Suomijoje gyvenantis Jouni Pitkaranta pirmąją fermą suprojektavo, kai jam tebuvo vos 15 metų, o šiandien jo statiniais jau džiaugiasi apie 700 ūkių visame pasaulyje. Dar vaikystėje atradęs savo profesinį kelią, suomis per gyvenimą žengia vadovaudamasis dviem taisyklėmis: svarbiausia galvijų komfortas ir žiūrėjimas į ateitį.
Papasakokite apie save ir savo veiklą. Kada supratote, kad gyvenimą norite sieti būtent su fermų projektavimu?
Esu architektas ir jau daugiau nei 30 metų dirbu fermų dizaineriu. Kai nupiešiau pirmąjį savo projektą, man tebuvo 11 metų, o sulaukęs 15-os jau galėjau stebėti, kaip mano idėja virsta realybe. Šiuo metu jau esu įgyvendinęs apie 700 projektų. Daugumą jų galima išvysti Suomijoje, tačiau keletą esu kūręs ir Švedijoje, Estijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Olandijoje, Rusijoje, Mongolijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jau daugiau nei 20 metų, nuo 1995-ųjų, vadovauju paties įkurtai įmonei Cowhomes, o 2016-aisiais kartu su komanda įkūrėme naują įmonę pavadinimu 4dbarn. Pastarojo projekto tikslas – sukurti naują funkcionalesnį dizainą, kuris užkirstu kelią įvairioms ūkio problemoms ir būtų pritaikytas robotizuotam ūkiui.
Kodėl pasirinkote būtent šią profesiją?
Visą vaikystę praleidau pieno ūkyje ir visuomet mylėjau karves. Dabar šį verslą perėmė mano brolis, kuris šiuo metu džiaugiasi ekologiniu ūkiu su 70 karvių ir robotizuotu melžimu. Na, o vieną dieną fermų projektavimas mane tiesiog užbūrė ir privalėjau imtis šio darbo.
Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį ketinant projektuoti fermą?
Pirmiausia būtinai tiksliai nusistatykite, kokią pinigų sumą galite išleisti fermos statybai. Ilgos praktikos metu pastebėjau, kad kuriant projektus sugalvojama daugybė gražių idėjų, tačiau palietus piniginį klausimą, visam projektui tenka pasakyti „Ne“. Tad prieš pradėdami kurti planus apsibrėžkite tikslią sumą, kurią galite šiam tikslui skirti. Antra – negalvokite tik šia diena. Apsvarstykite, kaip galėtumėte plėstis ateityje ir atsakykite sau, ar šiandien suplanuota ferma jums vis dar bus tinkama po keleto metų. Trečia – pasistenkite, kad jūsų ūkis augtu vienodu tempu kaip ir pastatai. Ketvirta – rengdami projektą atsižvelkite į kainą, tačiau nepamirškite darbo efektyvumo. Investuokite pinigus į tai, kas papildytų jūsų kišenes. Galiausiai, jokiu būdu nepamirškite karvių komforto.
Kaip bėgant metams pasikeitė fermų projektavimas? Galbūt galima rasti kažkokių sričių ar detalių, kurias šiandien vadiname svarbiausiomis, nors dar prieš penkmetį, niekas joms neskyrė dėmesio?
Didžiausias žingsnis į priekį mano karjeroje buvo supratimas, koks svarbus yra ryšys tarp fermos projektavimo ir darbuotojų rutinos bei ūkio valdymo. Šiam tikslui į komandą netgi pasikviečiau veterinarą ir šėriką. Kartu mes sukūrėme unikalią strategiją, kuri padeda fermas suprojektuoti taip, kad šios maksimaliai prisitaikytų prie ūkio rutinos. Apie tai kalba ir mūsų kredo, kuris teigia: „Dirbk išmintingiau, o ne greičiau.“ Bėgant laikui vis daugiau dėmesio skiriama ir funkcionalumui.
Deja, turiu pripažinti, kad daugybė žmonių vis dar žvelgia tik į bendrą atsinaujinimo sumą ir pamiršta pažvelgti plačiau. Pavyzdžiui, 4 robotai paprastai gali atlikti 10–20 valandų darbo per dieną. Pasitelkus geresnį dizainą ir sumažinus darbą tik 10 procentų, per parą sutaupome 1-2 valandas, per metus – nuo 350 iki 700 valandų, o per 15 metų galime sutaupyti net 10 000 valandų darbo.
Trumpai tariant, projektuojant šiandienines fermas galvijų komfortui skiriama gerokai daugiau dėmesio nei buvo skiriama prieš penkerius metus. Taip pat dabar karvės gali džiaugtis turėdamos daugiau asmeninės erdvės ir geresnę ventiliacijos sistemą.
Galbūt pastebėjote kokių nors skirtumų tarp Suomijoje ir kitose pasaulio šalyse statomų fermų?
Didžiausias skirtumas yra skirtingas įvairių šalių klimatas. Nemažai skirtumų sudaro ir vietinės šalių tradicijos bei nevienodos statybos priemonės. Taip pat svarbu ir pieno kaina: šalyse, kuriose pienas brangesnis, ūkininkai gali skirti daugiau lėšų galvijų komfortui.
Daugiau apie Jouni Pitkaranta darbus kviečiame sužinoti paspaudus nuorodas:
