Lietuvoje tvartinis laikotarpis trunka apie 200 dienų. Prie tvartinio laikotarpio ir šėrimo ožkas reikia pripratinti palaipsniui, nes iš karto į tvartą uždarytos cibės pastebimai sublogsta ir sauso pašaro nenori ėsti. Todėl ožkoms nakčiai reikia duoti sauso pašaro, o iš ryto vėliau išleisti į ganyklą ir anksčiau parvaryti į tvartą.
Nors iš visų atrajojančiųjų ožkos nereikliausios pašarams, tačiau jų gerai išvystyta uoslė ir skonis, todėl dažnai reikia valyti ėdžias, girdyti iš švaraus indo ir šerti tik kokybiškais pašarais.
Stambiųjų pašarų ožkai per parą reikia 1,8-2,2 kg, ožiui – 2,5-3 kg. Šakniavaisių suaugusiam gyvuliui skiriama 2-4 kg, o prieaugliui – iki 1 kg. Panašiai duodama ir virtų bulvių – suaugusioms ožkoms po 1-2 kg per dieną. Norint gauti pieno, reikia papildomai duoti koncentratų – iki 1 kg per parą.
Ožkos šeriamos 3-4 kartus per parą, o melžiamos pašertos, nes tada jos ramesnės. Pašertos girdomos drungnu (6-100C) vandeniu 2 kartus per dieną. Nustatyta, kad 0,5 l pieno pagaminti reikia 2-2,5 l vandens. Priklausomai nuo metų laiko ir davinio sudėties, ožka per dieną išgeria nuo 2 iki 10 litrų vandens.
Tvartiniu laikotarpiu ožkavedei reikia paruošti apie 400 kg gero šieno, 100 kg vasarinių javų šiaudų, 180 kg įvairių šakelių, 400 kg pašarinių šakniavaisių ir 200 kg koncentratų. Kai kurie ožkų augintojai teigia, kad žiemos periodui visiškai pakanka turėti 20 maišų šieno, 100 vantų, 3 maišus runkelių arba kopūstų ir 100 kg grūdų ar sėlenų.
Reikia pažymėti, jog dažniausiai į ožkų pašarą kreipiama per mažai dėmesio. Dėl to ožkos negauna trečdalio reikalingų maisto medžiagų ir trumpėja laktacija. Labai dažnai ožkoms, ypač produktyvesnėms, trūksta mineralinių medžiagų. Todėl tvartiniu laikotarpiu jos turi turėti didelį pašarų pasirinkimą ir papildomai gauti baltyminių mineralinių priedų.
Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.
Parengė dr. B.Zapasnikienė.
Gyvulininkystės žinynas, LSMU Gyvulininkystės institutas.
