą. Skaičiuojama, kad 2018 m. paslaugų rinkos, kurioje naudojami dronai, apimtis sudarė 4,4 mlrd. dolerių (3,58 mlrd. Eur). O iki 2025 m. šis skaičius gali išaugti net iki 63,6 mlrd. JAV dolerių (51,72 mlrd. Eur). Plačiau

Ukraina pernai sumažino mėsos ir pieno gamybą. Ukrainos nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, mėsos, pieno ir kiaušinių gamyba šalyje 2020-aisiais sumenko. Palyginti su 2019 metais, mėsos gamyba sumažėjo 1,1 proc. iki 3,45 mln. tonų gyvojo svorio, pieno – 4,2 proc. iki 9,26 mln. tonų, kiaušinių – 2,9 proc. iki 16,19 mlrd. vienetų. Stambių raguočių šalyje per metus sumažėjo 6,2 proc. iki 2,89 mln., iš jų karvių – 5,4 proc. iki 1,69 milijono. Kiaulių padaugėjo 2 proc. iki 5,84 mln., smulkių raguočių ir naminių paukščių – sumažėjo atitinkamai 5 proc. iki 1,14 mln. ir 9,3 proc. iki 199,9 milijono. Plačiau

Pratęstas valstybės laikinosios pagalbos teikimo terminas. Pakeistas Europos Komisijos komunikatas „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai paremti COVID-19 ligos protrūkio metu, sistema“. Pagalba pagal komunikatą galės būti teikiama iki 2021 metų pabaigos. Taip pat didėja vienam subjektui galimos skirti pagalbos sumos. Sprendimas pratęsti laikinos valstybės pagalbos teikimo laikotarpį ir  padidinti leidžiamas skirti vienam ūkio subjektui pagalbos sumas, anot Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės patarėjos Sonatos Bartkutės, turės įtakos ne tik Lietuvos žemės ūkio sektoriui, bet ir visai šalies ekonomikai. Plačiau

Žemės ūkis siekia kuo efektyviau prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas dalyvavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos surengtoje tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje „Klimato kaita ir žemės ūkis – iššūkiai, patirtys ir sprendimai“. Joje aptartos klimato kaitos mažinimo priemonės, pasitelkiant užsienio bei šalies mokslo pasiekimus, ūkininkavimo praktiką, aplinkai draugiškas žemės ūkio technologijas ir informacinių technologijų įrankius. Europos Sąjunga yra išsikėlusi ambicingus tikslus kurti tvaresnę, žalesnę ir sveikesnę aplinką, galiausiai iki 2050 m. tampant neutraliu klimatui regionu. Kadangi žemės ūkis ir klimato kaita glaudžiai susiję, Europos žaliasis kursas ypač aptariama šių dienų aktualija – kaip pereiti prie efektyvaus ir tvaraus ūkininkavimo. Plačiau