Parama investicijoms į žemės ūkio valdas – pagal populiarumą nepralenkiama priemonė, kuria remiamas ūkių modernizavimas, o tai suteikia galimybes didinti konkurencingumą ir kurti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktus. Investicijoms į žemės ūkio valdas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane suplanuota 230 mln. Eur, iš jų paskoloms – 30 mln. Eur.
Prašo daugiau paramos nei yra lėšų
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (KPP) šiai priemonei teko didžiausia paramos suma – beveik 708 mln. Eur. Parama investicijoms į žemės ūkio valdas orientuota į žemės ūkio gamybą. Ja aktyviai naudojosi tiek ūkininkai, tiek žemės ūkio įmonės. Žemdirbiai įsigijo naujos technikos, įrangos, technologinių įrengimų, statė gamybinius pastatus ir kt.
„KPP priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ tikrai turėjo didelį populiarumą, paraiškų buvo gauta daugiau kaip 10 tūkst., kuriose paprašyta paramos suma sudaro daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Kadangi paramos lėšų tiek nėra, be to, taikomi paraiškų atrankos kriterijai, paramos gavėjais yra patvirtinti apie 6 400 pareiškėjų, kuriems numatyta skirti daugiau kaip 600 tūkst. eurų, o visam laikotarpiui, įskaitant ir 2 metų pereinamąjį, skirta apie 707,9 mln. eurų“, – nurodė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Paramos verslui skyriaus mentorė Milda Jusienė.
Daugiausia projektų įgyvendinama gyvulininkystės sektoriuje, kuriam, kaip ir daržininkystei, uogininkystei bei sodininkystei, teikiamas pirmumas. Šių sektorių pareiškėjams buvo skiriama didesnė parama – intensyvumas iki 50 proc. nuo tinkamų finansuoti išlaidų; augalininkystei – 40 proc. intensyvumas.
Bus teikiamos ir lengvatinės paskolos
Įgyvendinant Strateginį planą, nuo kitų metų antrojo pusmečio investuojant į ūkius bus orientuojamasi į tvarią žemės ūkio gamybą, diegiant inovacijas, naujas technologijas bei ją skaitmenizuojant. M. Jusienė pabrėžė esminį skirtumą tarp besibaigiančio ir naujojo finansinio laikotarpio – pakelta valdos ekonominio dydžio kartelė: 2014–2020 m. buvo reikalavimas turėti ne mažesnį kaip 8000 Eur ekonominį valdos dydį, išreikštą standartinės produkcijos (SP) verte, o 2023–2027 m. į paramą galės pretenduoti tas pareiškėjas, kurio valdos ekonominis dydis bus didesnis kaip 30 tūkst. Eur.
Prioritetinių sektorių nenustatyta, tačiau bus skatinamos investicijos, susijusios su inovatyvių, pažangių bei skaitmeninių technologijų, orientuotų į gamybos sąnaudų mažinimą ir energijos taupymą, diegimu, didesnės pridėtinės vertės kūrimu ir kt.
Vidutinė paramos suma projektui – 500 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas – nuo 20 iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Jaunieji ūkininkai turės privalumą – kreipiantis paramos pagal šią priemonę pirmą kartą paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 proc.
Nauja tai, kad bus teikiamos lengvatinės paskolos – didžiausia paskolos suma sieks 200 tūkst. Eur.
Rems tvarias investicijas į gyvulininkystę
Strateginiame plane atsiranda nauja intervencinė priemonė, neturinti pirmtako KPP, – tai „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“.
„Tokia intervencinė priemonė sukurta siekiant paskatinti ūkius pereiti prie tvaresnių, aplinką tausojančių bei gyvūnų gerovę užtikrinančių technologijų“, – aiškino ŽŪM Paramos verslui skyriaus patarėja Loreta Golubevaitė.
Šios priemonės tikslas – skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą, remiant investicijas, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos gamybos ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų.
Bus skatinamos investicijos į gyvulininkystės sektorių: mėšlo ir srutų tvarkymo sistemų įrengimą ir gerinimą; biodujų jėgainių įrengimą, kuris sudaro sąlygas utilizuoti valdoje susidarančias atliekas (mėšlą ar kitas biologiškai skaidžias atliekas); taip pat ir ūkinių gyvūnų gerovės užtikrinimo technologijas, ūkinių gyvūnų tankumą mažinančių ir laikymo sąlygas gerinančių sprendimų diegimą.
Svarbu tai, kad keliamas reikalavimas pačioms investicijoms – jos turėtų pagerinti paramos gavėjų įprastą ūkyje taikomą praktiką tokiu būdu, kad ji viršytų privalomus standartus, pavyzdžiui, laikyti kiaules bent 20 proc. didesniame plote nei minimalus privalomas plotas, vištas dedekles laikyti laisvai arba ant kraiko, veršelių nelaikyti individualiuose garduose. O investicijos į biodujų jėgainių įrengimą turi būti skirtos gaminti biodujas iš mėšlo, srutų, kitų biologiškai skaidžių medžiagų ir naudoti jas ūkio reikmėms.
Priemone galės pasinaudoti ūkininkai (arba jų grupės), taip pat pripažinti žemės ūkio kooperatyvai. Parama bus teikiama ūkiams, kurių įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas SP, yra ne mažesnis kaip 30 001 Eur.
Vidutinė investicinės paramos suma projektui – 250 tūkst. Eur, o paramos intensyvumas – nuo 20 iki 65 proc. tinkamų išlaidų. Paramos intensyvumas gali būti padidintas iki 80 proc. investicijoms į gyvūnų gerovę kiaulininkystės sektoriuje ir jauniesiems ūkininkams, kurie pirmą kartą kreipiasi paramos pagal šią priemonę.
Siekiant išplėsti intervencinės priemonės apimtį, lėšos bus skiriamos ne tik dotacijų, bet ir lengvatinių paskolų forma. Iš viso numatyta 56,25 mln. Eur, iš jų 5 mln. Eur – paskoloms.
Daugiau apie NMA paramas.
