Naujienos

Naujienų apžvalga: 2021-02-04

ŽŪM suskaičiavo kiek ir kokie maisto produktai brangsta. Kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje nežymiai auga, tačiau ne taip sparčiai, kaip tai vyksta kaimyninėse šalyse, rodo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kartu su Žemės ūkio kaimo verslo centro rinkos analitikais atlikta 2020 metų paskutinio ketvirčio maisto kainų kitimo tendencijų analizė. Pasak ministerijos, kainų augimas yra mažesnis ir už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, be to, pastebima maisto produktų gamintojų kainų mažėjimo tendencija. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, ŽŪM teigimu, maisto kainos padidėjo 0,6 proc. Šis augimas buvo lėtesnis nei Latvijoje (1,3 proc.), Estijoje (0,9 proc.), Lenkijoje (1,4 proc.) ar ES (1,6 proc.). Plačiau

Augančios grūdų supirkimo kainos gali branginti maistą. Šių metų pradžioje išaugus grūdų supirkimo kainoms tiek Lietuvoje, tiek užsienio rinkose, grūdų augintojai ir perdirbėjai teigia, kad tam įtakos turi padidintas Rusijos eksporto muitas. Be to, nuogąstaujama, kad dėl išaugusių kainų gali brangti ir kai kurie maisto produktai. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, sausio viduryje daugumos grūdų supirkimo kainos didėjo, o kviečiai Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse buvo superkami vidutiniškai po 196,6 euro už toną – 10,2 proc. brangiau nei prieš metus. Be to, kviečių supirkimo kainos tarptautinėse biržose pašoko iki 240 eurų. Žemės ūkio bendrovė „Linas Agro“ pastebi, kad tokio kainų pakilimo Paryžiaus biržoje nebūta nuo 2013 metų, kai dėl sudėtingų ir nederlingų metų grūdų supirkimo kaino buvo vienos aukščiausių istorijoje. Plačiau

Ministras K. Navickas: „Rezultatų pasieksime bendromis pastangomis“. Žaliasis kursas grūdų pramonės grandyje – viena svarbiausių šiam sektoriui pastarojo meto temų. Apie Žaliojo kurso keliamus iššūkius ir kitais grūdų perdirbėjams aktualiais klausimais vaizdo konferencijoje žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas diskutavo su Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos atstovais. „Mes palaikome Žaliąjį kursą, tik klausimas – kaip judėsime? Mūsų sektorius yra gyvosios gamtos dalis, tačiau teršalų patekimas į aplinką niekada nebus nulinis. Turime dėti visas pastangas, kad jį sumažintume. Norime kalbėti argumentais, esame pasirengę diskusijoms“, – kalbėjo Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas, ministerijos vadovybei pristatęs grūdų sektorių prezentacijoje Lietuvos žemės ūkis: pridėtinės vertės, ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos) ir struktūros vertinimas. Plačiau

Šiemet bus galima naudoti 113 naujų veislių – kam to reikia. Nacionaliniai augalų veislių sąrašai sudaromi kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje ir kiekvienais metais jie atnaujinami. Būtent kintantys rinkos poreikiai aršios pasaulinės konkurencijos sąlygomis reguliuoja, kokias augalų rūšis ir veisles rinktis žemdirbiams. Mokslininkų teigimu, tinkamai pasirinkta veislė derlių gali padvigubinti, todėl kiekviena valstybė kasmet tikslina sąrašą, į kurį įrašo veisles, pasižyminčias gausiu ir geros kokybės derliumi, atsparias žiemojimo sąlygoms, ligoms. Neatsilieka šiose lenktynėse ir Lietuva – šiais metais sąrašą papildys 113 augalų veislių, rašoma Valstybinės augalininkystės tarnybos pranešime. Plačiau

Ūkininkų susitikimas su aplinkos ministru: kompromisų paieškos. Siekdama dialogo su naujuoju aplinkos ministru Simonu Gentvilu Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) jam iš anksto pateikė net keliolika išsamių su aplinkosauga ir žemdirbių veikla susijusių klausimų, atsakymų į kuriuos bandyta ieškoti antradienio popietę įvykusiame nuotoliniame LŪS prezidiumo narių ir aplinkos ministro susitikime. Žemės ūkio veikla kuo toliau, tuo labiau persipina su griežtėjančiais aplinkos apsaugos reikalavimais, kuriuos įvykdyti ūkininkams darosi vis sudėtingiau. Todėl neišvengiamai tenka ieškoti dialogo ne tik su Žemės ūkio, bet ir su Aplinkos ministerija, jos vadovais bei aukšto rango specialistais. Ar pavyks jį rasti, ar pavyks žemdirbiams susidoroti su aplinkosaugos reikalavimais? Klausimų vis daugėja ir jie vis įvairesni. Plačiau

Bankrutuojanti Rietavo įmonė kol kas dirba. Finansinių problemų turinčio verslininko Vidmanto Kučinsko valdomos bendrovės „Arvi ir ko“ grupės įmonei „Rietavo veterinarinė sanitarija“, skelbia BNS, iškelta bankroto byla. „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ įsipareigojimai kreditoriams 2020-ųjų liepos pabaigoje siekė 16,879 mln. eurų, ši skola nėra grąžinta ir viršija bendrovės ilgalaikio turto vertę, todėl ji yra nemoki ir negali vykdyti prievolių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyrius vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Ježi Šubelko portalui manoukis.lt teigė, kad įmonė tebėra registruota VMVT ir veikia – priima iš ūkininkų gaišenas ir kitus šalutinius gyvūninius produktus (ŠGP). Plačiau