Žemės ūkio naujienos: 2021-03-29

Komitetas nusprendė pakeisti KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ kompensacinių išmokų dydžius. Iki šiol veiklos sritis „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ buvo nepakankamai patraukli pareiškėjams. Remiantis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertiniu vertinimu, viena svarbiausių nepopuliarumo priežasčių buvo tuo metu taikomi kompensacinių išmokų dydžiai, nepadengiantys miško įveisimo ir priežiūros išlaidų dėl padidėjusių medžių sodmenų ir miško įveisimo bei priežiūros paslaugų kainų.

Patikslinti miško atkūrimo kompensacinių išmokų dydžiai būtų taikomi nuo 2021 m. pateiktoms paraiškoms. Miško atkūrimo išmoka už paprastąją pušį nuo 2070 augs iki 2332 Eur už ha. Už paprastąją eglę – nuo 1848 iki 2069 Eur už ha, už karpotąjį ir plaukuotąjį beržus – nuo 1703 iki 1867 Eur už ha. Išmokos už juodalksnį didės nuo 1706 iki 1859 Eur už ha, o už europinius maumedžius – nuo 3088 iki 3256 Eur už ha. Augs išmokos ir už paprastąjį klevą, paprastąjį uosį, kalninę guobą, paprastąjį skirpstą bei paprastąją vinkšną. Jos sieks 3918 Eur už ha vietoje buvusių 3723 Eur už ha. Už mažalapę liepą pareiškėjai gaus 3879 Eur už ha (buvo 3792), o už bekotį ir paprastąjį ąžuolą ir paprastąjį buką – 4383 Eur už ha vietoje buvusių 4206 Eur už ha.

Sutrumpinti įsipareigojimų terminai

Siekiant geresnių agrarinės aplinkosaugos rezultatų, ūkininkai, gaunantys paramą pagal KPP priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, nuo šių metų naujus įsipareigojimus prisiims 3 m. laikotarpiui. Anksčiau įsipareigojmai buvo ilgalaikiai – 5, 6 ar 7 metai. Pagal priemonę “Ekologinis ūkininkavimas” prisiimamų naujų įsipareigojimų trukmė – 2 metai, t. y. 2021–2022 m. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, pareiškėjai galės prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus pagal atitinkamą daugiametę Strateginio plano priemonę arba rinktis dalyvavimą vienmetėse eko schemose. Pakoreguotas KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“ aprašas, praplečiant remiamų veiksmų bei tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą ir pakeičiant veiklos pavadinimą į „Saugomų rūšių buveinių ir EB svarbos natūralių buveinių išsaugojimas“.

Tęsiamas pereinamasis laikotarpis mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse

Komitetas pritarė, kad už reikalavimus atitinkantį plotą vietovėse, kurios, 2018 m. apibrėžus vietoves su didelėmis gamtinėmis kliūtimis, neteko mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso, šiemet bus tęsiamas pereinamasis laikotarpis. Bus mokama minimali 25 Eur/ha metinė kompensacinė išmoka, kad ūkininkams būtų lengviau prisitaikyti prie naujų sąlygų ir esamos padėties. Šis sprendimas aktualus net 69 seniūnijoms, kurių bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas siekia 500 276 ha. Didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapį galite rasti čia.

Didės parama investicijoms į prevencinę veiklą

Atsižvelgus į socialinių partnerių siūlymus, bus keičiamos KPP priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ taisyklės. Nauja tai, kad rugsėjo 6 d. – spalio 29 d. teikiamoms paraiškoms parama galės būti skiriama ir gyvulių pakrovimo aikštelių įrengimui. Patikslinta ir didžiausia leistina paramos suma įgyvendinamam projektui. Ji sieks 100 tūkst. Eur (anksčiau buvo 70 tūkst. Eur) tinkamų finansuoti išlaidų. Kai įsigyjamas turtas gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkinių gyvūnų laikymo vietoje (pvz. mobili dezinfekcinė įranga ir kt.), suma sieks 300 tūkst. Eur. Tokiu atveju tinkamos finansuoti investicijos apskaičiuojamos paraiškoje nurodytoms ūkinių gyvūnų laikymo vietoms bendrai, o įsipareigojimai paraiškoje paskirstomi pagal konkrečias ūkinių gyvūnų laikymo vietas.

Patikslinti ir paraiškų atrankos kriterijai. 25 balai bus suteikiami ne tik specializuotam kiaulininkystės ūkiui, bet ir paukštininkystės ūkiui. Taigi paukštininkystės ūkiai turės daugiau galimybių, nes iki šiol jie gaudavo 15 balų, kaip ir specializuoti galvijininkystės ūkiai. Mažinama privaloma mažiausio paramos paraiškos atrankos balų kartelė. Ji sieks 35 balus vietoje buvusių 45. Taigi jeigu paramos paraiškų atrankos vertinimo metu bus nustatyta, kad paraiška nesurinko 35 balų, ji bus atmetama. Rudenį vyksiančiam kvietimui teikti paraiškas skirta 3,8 mln. Eur.

Išimtinę laikiną paramą galės gauti daugiau ūkininkų ir mažų bei vidutinių įmonių

Bus pratęstas KPP priemonės „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir MVĮ, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“ įgyvendinimas. Taigi ūkininkai bei labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės galės teikti paraiškas pagal šią priemonę dar sykį. Šiai priemonei iš viso skirta 33,1 mln. Eur. Paraiškos buvo renkamos nuo 2020 m. spalio 19 d. iki lapkričio 20 d. Gautos 549 paraiškos 2,5 mln. Eur sumai, tad liko nepanaudoti 30,6 mln. Eur. Parama pagal šią priemonę turi būti sumokėta ne vėliau kaip šių metų gruodžio 31 d. Paramą gali gauti tik iki šių metų birželio 30 d. patvirtintos paramos paraiškos. Todėl nuspręsta organizuoti paraiškų rinkimą pagal priemonę balandžio – gegužės mėnesiais. Didžiausia paramos suma neviršys 7 tūkst. Eur vienam ūkininkui ir 18 tūkst. Eur vienai labai mažai ar mažai įmonei.

Parama daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės sektoriams skaičiuojama pagal darbuotojų skaičių (bus taikoma ta pati paramos apskaičiavimo metodika ir toks pats paramos dydis, kaip ir pareiškėjams, teikusiems paraiškas 2020 m.). Stebėsenos komitetas pasiūlė papildomai skirti paramą ir ūkininkams (fiziniams ir juridiniams asmenims), kurių pajamos gaunamos iš daržininkystės, uogininkystės arba sodininkystės veiklos sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų. Priemonė taip pat papildyta parama ūkininkams (fiziniams ir juridiniams asmenims), gaunantiems pajamų iš gyvulininkystės veiklos, taikant paramos dydį pagal ūkio veiklos ekonominio dydžio grupę (VED). VED apskaičiuojamas pagal ūkyje registruotų ūkinių gyvūnų skaičių, išreikštą sutartiniais gyvūnais.

Priemonė skirta teikti skubiai laikinai pagalbai labiausiai nuo krizės nukentėjusiems ūkininkams (fiziniams ir juridiniams asmenims) ir labai mažoms ir mažoms įmonėms (neatsižvelgiant į jų teisinę formą), taip pat fiziniams asmenims, savarankiškai vykdantiems veiklą pagal veiklos liudijimą ar įregistravus individualią veiklą, užsiimantiems SESV I priede nurodytų žemės ūkio produktų, išskyrus žuvininkystės produktus, perdirbimu.

„LEADER programos“ pokyčiai

Stebėsenos komiteto posėdyje buvo pritarta KPP priemonių aprašų pakeitimams, tikslinant kaimo vietovės apibrėžimą. Pritarta priemonės „LEADER programa“ veiklos srities „Parengiamoji parama“ pakeitimams, kurie užtikrins galimybę rengti vietos plėtros strategijas (VPS) naujam 2023-2027 m. programiniam laikotarpiui pereinamuoju metu. Taip pat iki 20 tūkst. Eur padidinta naujai 2023-2027 m. VPS parengti galima maksimali paramos suma.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-03-26

Vie­na ki­ta sa­vaitė ir žem­dir­biams pra­si­dės ari­mo, tręši­mo dar­bai, sėja. Ge­rai būtų, jei min­tys su­ktųsi vien tik apie pa­si­ruo­šimą jiems. Pir­mo­ji pa­va­sa­rio die­na ūki­ninkų ne­nud­žiu­gi­no, mat tądien jie su­ži­no­jo, kad lau­kia ne­ma­lo­nios per­mai­nos. Priim­tas įsta­ty­mas, ku­ris au­galų ap­sau­gos pro­duk­tus (AAP) nau­do­jan­čius žem­dir­bius pri­vers pil­dy­ti elekt­ro­ninį jų pa­nau­do­ji­mo žur­nalą, o tai dar­by­me­čiu atims daug bran­gaus lai­ko.

Įsta­ty­mas, su­kėlęs pa­si­pik­ti­nimą

Praė­ju­sių metų lapk­ri­čio 19 d. lai­ki­na­sis žemės ūkio mi­nist­ras And­rius Pa­lio­nis pa­si­rašė įsa­kymą, ku­riuo kei­čia­mos AAP sau­go­ji­mo, tie­ki­mo rin­kai, nau­do­ji­mo tai­syklės, pa­tvir­tin­tos anks­tes­niu įsa­ky­mu. Tai­syklė­se išdės­ty­tas nau­jas rei­ka­la­vi­mas, pa­gal kurį „Au­galų ap­sau­gos pro­duktų pro­fe­sio­na­lu­sis nau­do­to­jas ne vėliau kaip per 48 va­lan­das nuo pro­fe­sio­na­lia­jam nau­do­ji­mui skirtų au­galų ap­sau­gos pro­duktų pa­nau­do­ji­mo pri­va­lo pa­ts, pri­si­jungęs prie PPIS (Pa­raiškų pri­ėmi­mo in­for­ma­cinė sis­te­ma) per elekt­ro­ninę ban­ki­nin­kystę ar­ba pa­de­da­mas se­niū­ni­jos dar­buo­to­jo, at­sa­kin­go už pa­sėlių dek­la­ra­vimą, už­pil­dy­ti au­galų ap­sau­gos pro­duktų nau­do­ji­mo ap­skai­tos žur­nalą“.

Anot Žemės ūkio mi­nis­te­ri­jos (ŽŪM), duo­menų per­kėli­mas į elekt­ro­ninę erdvę yra neiš­ven­gia­mas vi­so­se veik­los sri­ty­se, taip pat ir žemės ūky­je. Esą šios mi­nis­te­ri­jos tiks­las – skait­me­ni­zuo­ti žemės ūkio veik­los žur­na­lus, ku­riuos žem­dir­biai pri­va­lo pil­dy­ti. Vie­nas to­kių – AAP nau­do­ji­mo ap­skai­tos žur­na­las. Pa­sak teisės aktų kūrėjų, su­skait­me­ni­nus duo­me­nis, ūkiuo­se su­mažėtų kont­ro­lie­rių at­lie­kamų įvai­rių fi­zi­nių pa­tikrų, nes rei­kiamą in­for­ma­ciją būtų ga­li­ma ras­ti duo­menų bazė­je.

Įsta­tymą iš­lei­do, o kaip jį įgy­ven­din­ti – neaiš­ku

Mies­to biu­rok­ra­ti­ja už­si­mo­jo iš pe­ties – nu­tarė pri­vers­ti vi­sus ūki­nin­kus pil­dy­ti AAP nau­do­ji­mo žur­nalą tik per elekt­ro­ninę ban­ki­nin­kystę. Ne­ge­ban­tiems to pa­da­ry­ti, pa­si­ūly­ta kreip­tis pa­gal­bos į se­niū­nijų dar­buo­to­jus, ku­rie, iš­girdę nau­jieną, su­si­ėmė už galvų. To­kia nuei­nan­čio mi­nist­ro „do­va­na“ pa­pik­ti­no ūki­nin­kus – juk jie nie­kaip ne­galės lai­ku įvyk­dy­ti iš­keltų rei­ka­la­vimų, gaiš dar­by­me­čiu brangų laiką, bus kal­ti­na­mi ne­pak­lus­nu­mu ir va­di­na­mi įsta­tymų lau­žy­to­jais. Lie­tu­vos ūki­ninkų sąjun­ga (LŪS), ope­ra­ty­viai rea­guo­da­ma į neap­gal­vo­tus ir su žem­dir­biais ne­su­de­rin­tus rei­ka­la­vi­mus, iš­siuntė raštą Žemės ūkio ir Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­joms bei nau­ja­jam Kai­mo rei­kalų ko­mi­te­tui, rei­ka­lau­da­ma at­šauk­ti to­kią įsta­ty­mo nuo­statą ir ne­di­din­ti ūki­nin­kams ad­mi­nist­ra­cinės naš­tos.

Ūki­nin­kai laukė, kol bus iš­rink­ta nau­jo­ji Vy­riau­sybė, ir bu­vo pa­si­ruošę dia­lo­gui su naują­ja vald­žia. Praė­ju­sių metų gruodį žemės ūkio mi­nist­ru iš­rinktą Kęstutį Na­vicką ūki­nin­kai pa­kvietė į nuo­to­linį LŪS pre­zi­diu­mo po­sėdį, ku­ria­me iš­sakė sa­vo pro­ble­mas. Va­sa­rio pra­džio­je ūki­nin­kai su­ži­no­jo, kad vis tik nau­ja­sis mi­nist­ras rei­ka­la­vimą pil­dy­ti AAP nau­do­ji­mo ap­skai­tos žur­nalą tik elekt­ro­ni­nių būdu at­šaukė. Iš nau­jo bu­vo per­žiūrė­tas anks­čiau minė­to įsa­ky­mo punk­tas ir pa­teik­tas de­rin­ti suin­te­re­suo­toms ins­ti­tu­ci­joms bei vi­suo­me­nei. Dvi sa­vaitės – tiek lai­ko turė­jo ūki­nin­kai teik­ti pa­sta­bas ir pa­si­ūly­mus.

Į ūki­ninkų ar­gu­men­tus nu­mo­ta ran­ka

Ko­vo 1 d. žemės ūkio mi­nist­ras K. Na­vic­kas pa­si­rašė įsa­kymą dėl reikš­min­go tai­syk­lių punk­to pa­kei­ti­mo. Iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­dytų, kad vald­žia žem­dir­bius iš­gir­do, nes ba­land­žio 5 d. įsi­ga­lio­sian­tis įsta­ty­mas šiais me­tais pa­lie­ka vi­sas iki šiol bu­vu­sias AAP žur­na­lo pil­dy­mo al­ter­na­ty­vas. Pa­lie­ka, bet… tik vie­ne­riems me­tams. Nuo 2022 m. ba­land­žio 5 d. ūki­nin­kai pri­valės už­pil­dy­ti žur­nalą per 2 dar­bo die­nas tik PPIS ir tik per elekt­ro­ninę ban­ki­nin­kystę. Tai­gi žem­dir­biai li­ko neiš­girs­ti.

Ūki­nin­kai ar­gu­men­ta­vo, kad toks ter­mi­nas yra per trum­pas ir kad biu­rok­ra­ti­nis rei­ka­la­vi­mas di­di­na ad­mi­nist­ra­cinę naštą žem­dir­biams įtemp­tu dar­by­me­čiu, pri­vers­da­mas ieš­ko­ti ir taip trūkstamų pa­pil­domų dar­bo rankų ar­ba vers­da­mas pirk­ti pa­pil­do­mas pa­slau­gas žur­na­lui pil­dy­ti, dėl ko jie turės pa­pil­domų iš­laidų. De­ja, į žem­dir­bių pra­šymą prail­gin­ti žur­na­lo pil­dy­mo ter­miną neat­siž­velg­ta. Adnet media icon Ūki­nin­kai ne­ri­mau­ja, kad įgy­ven­din­ti pa­kei­ti­mus rea­lybė­je ga­li būti la­bai su­dėtin­ga. Ne­gi vos iš­purš­kus che­mi­ka­lus jung­tis prie in­ter­ne­to? Ka­da mie­go­ti tarp purš­kimų se­zo­no me­tu, taip pat lie­ka neaiš­ku…

Sis­te­ma ne­pri­tai­ky­ta

Su tvar­ka, ku­ri įsi­ga­lios 2022 m. ba­land­žio 5 d., ūki­nin­kai gal ir su­tiktų, bet net re­gist­ra­ci­jai skir­ta sis­te­ma nėra pri­tai­ky­ta veik­ti skland­žiai, kai vie­nu me­tu yra di­de­lis nau­do­tojų srau­tas. Be to, kai­mo vie­tovė­se turėtų būti už­tik­rin­tas ge­ras in­ter­ne­to ry­šys, o ir elekt­ro­ninės for­mos sis­temą rei­kia pa­to­bu­lin­ti, kad ja nau­do­tis būtų pa­to­gu ir pa­pras­ta. Ūki­nin­kai taip pat tikė­jo­si, kad bus su­kur­ta mo­bi­lio­ji ap­li­ka­ci­ja, o nau­do­jan­tis iš­ma­niai­siais įren­gi­niais, tu­rin­čiais ne­sudė­tin­gas var­to­to­jo at­pa­ži­ni­mo sis­te­mas, bus su­pap­ras­tin­ta veiksmų se­ka ir at­si­sa­ky­ta per­tek­linės, ne­reikš­min­gos in­for­ma­ci­jos grafų. Žem­dir­bių nuo­mo­ne, tam, kad galė­tum pri­si­jung­ti už­pil­dy­ti žur­nalą, elekt­ro­ninė ban­ki­nin­kystė ne­turėtų būti rei­ka­lin­ga, kad ne­būtų at­skleis­ti as­mens duo­me­nys.

Ar Sa­vi­val­dybė pa­dės ūki­nin­kams?

Pa­sak Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės Žemės ūkio sky­riaus vedė­jos Ai­ri­dos Mont­vy­dienės ir jos pa­va­duo­to­jo Vy­tau­to Ja­nuš­kos, spe­cia­li­zuotų au­ga­li­nin­kystės ūkių ra­jo­ne yra tik iki 20-ies. Dau­gu­ma, kaip al­ter­na­ty­va, už­sii­ma gy­vu­li­nin­kys­te. Pro­fe­sio­na­liai pes­ti­ci­dus ra­jo­ne nau­do­ja iki 500 ūkių, ku­rie pa­slau­gas su­tei­kia ir ki­tiems smul­kes­niems ūkiams. Mūsų ra­jo­ne yra 37 eko­lo­gi­niai ūkiai, jų šis įsta­ty­mas ne­pa­lies. 2020 m. ra­jo­no se­niū­ni­jo­se gau­ta 2914 pa­raiškų pa­ra­mai už žemės ūkio naud­me­nas ir pa­sėlius gau­ti.

O tai reiš­kia, kad toks skai­čius be­si­krei­pian­čiųjų ne­ge­ba ar ne­tu­ri sąlygų dek­la­ra­ci­jas už­pil­dy­ti pa­tys. Še­šias­de­šimt pa­reiškėjų vis­gi jas už­si­pildė ir tai, anot žemės ūkio sky­riaus spe­cia­listų, – re­kor­diš­kai di­de­lis skai­čius. Tik­riau­siai tam įta­kos turė­jo pra­ėju­siais me­tais pa­skelb­tas ka­ran­ti­nas, nes anks­tes­niais me­tais to­kių būda­vo tik apie 15. Ma­no­ma, kad šie­met, at­šau­kus judė­ji­mo ap­ri­bo­ji­mus, pa­reiškė­jai vėl mie­liau kreip­sis į se­niū­niją, kur pa­raiš­kas pa­teiks grei­čiau. Adnet media icon Iš pra­džių teig­ta, kad ūki­nin­kams, ne­ge­ban­tiems pil­dy­ti elekt­ro­ni­nio žur­na­lo, į pa­galbą su­skubs se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai, bet ko­vo 1 d. paaiškė­jo, kad sa­vi­val­dybės at­si­sa­ko pa­dėti ūki­nin­kams pil­dy­ti AAP nau­do­ji­mo žur­nalą ar­gu­men­tuo­da­mos, jog ne­ma­to tam ski­ria­mo fi­nan­sa­vi­mo. Be to, tai lyg ir ne jų funk­ci­jos.

Vis dėlto A. Mont­vy­dienė ir V. Ja­nuš­ka ra­jo­no ūki­nin­kus ra­mi­na. Esą žem­dir­biai vi­sa­da ga­li tikė­tis žemės ūkio spe­cia­listų pa­gal­bos. Tik tam jie turės su­gaiš­ti pa­pil­do­mo lai­ko, de­rin­tis prie spe­cia­lis­to dar­bo lai­ko. Purš­ki­mai vyks­ta įvai­riais metų lai­kais. Sun­kiau­sia būna pa­va­sarį, nes se­niū­nijų spe­cia­lis­tai dek­la­ruo­ja pa­sėlius, tu­ri su­si­darę pa­reiškėjų eilę, o tuo pa­čiu me­tu vyks­ta ir purš­ki­mai, ku­riuos būti­na už­re­gist­ruo­ti. Ar su­lauks ūki­nin­kai pa­gal­bos iš Sa­vi­val­dybės ir kiek tos pa­gal­bos reikės, su­ži­no­si­me ki­tais me­tais. Po metų žem­dir­biams teks šok­ti pa­gal vald­žios dūdelę. Per­ša­si iš­va­da, jog šio­mis įsta­ty­mo nuo­sta­to­mis iki 2022 m. ba­land­žio ŽŪM ti­ki­si, kad vi­si ūki­nin­kai, nau­do­jan­tys AAP, gebės nau­do­tis PPIS, nors neaiš­ku, kaip ši veiks. O gal šis įsta­ty­mas išp­ro­vo­kuos di­delę mo­kamų pa­slaugų-pa­gal­bi­ninkų pa­si­ūlą? Adnet media icon

Šaltinis: delfi.lt, 2021-03-28, Nijolė Jankuvienė

Dabar laukiama jų pajamų deklaracijų – jas privalu pateikti iki birželio. Tuo metu Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vilija Kuliešienė sako, kad nauja tvarka netenkina sodininkų, nes neįmanoma palyginti jų 2019 ir 2020 metų pajamų. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis taip pat teigia, jog 30 proc. pajamų netekimo kriterijų taikyti žemės ūkyje yra neteisinga, nes produkcijos pardavimai persikelia iš vienų metų į kitus.

„Bus vertinami individualiai tie atvejai, jeigu 2020 metais pajamos sumažėjo 30 proc. ir daugiau, lyginant su 2019 metais. Jeigu sumažėjo, jiems bus mokama 260 eurų išmoka, jie turės kreiptis į Užimtumo tarnybą“, – šią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete sakė V. Kalinauskas. Ministerijos atstovo teigimu, išmoka bus skiriama atgaline data – nuo šių metų sausio. V. Kalinauskas prognozuoja, kad paramos gali paprašyti apie 5-6 tūkst. žemės ūkio darbuotojų. Kai kurie jų jau kreipėsi dėl jų pajamų vertinimo, tačiau, pasak V. Kalinausko, kol kas išmokų dar nėra išmokėta.

Tačiau, anot V. Kuliešienės, prastas ar dėl šalnų iš viso negautas sodininkų derlius 2019 metais neleidžia pretenduoti į valstybės paramą. „Sodininkai 2019 metais patyrė dideles šalnas, todėl buvo mažos apyvartos arba nebuvo jokių pajamų ir todėl pagal nustatytus kriterijus niekaip neįsitenkame, nes negalime įsirodyti kritimų, nes 2019 metais neturėjome derliaus visai, todėl mums tie kriterijai netinka“, – komitete sakė V. Kuliešienė. Ji taip pat pabrėžė, kad obuoliai saugyklose jau ima pernokti, nes dėl pandemijos užsidarius mokykloms ir vaikų darželiams nėra jų kam tiekti. „Neturime tokių saugyklų, kad derlių išlaikytume kuo ilgiau“, – kalbėjo ji.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-03-28, Sniegė Balčiūnaitė, ELTA

Kaip rašo „Irish Farmers Journal“, lėtesnis nei tikėtasi vakcinacijos procesas ir nauji apribojimai pastarosiomis dienomis sumažino pasitikėjimą Europos pieno rinkoje – kai kurių pagrindinių pieno gaminių kainos biržinėje prekyboje susitraukė. Europos pieno gaminių biržose paskutinėje prekybos sesijoje sviesto kaina krito daugiau kaip 7 proc. Tuo tarpu iki tol augęs sūrių kainos indeksas biržinėje prekyboje sustojo ir išlaikė tą patį lygį. Lietuvos pienininkai eksporto rinkose dėl situacijos neapibrėžtumo taip pat patiria iššūkių.

Pagrindinių eksportui skirtų pieno produktų – sūrių ir pieno miltų – pardavimai užsienyje pernai pastebimai susitraukė. 2020 metais, palyginti su 2019 metais, lietuviškų sūrių eksportas susitraukė dešimtadaliu, iki 55 tūkst. tonų. Nugriebto pieno miltų eksportas pernai smuko 46 proc., iki 27 tūkst. tonų. „Rabobank“ paskutinėje ataskaitoje pateikia prognozes, kad teigiamų pokyčių Europos pieno rinkoje galima tikėtis ne anksčiau kaip metų viduryje, įsibėgėjus visuotinei vakcinacijai nuo koronaviruso. Nuo metų vidurio maisto produktų vartojimo įpročiai, kuriuos pakeitė karantino apribojimai, pamažu sugrįš, tačiau procesas nebus staigus ir sklandus, teigia „Rabobank“.

Ekspertai pažymi, kad pandemija pakeitė europiečių vartojimo įpročius. Pavyzdžiui, pernai Europoje išaugo UHT, ypač aukštoje temperatūroje apdoroto ir ilgesnio galiojimo, pieno suvartojimas. Taip pat daugiau parduota sūrių bei jogurtų, kuriuos vartotojai sieja su imuninės sistemos stiprinimu per koronaviruso pandemiją. Tuo pačiu metu sviesto suvartojimo rodikliai Bendrijoje krito. Analitikų vertinimu, šią tendenciją nulėmė uždarytos kavinės ir restoranai. Skaičiuojama, kad kas antras kilogramas sviesto yra suvartojamas būtent restoranuose. Viešbučiai ir restoranai maisto gamyboje panaudoja penktadalį suvartojamų pieno produktų, todėl jų uždarymas karantinui turėjo įtakos tiek vartojimui, tiek gamybai.

Pavyzdžiui, remiantis „Eurostat“ duomenimis, Vokietijoje ir Prancūzijoje, didžiausiose ES pieno pramonės šalyse, per pirmąjį šių metų mėnesį pieno gamyba ūkiuose susitraukė atitinkamai 2 ir 3 proc. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje pieno gamyba ūkiuose taip pat sumažėjo. Pavyzdžiui, per šių metų vasarį buvo supirkta kiek augiau nei 90 tūkst. tonų pieno, o tai yra 5,9 proc. mažiau, palyginti su 2020 m. vasariu.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-03-26, Eleonora Budzinauskienė, ELTA

Su Žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku susitikusi Žemės ūkio rūmų vadovybė paatviravo, kad kiekvienas ministerijos vadovų pasikeitimas jiems visada sukelia streso. Tačiau atkreipė dėmesį, kad ministro ir šios žemdirbių organizacijos žemės ūkio politikos vizija sutampa. Vienodas požiūris dėl jaunųjų ūkininkų skatinimo, mokslinių tyrimų, prioritetų nusistatymo.

Pasak ministro, nusistovėjusi žemės ūkio politika „visiems po truputį, kad visiems būtum geras“ niekur neveda, todėl turi būti keičiama. Stebėtina besidubliuojanti atliekamų mokslinių tyrimų, įvairių programų gausa. Iš tręšiančių pasėlius mineralinėmis trąšomis nereikalaujama tręšimo planų, nors tai privaloma tręšiant organinėmis trąšomis. Prie bendrų sutarimų neprisideda ir priešiškas nusiteikimas tarp pačių žemdirbių savivaldos organizacijų.

„Turime apsispręsti, kas yra žemės ūkis. Ar tikrai jis yra viskas, kas yra kaime? Privalo būti prioritetai, ypač kalbant apie būsimąjį finansavimo laikotarpį. Privalome nusistatyti strategines kryptis. Pagrindinis tikslas – gaminti maistą Lietuvos žmonėms. Prioritetai – gamyba ir tvarumas. Ir tai bus numatyta rengiamame ateinančio laikotarpio žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane“, – sako ministras.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-03-26

Clermont Auvergne universiteto (Prancūzija) mokslininkai atliko tyrimus ekstensyvaus laikymo ūkiuose, kuriuose melžiamos karvės ganomos pievose. Lauko sąlygomis gyvulius visą jų gyvenimą veikia nepalankūs aplinkos (klimato sąlygos, pašarų nepakankamumas) ir vidaus (ligos) veiksniai. Tokiose gyvulininkystės sistemose karvių gebėjimas išlikti, tai yra, gyvenimo trukmė, atskleidžia jų savybę susidoroti su trikdžiais ir toliau patenkinti ūkininko poreikius. Produktyvus ilgaamžiškumas (laikas, per kurį melžiama karvė yra pelninga ūkiui) laikomas galvijų atsparumo požymiu.

Clermont Auvergne universiteto tyrėjai iškėlė hipotezę, jog melžiamų karvių produktyvią gyvenimo trukmę galima prognozuoti pagal pirmos laktacijos metu užfiksuotą gyvybinių rodiklių rinkinį. Mokslinio darbo metu buvo surinkta informacija apie 32 kintamuosius, susijusius su pieno produktyvumo ir reprodukcijos rodikliais, sveikatos būkle, vidutiniu sausųjų medžiagų kiekiu, suvartojamu per dieną, kūno mase, kūno įmitimo balu per pirmą laktaciją. Duomenys buvo palyginti su tiriamųjų karvių gyvenimo trukme (amžius, kada gyvulys buvo išbrokuotas, paskerstas) ir amžiumi pirmo veršiavimosi metu.

Daugelio požymių analizė parodė, jog egzistuoja tam tikros sąsajos tarp melžiamų karvių produktyvios gyvenimo trukmės ir pieningumo, vaisingumo, kūno masės per pirmą laktaciją. Pavyzdžiui, karvės, pasižyminčios geromis funkcinėmis savybėmis (kalbant apie sveikatos ir reprodukcijos ypatumus), tačiau vidutiniškai pieningos per pirmą laktaciją, ilgiau buvo produktyvios ir išliko ūkyje, palyginti su tomis, kurios buvo vidutiniškai pieningos, tačiau neišvengė reprodukcijos sutrikimų, rašoma mokslo leidinyje „Livestock Science“. Skaičiavimų algoritmai patvirtino, jog tiriant pirmosios laktacijos karvių rodiklius galima anksti identifikuoti potencialiai ilgaamžius gyvulius su geromis adaptacinėmis savybėmis.

Skaitykite daugiau: https://manoukis.lt/naujienos/kiauliu-maras/pirma-laktacija-atspindi-karves-ilgaamziskuma

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-03-26