Per parą išskiriamų ekskrementų kiekis priklauso nuo gyvulių šėrimo ir svorio. Grubiai apskaičiuojant, per parą pieno krypties galvijų išskiriamų ekskrementų kiekis sudaro 8-10% gyvulių svorio; penimų sausais kombinuotaisiais pašarais – kiaulių – 5%; kiaulių, penimų drėgnu jovalu, – iki 10% gyvulių svorio. Ūkiuose sukaupiamo mėšlo ir srutų kiekį įtakoja: laikomų gyvulių rūšis, amžius, gyvūno fiziologinė būklė, produktyvumas, šėrimo tipas ir ūkyje naudojamų pašarų kokybė, gyvulių ir paukščių laikymo technologija, pakratų rūšis ir kiekis, į mėšlą bei srutas patenkančio technologinio ir kritulių vandens kiekis, pašarų likučių ir kitokių atliekų, pašalinamų į mėšlides, kiekis.
Kraikinio mėšlo tankis, priklausomai nuo drėgnumo (nuo 75 iki 85% drėgnumo), yra nuo 530 iki 890 kg/m3; skysto galvijų ir avių mėšlo tankis yra 110-1020 kg/m3; kiaulių – 1050-1070 kg/m3; vištų ir kalakutų – 700-1005 kg/m3. Ūkyje sukaupiamo mėšlo bei srutų kiekį galima apskaičiuoti pagal Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų metodiką arba žemiau pateiktą lentelę.
Lentelėje pateikti skaičiai konkrečiuose ūkiuose gali skirtis iki 20%, tai įtakoja aukščiau išvardintos aplinkybės. Tiršto kraikinio mėšlo ir srutų pasiskirstymo santykis gali dar labiau skirtis, nes tai priklauso nuo ūkyje naudojamų pakratų kiekio. Lentelėje pateiktas gaunamo tiršto kraikinio mėšlo ir srutų pasiskirstymo santykis yra tuomet, kai tvartai kreikiami pagal rekomenduojamas normas. Karvei kasdien pakreikus daugiau nei 4 kg, o veršeliams – daugiau nei 1,5 kg sausų pakratų, srutų visai nebūna arba susidaro tik nedideli kiekiai. Didelę įtaką mėšlo bei srutų išeigai turi gyvulių ir paukščių šėrimo racionai. Šlapimo kiekis, o tuo pačiu ir srutų santykis, sumažėja, galvijus ir kiaules šeriant be sultingųjų pašarų. Kiaulių ekskrementų, ypač šlapimo kiekis padidėja net 2-3 kartus, kai jos šeriamos skystu jovalu.
Pastabos: *kraikui naudojamos pjuvenos; **skysto mėšlo tirštoji ir skystoji frakcijos atskiriamos mechaninio frakcionavimo metu;***triušių šlapimą tikslinga kanalizuoti iš tvartų į srutų surinktuvus.
Ūkyje sukaupiamo mėšlo ir srutų kiekį apskaičiuojame pagal formules, naudodamiesi 1 lentele, įvertindami nuokrypius nuo standartinių sąlygų pataisų koeficientų pagalba:
Q = Qmėn. x n x m x kI x km x d/D x ((24-h)/24); kg
kur:
Q – pasirinktam laikotarpiui (mėnesiui, metams ar pan.) apskaičiuojamas technologinės gyvulių grupės sukaupiamo mėšlo ar srutų kiekis;
Qmėn. – reikšmės yra paimamos iš atitinkamų 1 lentelės 5, 6 ar 7 stulpelių;
n – mėšlo ir srutų kaupimo trukmė mėnesiais;
m – vidutinis technologinės grupės gyvulių skaičius bandoje apskaitiniu laikotarpiu;
kI – ekskrementų kiekio perskaičiavimo pagal gyvulių produktyvumą koeficientas (4000 kg pieno produktyvumo karvių – 0,96; 5000 kg pieno produktyvumo karvių – 1; 6000 kg pieno produktyvumo karvių – 1,04; 7000 kg pieno produktyvumo karvių – 1,10);
km – ekskrementų kiekio perskaičiavimo pagal gyvulių svorio korekciją koeficientas;
d – technologinės grupės gyvulių ganymo dienų skaičius per ataskaitinį laikotarpį;
D – apskaitinio laikotarpio trukmė dienomis;
h – ganiavos metu gyvulių, laikomų ganykloje, valandų skaičius.
Susumavus visų technologinių gyvulių grupių per apskaitinį laikotarpį sukaupiamo mėšlo ar srutų kiekį, perskaičiavus į kubinius metrus bei šį kiekį padidinus 10% privalomu rezervu, galima apskaičiuoti būtinus mėšlidžių ir srutų kauptuvų plotis ar tūrius. Tačiau apskaičiuojant srutų talpyklas, būtina numatyti ir tūrius krituliams, iškrentantiems į mėšlidę, surinkti. Surenkamų kritulių kiekis apskaičiuojamas mėšlidės plotą (m2) dauginant iš apskaitinio laikotarpio mėnesių skaičiaus ir dauginant iš koeficiento 0,037 m3/m2. Taip pat būtina numatyti ir tūrį papildomai surenkamo technologinio vandens, jei toks išleidžiamas į tas pačias srutų talpyklas.
Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.
Parengė Dr. G.Vaičionis.
Gyvulininkystės žinynas, LVA Gyvulininkystės institutas.
