Sudaryta siekiančiųjų modernizuoti savo ūkius paraiškų pirmumo eilė. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistai atliko 2020 metų pabaigoje pateiktų paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ prioritetinį vertinimą ir sudarė pirmumo eilę. Supažindiname su prioritetinio vertinimo rezultatais. Siekiantys modernizuoti savo ūkius 2020 m. dėl paramos galėjo kreiptis 2 kartus: pirmą kartą balandžio 1 d. – birželio 30 d. ir antrą kartą metų pabaigoje, lapkričio 2 d. – gruodžio 30 d. Pastarajam paraiškų rinkimo etapui buvo skirta 20,7 mln. Eur paramos lėšų. Šiuo laikotarpiu planuojantys modernizuoti savo ūkius pateikė 153 paraiškas. Plačiau
Pareiškėjai kartu su investicine parama gali gauti ir lengvatines paskolas. Žemės ūkio produktų gamintojai ir perdirbėjai, planuojantys investicijas į žemės ūkio valdas, nuo 2021 metų gali gauti ne tik investicinę ES paramą, bet dar ir lengvatinę paskolą. Ši galimybė atsirado žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui įsakymu patvirtinus Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo 2021 m. taisykles. Paramą galės gauti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Nuo 2021 metų, kaip ir iki šiol, bus remiama žemės ūkio produktų gamyba, taip pat žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai. Plačiau
Ūkininkų laukia naujas iššūkis: sprendžiama, ką daryti su vienu iš sektorių. Lietuva jau keliolika metų deklaruoja, kad gyvulininkystės prioritetinė sritis, tačiau jau keletą metų mažėja karvių ir kiaulių. Dabar prisidėjo ir ūkininkus baugina naujas iššūkis – vadinamas Žaliasis kursas, kai ūkininkauti teks gamtą ypatingai tausojančias technologijas. „Skaičiai nėra džiuginantys, tačiau nėra ir tragiški. Mes apsirūpiname maisto produktais, tik reikia įsivežti kiaulienos. Mūsų komanda, atėjusi į Žemės ūkio ministeriją, paveldėjo pieno strategiją, kuri buvo kurta perdirbėjų ir gamintojų, o ministerijos funkcija liko tik stebėtojo, kas mums nepriimtina. Ten surašyta daug punktų, kurie neparemti pinigais. Pavyzdžiui, šiandien mes gaminame 1,5 mln. t žaliavinio pieno, o strategijoje numatoma, kad daug investuojant būtų galima pasiekti 3 mln. t. Dabar norime suplanuoti, kiek kasmet galime investuoti į pieno sektorių“, – pasakoja Paulius Lukševičius, žemės ūkio viceministras. Plačiau
Už skolas gali būti areštuotos net karvės. 2020-aisiais pasaulis susidūrė su COVID-19 pandemija ir dėl to kylančiomis šalutinėmis pasekmėmis bei nesklandumais.Kartais už skolas tenka areštuoti ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir kitus daiktus ar net gyvulius. Registrų centras praneša, kad verslui ar fiziniams asmenims susidūrus su finansinėmis problemomis, skolas iš jų siekiantys susigrąžinti kreditoriai, norėdami užtikrinti, kad jų interesai bus patenkinti, paprastai reikalauja areštuoti skolininkų turtą. Tokiais atvejais sprendimai areštuoti turtą patenka į Registrų centro tvarkomą Turto arešto aktų registrą. Nors įprastai tokiais atvejais prašoma areštuoti skolininkų turimą nekilnojamąją turtą, transporto priemones ar kredito įstaigose esančias lėšas, pasitaiko atvejų, kai areštuojamas išties neįprastas ir įspūdingas turtas. Plačiau
Ūkininkams bankai pinigų negaili. „Swedbank“ duomenimis, pernai šalies ūkininkams buvo suteikta paskolų už 41 mln. eurų. Palyginti su ankstesniais metais, ūkininkams suteikto finansavimo suma išaugo daugiau kaip du kartus. Praėjusiais metais ūkininkai aktyviai investavo į ūkių modernizaciją, naujos įrangos ir žemės ūkio technikos įsigijimą, valdomų žemės plotų plėtrą. „Išaugusioms Lietuvos ūkininkų investicijoms įtakos turėjo praėjusiais metais vyravę palankūs orai ir geras derlius. Taip pat buvo pastebimas siekis pasinaudoti keliomis finansavimo bei palūkanų kompensavimo programomis, kurioms paraiškas buvo galima pateikti iki praėjusių metų pabaigos“, – sako „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir rinkodaros vadovė Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė. Plačiau
Lietuviškų veislių kūrėjams tenka atlaikyti didžiulę konkurenciją. Ar reikia žemdirbiams lietuviškų veislių kviečių, rugių, avižų ar žirnių? Ar pajėgūs mūsų selekcininkai konkuruoti su turtingomis užsienio selekcijos kompanijomis? Ar veislių naudotojai linkę mokėti mokesčius jų kūrėjams, ar visomis išgalėmis stengiasi jų išvengti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškota praėjusią savaitę vykusioje diskusijoje „Genetika ir selekcija mokslui, ūkininkui, valstybei“, kurią moderavo LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriaus vedėjas prof. Vidmantas Stanys ir Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos pirmininkas Vytautas Ruzgas. Plačiau
Airija ėmėsi veiksmų, kad išsaugotų šeimos ūkio ateitį. Airija yra antroji šalis, paskelbusi nacionalinę ekstremalią klimato padėtį. Prie šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų šioje šalyje daugiausia prisideda žemės ūkis. Gruodį Airijos žemės ūkio ministerija pristatė praktinį klimato kaitos mažinimo planą „AG Climatise“, skirtą šalies žemės ūkio sektoriui. Planas sukurtas siekiant įgyvendinti ES žaliojo kurso tikslus – iki 2050 m. Europa turi tapti pirmuoju anglies dioksido neišskiriančiu žemynu, kuriant švaresnius energijos išteklius bei žaliąsias technologijas. Plačiau
Maisto produktų eksportuotojai priversti ieškoti naujų rinkų. Koronaviruso pandemijai pakirtus viešąjį maitinimą ir aviacijos sektorių, Lietuvos maisto produktų eksportuotojai pastaruoju metu aktyviau ieško naujų rinkų, teigia Maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pasak VMVT Sanitarijos skyriaus patarėjos Gintarės Jatkevičienės, naujų rinkų paieška aktyviai vyksta nuo 2014 metų, kai Rusija įvedė eksporto embargą gyvūniniams maisto produktams, tačiau pastaruoju metu matoma ir pandemijos įtaka. Iš kitos pusės, dėl pandemijos įvesti karantino suvaržymai apsunkina naujų leidimų išdavimą, nes sunkiau atvykti auditoriams iš užsienio. Kai kurie vietos gamintojai sako, kad jie kenčia nuo lenkų taikomo dempingo, todėl ketina prašyti Lietuvos Vyriausybės paramos. Plačiau
Rusija kviečių eksportą 2020-aisiais padidino penktadaliu. Rusija kviečių ir kvietrugių per praėjusius metus eksportavo 20,9 proc. daugiau nei 2019-aisiais – 38,554 mln. tonų, pranešė Federalinė muitinė. Finansine išraiška šis Rusijos eksportas pernai augo 28,2 proc. iki 8,210 mlrd. JAV dolerių. Nacionalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ negalutiniais duomenimis, 2020-aisiais šalyje prikulta 133 mln. tonų grūdų – 9,7 proc. daugiau nei užpernai. Vien tik kviečių derlius padidėjo 15,3 proc. iki 85,9 mln. tonų. Kaip jau buvo skelbta, Rusijos vyriausybė praėjusio mėnesio pabaigoje nusprendė nuo vasario 15-osios padidinti muitus grūdų eksportui už Eurazijos Ekonominės Sąjungos ribų. Plačiau
Kaime trūksta specialistų, bet jaunimui įsitvirtinti ten itin sunku. Žemės ūkio specialistų stygius– įsisenėjusi ir su kiekvienais metais vis didėjanti problema. Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo Vyriausybei didinti galimybes motyvuotiems jaunuoliams studijuoti žemės ūkio specialybes. Žemdirbiai mano, jog į problemą reikėtų žvelgti giliau ir kompleksiškiau, nes baigusiems žemdirbiškų specialybių studijas jauniems žmonėms įsitvirtinti kaime, įkurti ūkį ar pradėti privačią praktiką be paramos itin sunku, o dirbti samdomu specialistu – dažnai nepatrauklu dėl neadekvataus atlyginimo, miglotų perspektyvų susikurti gerbūvį ir suleisti šaknis. Kaime trūksta veterinarijos gydytojų, agronomų, gyvulininkystės, melioracijos ir kitų specialistų. Per mažai jaunimo renkasi studijų programas, susijusias su veikla žemės ūkio sektoriuose. Plačiau
