Rugsėjo viduryje ūkininkai jau pradės imti silosui auginamus kukurūzus. Pasak mokslininkų, laiku jų nenupjovus, gali pablogėti siloso kokybė. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslininkės Onos Auškalnienės teigimu, šie metai buvo palankūs kukurūzams: augalams pakako ir šilumos, ir drėgmės.
Laukia gero derliaus
„Kukurūzai gražūs, puikiai auga net ir tie, kurie buvo pasėti vėliau. Kada ūkininkai pradės doroti kukurūzų derlių, priklauso nuo to, kokio ankstyvumo hibridus jie pasirinko, kokie bus orai. Manau, silosui auginami kukurūzai bus nuimami rugsėjo viduryje“, – sakė LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkė O.Auškalnienė. Pasak mokslininkės, jei rudenį nebus ankstyvų šalnų, kukurūzų derlius turėtų būti geras. „Šiuo metu vis dažniau sulaukiama krušos. Ji – pavojinga kukurūzams. Pasitaiko atvejų, kai ledukai tiesiog nukerta jau ir subrendusius kukurūzus“, – pabrėžė O.Auškalnienė.
Šiuo metu Lietuvoje kukurūzų selekcija nevykdoma, nėra nacionalinių veislių. Ūkininkai augina Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių selekcininkų sukurtus kukurūzų hibridus. „Ankstyvųjų kukurūzų hibridų derlingumo potencialas yra mažesnis, todėl siekiant optimalaus derliaus labai svarbu pasirinkti tinkamus hibridus“,– sakė mokslininkė.
Nustatoma branda
Ilgametis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistas dr. Edmundas Paulauskas sakė, kad kukurūzų derlius labai priklauso nuo jų brandos nuėmimo metu. „Ūkininkai, nuimantys kukurūzus per anksti arba per vėlai, gali patirti nuostolių. Jų neišvengiama ir tuomet, kai nesilaikoma siloso gamybos ir šėrimo technologijų“, – pridūrė mokslininkas.
E.Paulauskas pasakojo, kad tik iš pakankamai subrendusių kukurūzų galima paruošti didelės energinės vertės silosą, kurio organinių medžiagų virškinamumas būna apie 70–75 proc. Kukurūzai silosui pjaunami tada, kai jų grūdai pasiekia vėlyvąją vaškinę brandą. Mokslininkas patarė, kaip ją nustatyti. „Šios brandos kukurūzų grūdų pieno linija nusileidžia iki ¼ grūdo (nuo grūdo prisitvirtinimo prie šerdies). Šios stadijos kukurūzų maistingumas yra didžiausias – silosuojamoje masėje būna 30 proc. ir daugiau sausųjų medžiagų. Kai kukurūzų grūdo pagrindas pajuosta (atsiranda juoda juostelė), jie būna pasiekę visiškos brandos stadiją. Šios stadijos kukurūzai būna sausi, jų lapuose gerokai sumažėja maisto medžiagų, todėl siloso kokybė būna blogesnė“, – sakė mokslininkas. Pasak E.Paulausko, silosuojant ankstyvesnio brendimo kukurūzus, gaunamas mažesnis derlius, mažesnė pašaro energinė vertė bei didesni sausųjų medžiagų nuostoliai.
Ruošiamas silosas
Anot mokslininko, kukurūzai vėlyvąją vaškinę brandą pasiekia rugsėjo mėnesį. Prasidėjusios šalnos šios stadijos kukurūzams nėra pavojingos. „Joms prasidėjus, kukurūzus reikia silosuoti. Pieninės-vaškinės brandos kukurūzai yra jautresni šalnoms. Po šalnų šios brandos kukurūzai maisto medžiagų jau nekaupia, todėl juos reikia silosuoti nedelsiant. Nederėtų pjauti silosui šlapių kukurūzų, iš karto po nakties šalnų“, – įspėjo dr. E.Paulauskas. Mokslininkas patarė, prasidėjus šalnoms, palaukti sausesnių orų – laukti ne ilgiau kaip savaitę, nes po šalnų kukurūzus puola pelėsių grybai, puvimo bakterijos ir kt.
Kukurūzus patariama silosuoti tranšėjose, plastiko kaupuose ir plastiko maišuose. „Tranšėjų pagrindas ir sienos turi būti išbetonuotos. Prieš silosavimą sienos išklojamos plėvele. Tranšėjose ir kaupe silosuojama masė kraunama, skleidžiama ir slegiama. Kukurūzai gerai fermentuojasi, todėl papildomų priedų naudoti nereikia. Svarbu per trumpą laiką užpildyti siloso talpyklą, masę tinkamai suslėgti, sandariai uždengti plėvele ir ją prispausti“, – sakė dr. E.Paulauskas. Nedidelę talpyklą ūkininkai pripildo per dieną. Didelės tranšėjos prikraunamos per keletą dienų. Pasak mokslininko, silosuojant plastiko maiše, labai svarbu jį tinkamai užsandarinti kraštus prispaudžiant šiaudų ryšuliais, žemėmis ar naudotomis padangomis. Reikia nepamiršti nuolat patikrinti, ar plėvelė nepažeista. Jei taip, pažeistą vietą reikia užklijuoti lipnia juosta.
Puikus pašaras
Dr. E.Paulauskas patarė, atidengus siloso talpyklą, nustatyti jo kokybę. „Geros kokybės kukurūzų silose turėtų būti apie 30 proc. sausųjų medžiagų. Sausosiose medžiagose turėtų būti 8–9 proc. žaliųjų baltymų, 18 proc. struktūrinės ląstelienos, 10–11,5 MJ /kg apykaitos energijos. Normalus siloso pH rodiklis – 3,8–4,3“, – sakė mokslininkas.
Svarbus siloso kokybės rodiklis – organinių rūgščių kiekis jame. Todėl silose turi vyrauti pieno rūgštis. Sausosiose medžiagose pieno rūgšties turėtų būti 5–6,5 proc., acto – iki 5 proc. Sviesto rūgšties silose neturėtų būti daugiau kaip 0,1 proc. Mokslininkas paminėjo, kad kukurūzų silosą noriai ėda visų grupių bei amžiaus galvijai, aišku, jei jis nesukaitęs ir nesupelijęs. Karvės šį silosą ėda geriau nei daugiamečių žolių silosuotą pašarą.
„Kukurūzų silosas melžiamoms karvės gali būti vieninteliu pašaru, tačiau geriau jį derinti su žolių silosu. Ankstyvosios laktacijos (šviežiapienės) karvės su kukurūzų silosu gali gauti 65–75 proc. sausųjų medžiagų, o vėlesnės laktacijos periodais (antroje laktacijos pusėje) – ne daugiau kaip 35–25 proc.“, – minėjo dr. E.Paulauskas. Kukurūzų silosu iki soties galima šerti veršelius, penimus galvijus nuo 2 mėn. amžiaus iki skerdimo, veislinius gyvulius. Vienų metų ir vyresnėms veislinėms telyčioms rekomenduojama kukurūzų silosą riboti, kad jos nenutuktų.
Silosu šerti gyvulius patartina tiktai pasibaigus fermentacijai, kuri trunka 2–3 savaites. „Silosą iš talpyklos galima imti galima įvairiais būdais, bet svarbiausia jo neišdraskyti. Išdraskytas silosas dėl antrinės fermentacijos pradeda kaisti, praranda maisto medžiagas“, – pridūrė E.Paulauskas.
Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.
