Home » Žemės ūkio naujienos: 2022-12-29
Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-12-29

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-12-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Investicijos kreipiamos į tvarią gamybą ir inovatyvumą

Parama investicijoms į žemės ūkio valdas – pagal populiarumą nepralenkiama priemonė, kuria remiamas ūkių modernizavimas, o tai suteikia galimybes didinti konkurencingumą ir kurti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktus. Investicijoms į žemės ūkio valdas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane suplanuota 230 mln. Eur, iš jų paskoloms – 30 mln. Eur.

Prašo daugiau paramos nei yra lėšų

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (KPP) šiai priemonei teko didžiausia paramos suma – beveik 708 mln. Eur. Parama investicijoms į žemės ūkio valdas orientuota į žemės ūkio gamybą. Ja aktyviai naudojosi tiek ūkininkai, tiek žemės ūkio įmonės. Žemdirbiai įsigijo naujos technikos, įrangos, technologinių įrengimų, statė gamybinius pastatus ir kt.

„KPP priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ tikrai turėjo didelį populiarumą, paraiškų buvo gauta daugiau kaip 10 tūkst., kuriose paprašyta paramos suma sudaro daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Kadangi paramos lėšų tiek nėra, be to, taikomi paraiškų atrankos kriterijai, paramos gavėjais yra patvirtinti apie 6 400 pareiškėjų, kuriems numatyta skirti daugiau kaip 600 tūkst. eurų, o visam laikotarpiui, įskaitant ir 2 metų pereinamąjį, skirta apie 707,9 mln. eurų“, – nurodė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Paramos verslui skyriaus mentorė Milda Jusienė.

Daugiausia projektų įgyvendinama gyvulininkystės sektoriuje, kuriam, kaip ir daržininkystei, uogininkystei bei sodininkystei, teikiamas pirmumas. Šių sektorių pareiškėjams buvo skiriama didesnė parama – intensyvumas iki 50 proc. nuo tinkamų finansuoti išlaidų; augalininkystei – 40 proc. intensyvumas.

Bus teikiamos ir lengvatinės paskolos

Įgyvendinant Strateginį planą, nuo kitų metų antrojo pusmečio investuojant į ūkius bus orientuojamasi į tvarią žemės ūkio gamybą, diegiant inovacijas, naujas technologijas bei ją skaitmenizuojant. M. Jusienė pabrėžė esminį skirtumą tarp besibaigiančio ir naujojo finansinio laikotarpio – pakelta valdos ekonominio dydžio kartelė: 2014–2020 m. buvo reikalavimas turėti ne mažesnį kaip 8000 Eur ekonominį valdos dydį, išreikštą standartinės produkcijos (SP) verte, o 2023–2027 m. į paramą galės pretenduoti tas pareiškėjas, kurio valdos ekonominis dydis bus didesnis kaip 30 tūkst. Eur.

Prioritetinių sektorių nenustatyta, tačiau bus skatinamos investicijos, susijusios su inovatyvių, pažangių bei skaitmeninių technologijų, orientuotų į gamybos sąnaudų mažinimą ir energijos taupymą, diegimu, didesnės pridėtinės vertės kūrimu ir kt.

Vidutinė paramos suma projektui – 500 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas – nuo 20 iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Jaunieji ūkininkai turės privalumą – kreipiantis paramos pagal šią priemonę pirmą kartą paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 proc.

Nauja tai, kad bus teikiamos lengvatinės paskolos – didžiausia paskolos suma sieks 200 tūkst. Eur.

Rems tvarias investicijas į gyvulininkystę

Strateginiame plane atsiranda nauja intervencinė priemonė, neturinti pirmtako KPP, – tai „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“.

„Tokia intervencinė priemonė sukurta siekiant paskatinti ūkius pereiti prie tvaresnių, aplinką tausojančių bei gyvūnų gerovę užtikrinančių technologijų“, – aiškino ŽŪM Paramos verslui skyriaus patarėja Loreta Golubevaitė.

Šios priemonės tikslas – skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą, remiant investicijas, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos gamybos ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų.

Bus skatinamos investicijos į gyvulininkystės sektorių: mėšlo ir srutų tvarkymo sistemų įrengimą ir gerinimą; biodujų jėgainių įrengimą, kuris sudaro sąlygas utilizuoti valdoje susidarančias atliekas (mėšlą ar kitas biologiškai skaidžias atliekas); taip pat ir ūkinių gyvūnų gerovės užtikrinimo technologijas, ūkinių gyvūnų tankumą mažinančių ir laikymo sąlygas gerinančių sprendimų diegimą.

Svarbu tai, kad keliamas reikalavimas pačioms investicijoms – jos turėtų pagerinti paramos gavėjų įprastą ūkyje taikomą praktiką tokiu būdu, kad ji viršytų privalomus standartus, pavyzdžiui, laikyti kiaules bent 20 proc. didesniame plote nei minimalus privalomas plotas, vištas dedekles laikyti laisvai arba ant kraiko, veršelių nelaikyti individualiuose garduose. O investicijos į biodujų jėgainių įrengimą turi būti skirtos gaminti biodujas iš mėšlo, srutų, kitų biologiškai skaidžių medžiagų ir naudoti jas ūkio reikmėms.

Priemone galės pasinaudoti ūkininkai (arba jų grupės), taip pat pripažinti žemės ūkio kooperatyvai. Parama bus teikiama ūkiams, kurių įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas SP, yra ne mažesnis kaip 30 001 Eur.

Vidutinė investicinės paramos suma projektui – 250 tūkst. Eur, o paramos intensyvumas – nuo 20 iki 65 proc. tinkamų išlaidų. Paramos intensyvumas gali būti padidintas iki 80 proc. investicijoms į gyvūnų gerovę kiaulininkystės sektoriuje ir jauniesiems ūkininkams, kurie pirmą kartą kreipiasi paramos pagal šią priemonę.

Siekiant išplėsti intervencinės priemonės apimtį, lėšos bus skiriamos ne tik dotacijų, bet ir lengvatinių paskolų forma. Iš viso numatyta 56,25 mln. Eur, iš jų 5 mln. Eur – paskoloms.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-12-29

Paraiškoje nurodytais elektroninio pašto adresais – svarbi informacija

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) savo klientams nuolat siunčia svarbias žinutes, priminimus, susijusius su vykdomais projektais. Ši informacija pareiškėjus ir paramos gavėjus pasiekia elektroniniu paštu – adresais, nurodytais paraiškoje. Siekdama, kad visa reikiama informacija pasiektų projektų vykdytojus, NMA ragina pareiškėjus ir paramos gavėjus nuolat tikrinti paraiškoje nurodytas pašto dėžutes.

Siunčiamuose pranešimuose pareiškėjams ir paramos gavėjams primenami svarbūs terminai, datos, įsipareigojimai. Nurodytais elektroninio pašto adresais siunčiama konkrečiam projekto vykdytojui aktuali informacija, susijusi su įgyvendinamais projektais tiek pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos, tiek pagal plotines priemones. NMA atkreipia dėmesį, jog pasitaiko atvejų, kai NMA pranešimai elektroninėje pašto erdvėje nugula į „Šlamšto“ ar „Reklamų“ skyrelį, todėl NMA pataria atidžiai tikrinti gaunamus laiškus ir NMA siunčiamus elektroninius laiškus įtraukti į saugių elektroninių laiškų sąrašą. Konkrečiam paramos gavėjui rengiami ir siunčiami pranešimai – viena iš patikimų priemonių, padedančių sklandžiai įgyvendinti projektą.
 
Kaip NMA siunčiamus elektroninius laiškus įtraukti į saugių elektroninių laiškų sąrašą, galite rasti šioje Laiškų patikimumo užtikrinimo instrukcijoje.

Šaltinis: nma.lt, 2022-12-29

Europos jaunieji ūkininkai aptarė ir veržlias idėjas, ir didėjančias grėsmes  

Briuselyje, Europos Parlamente, Europos liaudies partijos frakcijos kvietimu, gruodžio viduryje susirinko maždaug 150 jaunųjų ūkininkų iš visos ES. Surengtame jaunųjų ūkininkų kongrese ne tik pademonstruoti pavyzdžiai iš pažangiausių europietiškų jaunųjų ūkininkų ūkių, bet ir agropolitikos formuotojai, ūkininkų savivaldos atstovai kalbėjo apie Europos žemės ūkiui kylančius iššūkius. Kaip ir Lietuvoje, taip ir visoje ES susiduriama su panašiomis problemomis – mažėja ūkių skaičius, žemdirbiai sensta, o kartų kaita kaime labai vangi. Savo ruožtu jaunieji ūkininkai atviri – iššūkių gamyboje netrūksta, reikia nemažai investuoti į aukštos kokybės gaminius, plėtra sudėtinga, nes kai kur žemė pardavinėjama ne arais ar hektarais, o kvadratiniais metrais. 

Žemės ūkio plotai mažėja

Kongreso dieną Europos Parlamento koridoriais vaikščiojo 150 jaunųjų ūkininkų iš visos ES. Vienoje salėje susitiko pienininkai, grūdininkai, daržovių, gėlių, mėsinių galvijų augintojai. Čia jie ne tik klausėsi vieni kitų ūkininkavimo patirčių, bet ir išgirdo ES politikus, pristačiusius Europos žemės ūkio panoramą. Didelio dėmesio sulaukė už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Janušas Wojciechowskis. Jis susirinkusiems ūkininkams dėkojo už jų įdėtą darbą, tiekiant vartotojams saugų ir kokybišką maistą, taip pat pabrėžė, kad ūkininkai, nepaisant itin neramių laikų, kai teko dorotis su COVID-19 pandemija, patirti skaudžias pasekmes dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, toliau dirba savo ir savo krašto labui. „Pastarieji treji metai Europoje – krizės metai. Dėka ūkininkų, mes Europoje neturime maisto krizės. Tik dėl mūsų ūkininkų mes esame tikri, kad ateinančiais metais ant europiečių stalų nepritrūks maisto“, – kalbėjo eurokomisaras J.Wojciechowskis.

Vis dėlto padėkos žodžius sekė nerimastinga ES žemės ūkio statistika. Eurokomisaro teigimu, Europoje ir toliau mažėja dirbamos žemės plotai. Per pastarąjį dešimtmetį netekome apie 1 proc. (1,5 mln. ha) žemės ūkio naudmenų nuo bendro jų ploto Europoje. Toks plotas prilygsta dirbamos žemės plotui visoje Belgijoje. Nuo 2010 iki 2020 metų Europoje neliko 3 mln. ūkių, t.y. prieš kiek daugiau nei dešimtmetį turėjome 12 mln. ūkininkų, o dabar apie 9 mln. Iš gamybos daugiausia pasitraukė smulkieji ir vidutiniai ūkiai, todėl visa Europa juda ūkių stambėjimo linkme. Per pastarus dešimt metų smarkiai sumažėjo ir laikomų galvijų skaičius. Netekome 9 mln. galvijų. Daugiausia jų atsisakė mišrų ūkį turėję fermeriai. Eurokomisaras taip pat pabrėžė, kad europiečiai ir toliau susiduria su kartų kaitos problema kaime – ūkininkai sensta, jaunimas į regionus keliasi vangiai. Anksčiau vidutinis europiečio ūkininko amžius siekė 55, o dabar – 57 metus. Jaunųjų ūkininkų, jaunesnių nei 44 metai, ES turime tik 20 proc. Šioje amžiaus grupėje netekome 1,1 mln. fermerių.

„Mes imamės visų įmanomų priemonių, kad jauni žmonės liktų agroversle. Suprantame, kad ūkininkas yra ne tik žemdirbys. Jis – ir agronomas, veterinaras, buhalteris, ekonomistas. Mes turime užtikrinti finansinį ūkininkų saugumą. Tikiuosi, kad naujasis Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) laikotarpis sudėlios viską į vietas ir ūkininkams bus sudarytos palankesnės sąlygos tęsti darbus. Strateginiai ES valstybių narių planai jau beveik suderinti, belieka juos įgyvendinti“, – dėstė J.Wojciechowskis. Vis dėlto jis pripažino, kad 2023–2027 metų finansinis vokas žemės ūkiui per mažas. Pasak jo, 378 mlrd. eurų yra per menkas finansavimas žemės ūkiui, ir tai sudaro tik 0,4 proc. nuo viso ES biudžeto. Jis ragino politikus iškart galvoti ne apie ateinantį, o jau po jo seksiantį finansinį laikotarpį ir jį paruošti taip, kad ūkininkai galiausiai pajaustų didesnę finansinę paskatą likti žemės ūkyje.

Kalbų daug, sprendimų – mažai

Kongreso pranešėjų diskusijoje dalyvavęs Ispanijos žemės ūkio asociacijos vadovas Pedro Borato apgailestavo, kad atvykęs į Briuselį išgirdo tik „nuogą“ statistiką apie nykstantį žemės ūkį Europoje, skaičius, kiek žmonių išėjo iš agroverslo, tačiau jam pritrūko siūlomų sprendimų – kaip sustabdyti įsibėgėjusį traukinį. „Kas prisiims atsakomybę už tai, kokią padėtį turime žemės ūkyje? Mes ir toliau prarasime jaunuosius ūkininkus, jei nesiimsime ambicingų planų. Liūdna, bet ūkininkams šiame kongrese pristatant savo ūkiuose įgyvendintas idėjas, mūsų eurokomisaro, atsakingo už žemės ūkį, salėje nemačiau. Palaikymą svarbu parodyti ne tik žodžiais, bet ir savo veiksmais“, – žodžių į vatą nevyniojo svečias iš Ispanijos.

Jam antrino ir Portugalijos ūkininkų susivienijimo vadovas Luisas Mira. „ES susidūrė ne tik su pandemija, bet ir su karu Europoje, tačiau kaip dėl to pasikeitė BŽŪP? Kol kas nedemonstruojame jokio lankstumo reaguojant į pasikeitusias ūkininkavimo aplinkybes. Be to, Europa kol kas nesprendžia rečiau apgyvendintų vietovių klausimo. Daug kalbame apie jaunuosius ūkininkus, tačiau kaime į jų poreikius praktiškai neatsižvelgiama. Daug daugiau laiko, finansų ir dėmesio skiriama jaunimui mieste, jiems gerinama infrastruktūra, suteikiamos visos paslaugos, o tuo tarpu kaimas ir toliau jaunimui lieka nepatrauklus“, – karštai kalbėjo portugalas L.Mira. Jis taip pat negailėjo kritikos ir ES politikams, kurie, esą, nežino, ko dar reikalauti iš ūkininkų. Jiems užkrauti aplinkosauginiai reikalavimai, privalu dirbti tvariai, bet tuo pat ir pelningai, kaime turi būti jaunų žmonių, tačiau nesirūpinama rečiau apgyvendintų vietovių patrauklumo didinimu.

Sugrąžinti pasitikėjimą ir įvaizdį

Svečias iš Italijos Herbertas Dorfmannas pabrėžė, kad ilgus metus apsirūpinimo maistu klausimas Europoje buvo antraplanis, tačiau įsiplieskus karui Ukrainoje, jis vėl sugrįžo į darbotvarkę. Jo teigimu, jei anksčiau galėjome jaustis visai ramūs dėl maisto tiekimo grandinių, tai šiandieną aprūpinti 450 mln. gyventojų maistu kiekvieną dieną tampa rimtu iššūkiu. Ypač atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio plotai traukiasi, ūkininkai taip pat išeina į pensiją, o jaunimas į regionus kraustosi nenoriai. „Turime užtikrinti, kad į ES žemės ūkį ateitų pažangios technologijos. Mes konkuruojame pasaulinėje rinkoje, turime išlaikyti greitą tempą, tačiau kol kas stringame. Jaunimas ateis į žemės ūkį dirbti, jeigu galės dirbti pelningai ir oriai. Mes turime kelti gyvenimo kokybę kaime. Ne mažiau reikšmingas ir socialinis pripažinimas. Visuomenė kai kada gana prastai atsiliepia apie žemės ūkį. Gana dažnai girdime kritiką iš tų žmonių, kurie nė dienos nėra praleidę dirbdami laukuose. Tai tikrai nepriimtina, turime sukurti teigiamą šios profesijos įvaizdį, jei norime pritraukti jaunimą“, – problemas Italijoje, kurios tinka ir platesniam ES kontekstui, pristatė H.Dorfmannas.

Žuvys ir daržovės išlaiko šeimą

Europos jaunųjų ūkininkų kongrese pristatyta net 16 pažangiausių jaunųjų ūkininkų projektų iš visos Europos. Visi jie galėjo pretenduoti į įsteigtus prizus pagal šias kategorijas: „Geriausias skaitmeninis projektas“, „Didžiausios atsparumo projektas“ ir „Geriausias retai apgyvendintų teritorijų projektas“. Atspariausiu ūkiu pripažintas austrų akvaponikos ūkis apdovanotas 5 tūkst. eurų čekiu. Jo įkūrėjas Simonas Kaiblingeris pasakojo kartu su tėvais valdantis 23 ha ūkį ir prieš kelerius metus kartu su savo žmona sumanęs vystyti akvaponiką.

„Baigiau žemės ūkio mokyklą Austrijoje. Ten pirmą kartą išgirdau apie akvaponiką. Auginame daržoves ir žuvis – afrikinius šamus. Žuvys plaukiodamos vandenyje tuštinasi ir jų vanduo labai gerai tręšia ir maitina daržoves (salotas, pomidorus, paprikas), o daržovės išvalo vandenį, kuris grįžta į žuvų baseinus. Taigi vyksta uždaras ratas. Su netoliese veikiančio restorano virtuvės šefu sukūrėme produktų iš išaugintų žuvų, gavome sertifikatus, patvirtinančius, kad mūsų produktai yra aukščiausios kokybės, su geografine vietos nuoroda. Šiandieną pirkėjams siūlome ne tik daržoves, bet ir šamo filė, žuvies paplotėlius mėsainiams, užtepėles. Platesnė gaminių gama mums leido savo produktus plačiau pardavinėti krautuvėlėse, susiradome daugiau partnerių“, – šypsodamasis pasakoja S.Kaiblingeris.

Jaunas vyras pripažįsta, kad nebuvo lengva supažindinti pirkėjus su akvaponikos ūkiu, nes daug kam tai buvo naujiena, jiems šis konceptas nebuvo pažįstamas. Jis džiaugiasi, kad galiausiai žmonės pamatė ne tik galutinį produktą, bet ir ūkininkus, kurie visa tai ir sukūrė. Ūkyje dirba tik jo šeima: tėvai, Simonas ir jo žmona. Užsakymais vyras nesiskundžia, dabar jis dirba su maždaug 200 produkcijos supirkėjų. Ateičiai jis kuria dar didesnius planus ūkiui. Po kelių mėnesių turėtų pradėt veikti dvi naujos, didesnės akvaponikos sistemos, kurios leis auginti 20 t žuvies. Jis šiandieną perka žuvų mailių, tačiau ateityje norėtų afrikinius šamus veisti savarankiškai. Tai padėtų sumažinti ūkio sąnaudas.

Žemė parduodama kvadratiniais metrais

Martina Veršnik, jaunoji ūkininkė iš Slovėnijos, turistiniame rajone, netoli Izolos miesto (netoli Kroatijos sienos), augina alyvuoges, figas, aromatines ir vaistines žoleles. Moteris VL pasakojo, kad ji ne tik perdirba savo produkciją, bet ir organizuoja įvairias edukacijas, kurios itin įdomios turistams. Organizuodama šviečiamąsias programas turistams ar įmonėms, ji ne tik supažindina žmones su darbu alyvuogių giraitėje, bet ir daugiau produkcijos parduoda tiesiai iš ūkio. „Kadangi mano ūkis yra ekologiškas, mes daugiausia produkcijos parduodame tiesiai iš ūkio. Mums labai svarbu, kad produktai klientus pasiektų švieži, aukščiausios kokybės“, – tikino M.Veršnik.

M.Veršnik

Moters alyvuogių giraitė nedidelė – 6,5 ha ploto, tačiau ji išmaitina visą jos šeimą. Papildomų darbuotojų ji nesamdo, ūkyje dirba kartu su tėvais. Plėsti ūkį, anot pašnekovės, Slovėnijoje labai sudėtinga. Kadangi tai turistų pamėgta šalis, ten žemė labai brangi. Jeigu mes Lietuvoje žemę esame įpratę pirkti arais ar hektarais, tai ten ji pardavinėjama kvadratiniais metrais! Už kvadratinį metrą dirbamos žemės jos regione prašoma 300 eurų. „Jeigu nori auginti alyvuoges, vienam medžiui reikia 40 kv. m žemės. Taigi matematika paprasta – 12 tūkst. eurų vienam alyvmedžiui. Vienas medis duoda apie 2 l aliejaus, todėl alyvuogių verslas mūsų krašte nėra lengvas. Plėtrą sunkiai įsivaizduojame, net išsinuomoti žemę yra labai sunku“, – iššūkių vystant alyvuogių verslą Slovėnijoje neslėpė M.Veršnik. Slovėnijoje iš viso yra apie 4 000 alyvuogių augintojų ir tik maždaug 13 jų rinkai tiekia pačios aukščiausios kokybės produkciją, ženklintą ES ekologiniu ženklu, pelniusią įvairius vietos ir tarptautinius apdovanojimus. Dėl to pašnekovė sako nejaučianti didelės konkurencijos vietos rinkoje, nes klientai kuo toliau, tuo labiau orientuojasi į kokybę. 

Pasiteiravus, ar ją tenkina slovėnų parengtas vietinis strateginis planas žemės ūkiui, ji neslėpė nusivylimo, kad jų valdžia daugiausia dėmesio kreipia ne į produkcijos kokybės gerinimą, bet į kiekį. „Mes neturime aiškios strategijos, dalis ūkininkų laukė aiškesnio plano, bet jo iki šiol nematome“, – sakė ūkininkė iš Slovėnijos. 

Vasaras parduoda ūkyje

Jaunųjų ūkininkų kongrese šiemet apsilankė ir mūsų kraštiečiai jaunieji ūkininkai iš Monika ir Tadas Kaziūnai Ukmergės rajono. Ūkininkus iš Lietuvos Briuselyje sutikusi didžiausios Europos Parlamente Europos liaudies partijos frakcijos vicepirmininkė ir ELP jaunųjų ūkininkų kongreso ambasadorė Rasa Juknevičienė sakė, kad žemės ūkis buvo ir bus labai svarbi sritis Lietuvoje. „Džiaugiuosi, kad šalyje turime jaunųjų ūkininkų, kurie dirbdami ne tik pasitelkia naujausias technologijas, tačiau atsižvelgia ir į poveikį aplinkai, į tai, kokią žemę paliks ateities kartoms“, – sakė R.Juknevičienė.

Monika ir Tadas Kaziūnai jau penktus metus augina braškes, avietes. Ūkį jauna šeima ne be reikalo pavadino „Parduotomis vasaromis“, nes iš tiesų darbai vasarą braškyne, avietyne būna sustyguoti valandų tikslumu: samdomas jaunimas skina uogas, kiti bendrauja su klientais, išvežioja uogas į prekybos taškus. „Vasaros pas mus tikrai parduotos“, – šypsosi Tadas, pasakodamas, kad ūkis jiems yra tik papildomas darbas, todėl visas savo atostogas ir išnaudoja vasarą plušėdami ūkyje.

Jauna pora sako visada norėjusi gyventi kaime. Nors trumpam gimtinę teko išmainyti į darbą Airijoje, dar emigracijoje jie apsisprendė, kad sugrįžę į namus imsis uogų verslo. Tadas įsigijo žemės sklypą, dalį dirbamų laukų perleido jo tėtis. Šeima pasinaudojo ir jaunųjų ūkininkų parama: įsigijo traktorių, laistymo sistemą, daigus. „Derliaus turėjome sulaukti dar pirmais metais, tačiau jo viso netekome dėl užpuolusių kenkėjų. Tiesiog pritrūkome žinių. Buvome sumanę braškes auginti ekologiškai, tačiau užsimezgusius žiedus nugraužė kenkėjai. Supratome, kad nedidelis augalų apsaugos priemonių kiekis vis dėlto reikalingas, norint užauginti sveiką derlių. Pradėjome nuo 2 ha braškių ir 1 ha aviečių. Iš tiesų, pradedančiajam nesiūlyčiau. Neturint žinių, tai tikrai buvo rimtas iššūkis. Dabar klaidų jau nebekartojame, ateityje norėtume didinti braškių plotą“, – ambicingai nusiteikęs T.Kaziūnas. 

Europos jaunųjų ūkininkų kongrese Tadas sako išgirdęs nemažai įdomių ūkininkavimo patirčių. Ypač jį sudomino belgų pristatytas ūkio modelis, kai daržovių augintojas, įrengęs plūduriuojantį saulės elektrinių parką (trys tūkstančiai saulės baterijų plūduriuoja ant baseine sukonstruoto specialaus įrenginio) neleidžia išgaruoti vandeniui ir gerina jo kokybę. „Daug gražių patirčių išgirdome. Aišku, ne visas idėjas galima pritaikyti ūkyje, tačiau renginys tikrai vertas dėmesio“, – po jaunųjų ūkininkų kongreso kalbėjo Ukmergės krašto ūkininkas T.Kaziūnas.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2022-12-27

Įsigalioja nauji žemės verčių žemėlapiai – kiek didės žemės vertė 

2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios nauji Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus 2022 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1P-403-(1.3 E.) „Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų patvirtinimo“ patvirtinti žemės verčių žemėlapiai. Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos apskaičiuojant mokestines vertes, nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, apskaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai tvirtinami turto perleidimo sandoriai, ir kitoms reikmėms, rašoma pranešime.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) norėtų priminti, kad 2023 m. bus perskaičiuojami valstybinės žemės sklypų nuomos mokesčiai, todėl būtina įvertinti, ar nepasikeitė verčių zona, kurioje yra konkretus žemės sklypas. Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos sklypų mokestinės vertės perskaičiuojamos kas 5-ius metus.

Kitas žemės mokesčio perskaičiavimas vyks 2028 metais.

Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1464 verčių zonų. Palyginti su 2022 m., nustatyta 35 verčių zonų daugiau. 2022 metais tokių zonų nustatyta 1429, 2021 metais buvo 1399, 2020 metais – 1348, 2019 metais – 1261, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių žemėlapiai, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje tokių zonų buvo 413. Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes tokiu būdu yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas.

 Žemės verčių žemėlapius kiekvienais metais rengia valstybės įmonė Registrų centras, o juos tikrina ir tvirtina – Nacionalinė žemės tarnyba. NŽT patvirtintus žemės verčių žemėlapius VĮ Registrų centras naudoja rengdamas elektronines skaičiuokles, pagal kurias galima nustatyti konkretaus žemės sklypo vertę.

 Žemės verčių zonos nustatomos remiantis konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis.

 Bendrai Lietuvos Respublikoje žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2022 m., nuo 2023 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėja 1,12 karto (daugiausiai didėja (~20 proc.) – Vilniaus, Kauno, Šilutės, Panevėžio rajonų savivaldybėse; mažiausiai didėja (iki 5 proc.) – Marijampolės, Šakių, Pakruojo ir Joniškio rajonų savivaldybėse. Vertinant atskiras žemės grupes, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, palyginti su 2022 m., nuo 2023 m. sausio 1 d. keičiasi taip: – gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,09 karto (Telšių rajono, Lazdijų rajono, Rietavo, Vilniaus miesto, Neringos savivaldybėse didėja nuo 1,17 iki 1,21 karto; Druskininkų, Klaipėdos rajono, Marijampolės, Šiaulių rajono, Šilutės rajono savivaldybėse didėja nuo 1,01 iki 1,03 karto;

Vilniaus rajono, Kauno rajono, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Vilniaus miesto savivaldybėse didėja nuo 1,08 iki 1,18 karto); – komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,11 karto (Kalvarijos, Plungės rajono, Šakių rajono, Telšių rajono, Alytaus rajono savivaldybėse didėja nuo 1,25 iki 1,39 karto; Birštono, Prienų rajono, Rokiškio rajono savivaldybėse didėja nuo 1,01 iki 1,02 karto;

Klaipėdos rajono, Vilniaus rajono, Klaipėdos miesto, Kauno rajono, Vilniaus miesto savivaldybėse didėja nuo 1,03 iki 1,16 karto); – mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,15 karto (Rietavo, Plungės rajono, Anykščių rajono, Varėnos rajono, Telšių rajono savivaldybėse didėja nuo 1,32 iki 1,44 karto; Radviliškio rajono, Joniškio rajono, Klaipėdos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono savivaldybėse didėja nuo 1,02 iki 1,03 karto; Klaipėdos rajono, Vilniaus rajono, Klaipėdos miesto, Kauno rajono, Kauno miesto, Vilniaus miesto savivaldybėse didėja nuo 1,03 iki 1,18 karto); – pramonės ir sandėliavimo vidutinės rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,11 karto (Panevėžio rajono, Šakių rajono, Utenos rajono, Vilkaviškio rajono, Kalvarijos savivaldybėse didėja nuo 1,23 iki 1,78 karto; Klaipėdos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto,

Kauno rajono savivaldybėse didėja nuo 1,04 iki 1,21 karto); – žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,13 karto (Lazdijų rajono, Vilniaus miesto, Šiaulių miesto, Telšių rajono, Šilutės rajono savivaldybėse didėja nuo 1,28 iki 1,44 karto; Pakruojo rajono, Joniškio rajono, Kėdainių rajono, Šakių rajono, Kalvarijos savivaldybėse didėja nuo 1,01 iki 1,03; Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Kauno rajono, Vilniaus rajono, Vilniaus miesto savivaldybėse didėja nuo 1,09 iki 1,3 karto).

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-12-27

Vilkai įsibrovė į tvartą – žuvo 86 avys

Gruodžio 21-osios, antradienio, rytą Svėdasų seniūnijoje, Auleliuose, ūkininkaujantis Stasys Pikčiūnas atidaręs tvarto, kuriame laikė avis, duris buvo šokiruotas – tvarte buvo tiesiog kalnas negyvų avių. „Anykštai“ ūkininkas sakė, kad į jo tvartą įlindo vilkas, kuris papjovė tris avis, o kitos išgąsdintos avys spietėsi į kampą, lipo viena ant kitos ir užsimynė, užduso…

„Netekome 86 avių. Atvažiavo utilizavimo įmonės darbuotojai, išsivežė… Buvo keturi kaušai negyvų avių, į kaušą telpa dvi tonos“, – „Anykštai“ dėstė S. Pikčiūnas. Ūkininkas sakė, kad dėl kompensacijos už avis į Anykščių rajono savivaldybę nesikreips.

„Ką aš ten gausiu? Jeigu man skirs kompensaciją už 3 avis, kai praradau 86, man daugiau kainuos popierių tvarkymas“, – kalbėjo ūkininkas. Pikčiūnai prieš kelerius metus laikė per 1000 avių, šiuo metu bandoje buvo 260, o po antradienio nakties neliko ir 200. „Nebežinau, ką ir daryti. Reikia apskritai mesti avininkystę. Mūsų valstybė nori auginti vilkus, o ne avis. Matyt, ateityje ruošiasi vilkus valgyti.

Vasarą naktimis miegojau aptvaruose ir taip šiais metais išsaugojau visas avis. Na, bet negaliu juk žiemomis miegoti tvarte“, – pyko S. Pikčiūnas. Svėdasų seniūnas Saulius Rasalas buvo nuvažiavęs apžiūrėti nugaišusių S. Pikčiūno avių. „Kalnas negyvų avių. Vaizdas, toks iš baisesnių“, – kalbėjo seniūnas. S. Rasalas dėstė, kad nėra užtikrintas ar dėl nugaišusių avių ūkininkas galėtų pretendentuoti į kompensaciją, tačiau pasak seniūno, pasaulyje daug atvejų, kai per kažkokius neramumus ar renginius sutrypiama šimtai žmonių, tad išgąsdintų avių „savižudybė“ nėra neįtikėtinas dalykas.

Vilkai Pikčiūnų ūkyje, matyt, jau išpjovė šimtus avių. Vien 2015-ųjų vasarą per du išpuolius plėšrūnai išpjovė per 60 Pikčiūnų avių. Po tų vilkų „žygių“ Pikčiūnų ūkyje lankėsi tuometinė Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, o Svėdasuose buvo surengta konferencija, kurioje dalyvavo ir vilkų gynimo organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovai. Per šią konferenciją diskutuota, kaip elgtis, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika, tačiau vieningos išvados taip ir nepadaryta. Ūkininkai tvirtino, kad nei tvoros, nei sienos, nei specialių veislių šunys avių nuo vilkų neapsaugos ir vienintelė išeitis – vilkų populiacijos mažinimas.

Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis „Anykštai“ sakė, jog apie antradienio įvykius Pikčiūnų ūkyje jo skyrius informacijos neturi. „Jis tikrai žino visas procedūras. 2020-2021 metais į Pikčiūnų ūkį Anykščių rajono medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija važiavo per 10 kartų, fiksavo vilkų padarytą žalą, mokėjo kompensacijas. Jeigu jis nesikreipė dėl kompensacijos, reiškia, kad galvoja, jog tai ne plėšrūnų darbas“, – „Anykštai“ dėstė V. Velikonis. Pasak savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo, Pikčiūnų tvartas, kuriame laikomos avys yra restauruotas, tvarkingas ir į jį laukiniams gyvūnams neturėtų būti lengva patekti.

Šaltinis: Vidmantas Šmigelskas, Regioninis naujienų portalas „Anykšta.lt“, 2022-12-28

Lietuvoje 2022 m. gruodžio mėn. pradžioje daugumos grūdų supirkimo kainos sumažėjo


Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2022 m. 49 savaitę (12 05–11) kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 288,35 EUR/t – kaina buvo 6,81 proc. mažesnė negu prieš savaitę (48 savaitę (11 28–12 04), bet 18,00 proc. didesnė negu prieš metus (2021 m. 49 savaitę (12 06–12). Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina 49 savaitę, palyginti su 48 savaitę buvusia kaina, sumažėjo 9,12 proc. (iki 281,37 EUR/t) bet buvo 21,77 proc. didesnė negu prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.

Grikiai buvo superkami vidutiniškai po 622,97 EUR/t – 4,01 proc. mažesne kaina, palyginti su prieš savaitę buvusia kaina bei 11,31 proc. pigiau negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu. Rapsų supirkimo kaina taip pat sumažėjo – analizuojamu laikotarpiu jie buvo superkami vidutiniškai po 570,82 EUR/t – 9,39 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę ir 3,51 proc. pigiau negu prieš metus. Tik kvietrugių vidutinė supirkimo kaina buvo atitinkamai 10,10 proc. ir 39,73 proc. didesnė negu prieš savaitę ir metus ir sudarė 295,65 EUR/t.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 22 (414) / 2022 m

Ankstesnės žemės ūkio naujienos