Ar ateis diena, kai karvė, matydama humanoidinį robotą, ne tik nesutrikus žiūrės, bet net žengs link jo su pasitikėjimu? Galbūt tai skamba kaip iš animacinio filmo – tačiau moksliniai tyrimai ir fermų praktika leidžia daryti rimtą prielaidą: robotai gali tapti švelnesniais melžėjais nei žmonės, o jų buvimas – netgi pagerinti karvių gerovę.
Karvė, žmogus ir stresas
Karvė – jautrus, į aplinką reaguojantis gyvūnas. Nors daugelis ūkininkų savo gyvulius myli ir prižiūri atsakingai, vis dėlto fermose pasitaiko ir grubaus elgesio. Vieno tyrimo metu pastebėta, kad tradicinėse melžimo aikštelėse, kur karvės varomos šauksmais ar net fiziniu spaudimu, gyvulių kortizolio kiekis (streso hormonas) buvo ženkliai didesnis nei tada, kai jos melžiamos automatinėje sistemoje be žmogaus įsikišimo [1].
Stresas karvei – ne tik diskomfortas. Jis tiesiogiai veikia pieno išsiskyrimą, nes slopina hormono oksitocino veiklą. Kitaip tariant, išsigandusi karvė duos mažiau pieno. Be to, karvės atsimena – bloga patirtis su žmogumi ilgam išlieka jų elgesyje: jos vengia kontaktų, nenoriai žengia į melžimo vietą, tampa nervingos.
O kaip reaguoja į robotus?
Atrodytų, kad judantis, kalbantis robotas – ypač humanoidas – karvei turėtų atrodyti kaip keistas padaras. Tačiau praktika sako ką kita. Tyrimuose, kur ūkiuose buvo įvesti automatiniai mėšlo valymo robotai, karvės iš pradžių parodė smalsumą ar lengvą nerimą, bet jau po kelių dienų pradėjo robotą ignoruoti – jis tapo foniniu objektu [2].
Dar įdomiau – kai kuriose fermose karvės išmoksta atpažinti robotą, kuris atneša maistą, ir net prie jo eina. Kitaip tariant, karvė susieja robotą su pozityvia patirtimi.
Jei humanoidinis robotas melžtų nuosekliai, visada vienodai, ramiai – karvės greičiausiai jį priimtų ne blogiau, nei žmogų. O gal net geriau. Kodėl?
Robotas nebara, nerėkia ir nesmūgiuoja
Pagrindinis roboto pranašumas – emocinis neutralumas. Jis nesinervina, nespaudžia, nekelia balso. Humanoidas melžėjas veiktų pagal aiškų algoritmą: prieiti, nuvalyti spenius, prijungti melžimo aparatą, laukti, atjungti. Jokių netikėtumų.
Karvė tai labai vertina. Ji mėgsta nuspėjamumą – ir būtent šioje srityje robotai lenkia žmones. Net geriausias melžėjas kartais pavargsta, skuba, būna irzlus. Robotas? Jis visada tas pats – „švelnus profesionalas“.
Ar humanoidai pasiruošę melžti?
Pažangiausi humanoidų prototipai jau šiandien gamyklose atlieka tikslius judesius – perkelia smulkias dalis, montuoja komponentus, naudojasi įrankiais. Tai reiškia, kad mechaniniu požiūriu humanoidas gali užmauti melžiklius, nuvalyti spenius, atlikti visą melžimo rutiną [3].
Reikia tik tinkamų jutiklių – regėjimo, jėgos, lytėjimo – ir higienos sprendimų. Bet visa tai jau veikia automatizuotuose melžimo robotuose, taigi nėra reikalo išradinėti iš naujo. Humanoidui tereikia mokėti tai naudoti.
Melžėjas, kurį karvė pamėgs?
Vis daugiau ūkių renkasi automatizuotus sprendimus dėl darbo jėgos trūkumo, bet humanoidinis robotas – tai ne tik darbo keitimas. Tai naujos kokybės pažadas: ramus, tikslus, nesiblaškantis darbuotojas, kuris gali būti arčiau karvės nei pervargęs žmogus.
Jei dar pridėtume galimybę, kad robotas švelniai kalbėtų, naudotų atpažįstamą toną, o gal net su laiku „išmoktų“ konkrečios karvės elgesį – humanoidas galėtų tapti geriausiu karvės draugu fermoje.
Pabaigai
Žinoma, kiekvienas pokytis ūkyje reikalauja atsargumo ir testavimo. Bet jei remsimės tuo, ką rodo tyrimai, tai realu, kad ateities melžėjas bus ne tik robotas, bet robotas, kurį karvė pamėgs.
Literatūra
[1] B. Burfeind ir kt., „Review: The effects of stress on dairy cattle behaviour“, Animals (Basel), 2021. [2] R. L. Doerfler ir kt., „Physiological and Behavioral Responses of Dairy Cattle to the Introduction of Robot Scrapers“, Frontiers in Vet. Science, 2016. [3] Bain & Company, „Humanoid Robots at Work: What Executives Need to Know“, 2025.Daugiau naudingų straipsnių apie pieno ūkio valdymą.
