Kiek per mėnesį pajamų gauna vidutinis pieno ūkis. Lietuvoje sparčiai mažėja pieno ūkių, nors valdžia jau keliolika metų jiems dosniai dalina paramą ir kuria garsias sektoriaus vystymo strategijas, pagal kurias gamybą turime padidinti nuo 1,5 iki 3 milijonų tonų per metus. Pieno supirkimo rinkoje dalyvaujančių Lietuvos ūkių vidutinis dydis yra 10-12 karvių, Latvijoje – 20, Estijoje – 160. Kaip realiai gyvena mūsų pieno ūkiai kalbėjomės laidoje Delfi Tema. „Kai strategija neparemiama pinigais tai tik popierius ir be investicijų tai lieka tik popieriuje. Kalbant apie pienininkystę, investicijos buvo paskirstytos neteisingai. Perdirbimo pramonę turime puikiai išvystytą, o gamintojas paliktas likimo valiai“, – trūkumus vardina Jonas Kuzminskas, asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas ir sako, kad smulkiuose ūkiuose dirba pagyvenę kaimo žmonės, kurie neturi kitos alternatyvos gauti pajamas. Jei juos priverstume nutraukti gamybą, turėtume socialinę naštą, nes kito darbo įgūdžių neturi. Plačiau
Didesni mokesčiai gali žlugdyti ūkius ir bloginti gyvenimą kaime. Vyriausybės programoje numatyta iki 2024 metų panaikinti visas mokesčių lengvatas iškastiniam kurui, tad neliktų lengvatinio akcizo ir žemės ūkyje naudojamiems gazoliams. Iki tol palaipsniui akcizas žymėtajam dyzelinui būtų didinamas, taip degalai brangtų. Teigiama, kad, atsisakiusi lengvatų iškastiniam kurui, Vyriausybė skatintų vartoti mažiau aplinką teršiančius energijos šaltinius, įgyvendintų Žaliąjį kursą. Finansų ministerija ketina peržiūrėti visas Lietuvoje galiojančias mokesčių lengvatas. Pasak ministrės G. Skaistės, jau šį pavasarį ketinama pateikti pasiūlymus dėl kai kurių mokestinių pakeitimų. Plačiau
Grūdų perdirbimo pramonė yra nepelnytai užmiršta. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos atstovų susitikime su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navickuaptarta Žaliojo kurso politika, liečianti grūdų pramonę visoje grandinėje, taip pat sukuriama pridėtinė vertė pagal ekonominę veiklą, palyginti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) intensyvumo rodikliai augalininkystėje ir gyvulininkystėje. „Mes palaikome Žaliąjį kursą, tik klausimas – kaip judėsime? Mūsų sektorius yra gyvosios gamtos dalis, tačiau teršalų patekimas į aplinką niekada nebus nulinis. Turime dėti visas pastangas, kad jį sumažintume. Norime kalbėti argumentais, esame pasirengę diskusijoms“, – kalbėjo Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas. Plačiau
Ūkininkai kviečiami rinktis gamtą tausojantį ūkininkavimą. Agrarinė aplinkosauga – vienas iš pagrindinių gamtai palankaus ūkininkavimo sprendimų. Šiais metais planuojami Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ taisyklių pakeitimai. Žemės ūkio ministerija kviečia ūkininkus apsvarstyti savo galimybes ir dalyvauti agrarinės aplinkosaugos veiklose. Nors pastaruoju metu daug kalbama apie žmogaus poveikį gamtai bei jo veiklos pasekmes, o žemės ūkis pristatomas kaip vienas taršiausių sektorių Lietuvoje, tačiau taikant gamtai palankų ūkininkavimą žemės ūkis gali būti vienas iš pagrindinių šios problemos sprendimo būdų. Lietuvos ūkininkai, KPP įgyvendinimo laikotarpiu dalyvaudami priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklose, turėjo puikias galimybes prisidėti prie biologinės įvairovės atkūrimo ir jos išsaugojimo, ūkininkauti draugiškai aplinkai. Pareiškėjai galėjo rinktis net iš 13 šios priemonės veiklų. Plačiau
Sprangus skandinaviškas atliekų mokestis. Naujai valdžiai skubama priminti senus skaudulius. Vienas jų – dvinarė atliekų rinkliava, kuri primena paslėptą nekilnojamojo turto mokestį. Mat daug savivaldybių savo gyventojus įpareigoja mokėti ne tik už realias buitines atliekas, bet ir už patalpų plotą. Ūkininkai iki šiol piktinasi, kad jie gauna sąskaitas už tuščias fermas bei sandėlius, kur buitinių atliekų nesusikaupia. Savivaldybių atstovai teisinasi, kad centrinė valdžia primetė skandinaviškąjį atliekų rinkliavos modelį, kuris savivaldą esą įstūmė į spąstus, o žmones verčia mokėti už dulkes kambariuose. Plačiau
Tęsiamos diskusijos su Lietuvos ūkininkais. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tęsia diskusijas su Lietuvos ūkininkais – šiandien vykusioje vaizdo konferencijoje su Tauragės, Jurbarko ir Pagėgių rajonų žemdirbiais aptartos aktualiausios žemės ūkio problemos. Vienas aktualiausių tiek šių rajonų, tiek visos šalies ūkininkams klausimų, dėl kurių šiuo metu vyksta intensyvios derybos – dyzelino, naudojamo žemės ūkyje, įsigijimo lengvatos peržiūrėjimas. Ministras K. Navickas informavo, kad nebus priimami sprendimai, kurie silpnins konkurencijos sąlygas Europos Sąjungoje ar mažųjų ūkių galimybes. Pasak ministro, pažadai plėsti ekologinius ūkius neliks užmiršti. „Esu įsitikinęs, kad pažadą įgyvendinsime ir sprendimą priimsime artimiausiu metu. Ir dėl ribojimų labai dideliems ūkiams dar turėsime apsispręsti, nes tai priklauso nuo riboto pinigų kiekio“, – teigia K. Navickas. Plačiau